Einame link bažnyčios, kur jau renkasi kunigai su įvairiais raštais išpuoštais drabužiais ir jaunimas, kuris giedos. Prieina vietinė etiopė ir perspėja, kad saugotume savo daiktus nuo kišenvagių. Tuomet uždainuoja chorai ir procesija pajuda siaurais takeliais, vėliau eina ir didžiosiomis gatvėmis.
Ant kelio yra patiestas raudonas kilimas. Kai procesija jį pereina, žmonės jį skuba nušluoti, suvynioja bei vėl patiesia priešais procesijos dalyvius. Ir tai tęsiasi daug kilometrų.
Šio festivalio metu vietiniai ploja ir dainuoja. Įdomiai atrodo gale procesijos einantys aukščiausi šios bažnyčios vadovai. Atrodo, kad jie ant pečių neša papuoštas dėžutes, į kurias yra įkišę galvas. Jų veidų praktiškai nesimato.
Paeinu kartu su procesija, tuomet susistabdau žiguliuką ir už 3 eurus vykstu Jan Meda aikštės link, kur galiausiai susirenka visi švenčiantys Timkat festivalį. Tenka važiuoti vingiais, nes dauguma gatvių mieste uždarytos. Dešimtyje vietų vyksta procesijos, todėl bet kurioje vietoje galima švęsti Timkat.
Jan Meda aikštėje yra tūkstančiai šventiškai pasipuošusių etiopų šeimų. Štai sutinku vienodais nacionaliniais drabužiais apsirengusią šeimą (vyrą, žmoną ir vaikus). Beje, įdomus faktas tas, kad Etiopijoje vaiko pavarde laikomas tėvo vardas.
Festivalyje galima išvysti įvairių žaidimų, šokių ir išgirsti ausį maloniai kutenančių dainų. Aikštės šone pastatyti bokšteliai, iš kurių laistomas vanduo su žarna. Šalia stovi kunigas. Vadinasi, vanduo šventintas. Masė žmonių kiša butelius, kad prisileistų švento vandens, kiti tiesiog lenda po vandens srove pasišventinti. Aš taip pat sumaniau pasišventinti. Išėjęs iš aikštės pamačiau, kaip minios žmonių vis dar plūsta į šventę, dainuoja. Matosi, koks galingas ir svarbus vietiniams šis festivalis.
Aplankiau savo propropromočiutę Etiopijos Nacionaliniame muziejuje. Jame eksponuojamas seniausias mūsų protėvis – Lucė. Tai 3,2 mln. metų amžiaus skeletas, turintis daugiausiai sąsajų su Homo sapiens genu.
Su senu taksi vykstame link Adis Abebos turgaus, kuriame visada apstu šurmulio. Kai išlipu iš taksi, prisistato vietinis ir pasisiūlo tapti mano gidu turguje bei parodyti visus įdomiausius užkulisius.
Turguje pardavinėja ne tik įvairiausius produktus, gyvulius ar kavą milžiniškais maišais, bet ir teikiamos įvairios paslaugos. Pavyzdžiui, perrenkamos kavos pupelės, rūšiuojamas metalas, gaminami įvairūs dirbiniai iš karvės odos. Tai tikras miestas mieste. Už gerų dviejų valandų praleistų turguje atsisveikinu su vedliu ir duodu jam vieną eurą. Tuomet labai greitai pamatau jo plačią šypseną.
Dieną baigiu tradiciniame restorane su avienos pilnu keramikiniu indu, uždėtu ant grotelių ir etiopų šokiais bei dainomis. Čia šokiai skiriasi nuo šiaurės Etiopijos pečių šokių. Publika lipa ant scenos nekviesta ir taip pat prisijungia prie grupės. Atrodo, kad būtų nemandagu jiems trukdyti, tačiau pas juos taip priimta.
Tie, kas sugalvoja pajudinti pečius ar užpakalį, gali lipti ir pademonstruoti, ką moka visai salei. Taip padarė garbaus amžiaus vyriškis su auksine grandinėle. Vos judindamas pečius su pundu pinigų rankoje užlipa ant scenos ir pradeda kaišioti dainininkei. Matosi, kad norėjo pasirodyti.
Atskrendu į Arba Mincho miestą. Jo oro uoste manęs jau laukia gidas su visureigiu. Su juo savaitę lankysime įvairias gentis. Atvažiavęs į Arba Minchą nuperku joms lauktuvių. Vyrams nuperku barzdos skustuvų, moterims – muilo, vaikams – saldainių.
Vėliau sulaukiu saulėlydžio ant kalno su nuostabiu vaizdu į miškus, ežerus ir ugnikalnius. Vienoje kelio pusėje veši bananų plantacijos, o kitoje vaikšto į plantaciją bandantys įsibrauti babuinai. Iš vaikų nuperkame bananų ir keletą numetame babuinams. Kaimeliuose ant kelio vis dar sutinkame Timkat švenčiančius vietinius. Labai šaunus gidas supažindina su vietove. Taip pat papasakoja, kaip jam vakar per Timkat šventę pavyko su citrina pataikyti gražiai merginai i nugarą.
Pasirodo, tai šimtmečius gyvuojantis paprotys. Kai per festivalį vaikinas pamato jam patinkančią merginą, meta į ją citriną. Jeigu merginai vaikinas patinka iš pirmo žvilgsnio, ji pakelia citriną nuo žemės. Tuomet jau jie gali užmegzti pokalbį. Jaunimas labai laukia šios šventės, nes šalis labai puoselėja tradicijas, todėl merginas sunku pamatyti baruose ar restoranuose. Tad tai bene vienintelis būdas, kai galima rasti priežastį pakalbinti patinkančią merginą.
Pirmas kontaktas su gentimis
Išgeriu arbatėlės kaimo kavinukėje ir einu į vietinį turgelį. Čia renkasi skirtingų genčių atstovai. Į turgelį jie suvaro parduodamus gyvulius, suneša šieną, kruopas. Vyksta prekyba ir mainai. Prasideda įdomumas! Laukia labai įdomus laikas lankant gentis. Pas draugiškiausias gyvensiu pasistatęs palapinę ir leisiu laiką kartu, o pas agresyvias samdysiuosi kareivį ir vaikščiosiu kartu. Bet apie tai kitoje dalyje.
2020 m. sausio 5 – 21d. vyksiu į Afrikoje esančius Togo ir Beniną voodoo religijos festivalio metu. Taip pat lankysiu gentis ir autentiškus kaimus. Naktį stebėsiu vėžlius. Turite unikalią galimybę pamatyti tai, kas išliks atmintyje visą gyvenimą! Norintys keliauti kartu, rašykite į kelionepopasauli@gmail.com arba Facebook'e. Mano kelionės informaciją rasite ČIA