Svetur atostogavęs lietuvis vietoje arogantiškų taksistų pasirinko pavežėją, o tai neapsiėjo be nuotykių: važiuojant mašiną sudrebino smūgis

Neseniai praūžęs pasaulio krepšinio čempionatas sukėlė įvairių minčių bei emocijų. Žiūrint iš vieno kampo, pasirodėme geriau nei iš pradžių tikėjomės, tačiau žiūrint iš kito... Taip prakišti latviams... Tokių malkų pasikrauti nuo ko nors kito gal ir nebūtų taip apmaudu, bet nuo latvių... Kita vertus, pabandžius šį pralaimėjimą pamiršti, galutinė šeštoji vieta, iš esmės, yra visai nebloga ir, sakyčiau, net aukštesnė nei šiuo metu Lietuvos rinktinė yra verta.

Bet ne apie Lietuvą ir net ne apie krepšinį mes šiandien. Mes šiandien apie šalį, kuri jau minėtame krepšinio čempionate užėmė paskutinę vietą. Žinote, kuri tai šalis? Ogi Jordanija. Ji ir bus šios dienos pasakojimo epicentre.

Nesu tiek kompetentingas, kad nustatyčiau jordaniečių širdgėlos gylį, kurį jiems suteikė jau minėtos paskutinės vietos užėmimo faktas, tačiau paklausinėjus kelių pažįstamų susidarė įspūdis, kad jiems į tą vietą ne tik buvo nusišvilpti, bet jie ir apskritai nelabai žinojo šios sporto šakos. Tiesa, tokiais tamsuoliais pasirodė ne visi. Vienas jordanietis teigė, kad apie amerikietišką žaidimą, reikalaujantį įmesti sviedinį į skylę, yra girdėjęs, tačiau net supratimo neturėjęs, jog ir jordaniečiai jį moka žaisti.