Astolos salos (dar vadinamos Septynių kalvų sala) egzistavimą Pakistanas ilgą laiką slėpė. Ši tyro gamtos grožio sala turi visus atributus, kad ją pamėgtų turistai, tačiau dėl nuošalios vietos išskirtinis salos grožis apsaugotas nuo žmonių antplūdžių. Norint pasiekti salą, reikia 7 valandas plaukti iš Karačio į Pasnį – už 40 km nuo Astolos esantį uostą Arabijos jūroje. Iš ten dar tris valandas valtimi reikia gabentis iki salos. Saloje nėra jokių statinių, tik senas švyturys ir mečetė. Saloje apsilankantys žmonės statosi palapines paplūdimyje ir nardo.
Nuo rugsėjo iki gegužės Astolos salą užplūsta omarų, krabų ir austrių žvejai. Tai – idealus metas apsilankyti šioje saloje. Visą dieną pučia švelnus vėjelis, o su potvyniais keičiasi vandens spalva ir paplūdimio formos. Vanduo toks skaidrus, kad matyti 6 m gylis. Nuo birželio iki rugpjūčio Astolos salos nebeįmanoma pasiekti valtimi, nes jūra būna per daug audringa.
Kadangi nėra gėlo vandens, saloje neauga medžiai, vos keli krūmokšniai. O aplink salą knibžda vandens gyvūnijos – delfinų, banginių, įvairių žuvų, auga koralai. Smėlio paplūdimiuose lizdus suka kirai, jūriniai sėjikai, gyvena nykstantys žalieji vėžliai. Saloje gyvena ir angis echis carinatus astolae.
Deja, legali ir nelegali žvejyba padarė daug žalos salai. Žvejai palieka šiukšlių, suplyšusių tinklų, kurie apipina koralus ir juos naikina. Kirų populiaciją naikina saloje užsiveisusios žiurkės, o saloje apgyvendintos katės išdrasko paukščių lizdus, suėda jauniklius.
2017 m. Astola tapo pirmąja Pakistano saugoma jūrų teritorija. Vis tik šaliai dar reikia sugalvoti, kaip išspręsti taršos problemą.
Gamtosaugos organizacijos „Pasaulinis Pakistano gamtosaugos fondas“ (angl. WWF-P) atstovas Muhammadas Moazzamas Khanas leidiniui „Dawn“ teigė, kad deklaracija apie salos saugojimą buvo pozityvus pokytis, kita vertus, tebėra daug neišspręstų klausimų, kaip apsaugoti salos augaliją ir gyvūniją.
Gamtosaugininkas, saugomų teritorijų ekspertas Ashiqas Ahmedas Khanas teigia, kad Astolos salos išsaugojimo planui sudaryti prireiks nemažai laiko.
„Turime atsižvelgti į vietos žvejų socialinius ir ekonominius aspektus, į poreikius, susijusius su pragyvenimu“, – pabrėžė jis.
WWF-P laukinės gyvūnijos skyriaus direktorius daktaras Babaras Khanas mano, kad įmanoma apsaugoti salos ekologiją, bioįvairovė, o tuo pačiu skatinti turizmą.