Jis stūkso už maždaug 600 kilometrų į pietvakarius nuo Ochotsko ir už maždaug 570 kilometrų į pietryčius nuo Jakutsko. Geologai tokio tipo darinius paprastai vadina intruzijomis, rašoma amusingplanet.com.
Intruzijos susiformuoja, kai Žemės gelmėse susikristalizuoja išsilydžiusi magma. Taip susidarantis intruzinių uolienų kūnas iš lėto skverbiasi pro Žemės mantiją. Procesas gali trukti ne vieną milijoną metų. Uolienų kūnui iš lėto vėstant ir kietėjant, kai kuriose besikristalizuojančios magmos vietose susiformuoja mineralai. Kadangi Žemės plutos paviršių magma pasiekia jau sustingusi, tie mineralai vadinami plutoniniais. Pavadinimas jiems duotas romėnų požemių valdovo Plutono garbei.
Kondjoro masyvo skersmuo – maždaug 10 kilometrų, o jo kraštus sudarantys kalvagūbriai vietomis siekia net 600 metrų. Pro properšą iš masyvo išteka siaura lietaus vandenis plukdanti upė. Kondjoro unikalumą lemia ne tik neįprasta masyvo struktūra, bet ir gausiai jį vagojančios mineralų gyslos. Čia galima aptikti aukso, sidabro, platinos ir begalę retų mineralų.
Kondjoro masyvas – reikšminga platinos gavybos vieta. Čia veikia grandiozinės platinos kasyklos. Kasybos darbai buvo pradėti 1984 metais. Iki 2011-ųjų iš Kondjoro šachtų pavyko gauti apie 85 tonas platinos.
Dar viena įspūdinga ir ypač neįprasta minerologinė masyvo charakteristika – auksu padengti rupūs platinos ir geležies lydinio kristalai. Kondjoro masyve taip pat rastas ir tik šiai vietai būdingas mineralas konderitas, sudarytas iš vario, platinos, rodžio, švino ir sieros.
