UNESCO paveldas Jerevane
Armėnijos sostinė Jerevanas suprojektuotas taip, kad atrodo, jog visas miestas atsuktas veidu į Ararato kalną, kuris armėnams yra ne tik gamtos stebuklas, bet ir šalies sergėtojas, saugantis jų idėjas, tikslus bei svajones. Nors šiuo metu kalnas yra Turkijos teritorijoje, nuo Armėnijos pusės jis vis dar atrodo pasiekiamas ranka, o jo dviejų viršūnių siluetas matomas iš daugelio vietovių, įskaitant ir Jerevaną.
Araratas garsėja ne tik savo aukščiu, bet ir legendomis – būtent čia, kaip pasakojama Biblijoje, ilsėjosi Nojaus arka po didžiojo tvano. Jerevanas, dažnai vadinamas „rožiniu miestu“, stebina savo unikaliu rausvu kraštovaizdžiu – tai dėl vulkaninės tufo uolienos, iš kurios pastatyta daugelis miesto pastatų.
Ejmiadzinas ir Zvartnocas yra dvasiniai bei istoriniai Armėnijos perlai Jerevane, įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kurie liudija šalies senovės krikščionišką paveldą. Ejmiadzinas, dar vadinamas Armėnijos Vatikanu, laikomas vienu iš seniausių krikščioniškų centrų pasaulyje ir Armėnijos Apaštališkosios Bažnyčios širdimi – čia stovi įspūdinga Ejmiadzino katedra, kurios pamatai buvo padėti dar IV amžiuje.
Netoliese esantis Zvartnocas, pastatytas VII amžiuje, yra mistiškas ir elegantiškas architektūros šedevras, kuris kadaise buvo laikomas vienu iš puošniausių pasaulio statinių. Nors dabar likę tik šventyklos griuvėsiai, jų įspūdingos kolonos bei ornamentai liudija apie buvusią didybę ir primena krikščionybės įsigalėjimą Armėnijoje – pirmojoje šalyje, priėmusioje šią religiją kaip oficialią.
Matenadarano institutas ir muziejus Jerevane yra tikrasis Armėnijos žinių bei kultūros lobynas, kuriame saugoma viena didžiausių pasaulyje senovinių rankraščių kolekcijų. Čia rasite daugiau ne 17 tūkst. senovinių rankraščių skirtingomis kalbomis, daugelis iš kurių inkrustuoti arba išsiuvinėti aukso, sidabro, dramblio kaulo viršeliais ir padengti brangakmeniais.
Kvapą gniaužiantis Ararato vaizdas
Dar vienas vienuolynas – Khor Virap – tai ne tik vienas svarbiausių Armėnijos dvasinių centrų, bet ir magiška vieta, iš kurios atsiveria kvapą gniaužiantis Ararato kalno vaizdas (vos 8 km nuo sienos su Turkija). Šis vienuolynas ypač reikšmingas, nes čia IV amžiuje į nelaisvę buvo uždarytas Grigalius Apšvietėjas – žmogus, kuris vėliau padėjo Armėnijai tapti pirmąja pasaulyje krikščioniška valstybe.
Šiandien piligrimai ir keliautojai gali nusileisti į požemius, kur kadaise buvo kalinamas Grigalius, bei pajusti to meto dvasią.
„Paukščių urvas“ – radiniai, nustebinę pasaulį
Areni urvas, dar žinomas kaip „Paukščių urvas“ (dėl daugybės paukščių lizdų ant lubų ir sienų), yra viena paslaptingiausių bei reikšmingiausių archeologinių vietovių Armėnijoje, kurios radiniai apstulbino visą pasaulį.
Šis urvas laikomas viena seniausių žmonijos kultūrinių centrų, nes būtent čia buvo rasta seniausia pasaulyje oda aptraukta avalynė ir vyno gamybos įranga, siekianti net 6 tūkst. metų istoriją.
Noravank vienuolynas – patirkite saulėlydžio stebuklą
Noravank vienuolynas – tai nepaprasta Armėnijos šventovė, įsikūrusi tarp įspūdingų raudonųjų uolų, kurios sukuria dramatišką ir paslaptingą foną šiam viduramžių statiniui. Šis vienuolynas garsėja savo unikaliu architektūros stiliumi, o ypatingai puošnūs reljefai bei skulptūros ant bažnyčių sienų vaizduoja Armėnijos istorijos ir tikėjimo scenas.
Viena iš įsimintiniausių detalių yra Sūriaus (Surp Astvacacin) bažnyčia su išskirtiniu dviaukščiu įėjimu, kur į antrą aukštą galima užlipti siauromis išorinėmis laiptinėmis. Noravank, kurio pavadinimas reiškia „Naujasis vienuolynas“, yra ne tik istorijos, bet ir gamtos stebuklas – saulėlydžio metu uolos aplink vienuolyną nusidažo ryškiai raudona spalva, sukurdamos magišką atmosferą, kuri ilgam išlieka atmintyje.
Urvų miesto paslaptys ir kabančio tilto adrenalinas
Khndzoresk urvų miestas – tai unikali vieta Armėnijos pietuose, kuri atrodo lyg iš kitos epochos. Šis senovinis gyvenvietės kompleksas, įsikūręs ant stačių kalvų, buvo apgyvendintas iki pat XX amžiaus vidurio, kai žmonės dar gyveno urvuose, iškaltuose tiesiai į uolas. Būdami arti priešų (persų ir turkų), šių vietovių gyventojai mieliau gyvendavo urvuose, o ne patogioje lygumoje.
Jų urvai dažnai būdavo tokiame aukštyje, kad namą pasiekti jie galėjo tik su virve, kurią pririšdavo prie slenksčio. Šiandien Khndzoresk yra istorijos mėgėjų ir nuotykių ieškotojų traukos centras, nes keliautojai gali vaikščioti po išlikusius urvus bei tyrinėti šios ypatingos gyvenvietės liekanas.
Vienas iš įsimintiniausių patyrimų čia – perėjimas kabančiu tiltu. Khndzoresko pakabinamasis tiltas yra vienas įspūdingiausių Armėnijos inžinerinių stebuklų, kabantis virš gilaus slėnio, apsupto uolų ir miškų. Šis 160 metrų ilgio tiltas jungia senojo Khndzoresko urvų miesto dvi puses ir siūlo kvapą gniaužiantį vaizdą į istorinius urvus bei kalnų peizažą.
Įveikti šį tiltą – tai patirtis, kurioje susijungia adrenalinas ir nepakartojama gamtos didybė. Tiltas, nors ir tvirtas, lengvai svyruoja nuo žingsnių, todėl einant kyla jaudulys, kuris papildo šį nuotykį. Kiekvienas, perėjęs šiuo tiltu, išvyksta su įspūdžiais, kuriuos įsimena visam gyvenimui – tai ypatingas būdas patirti Khndzoresko miestelio ir gamtos magiją iš aukštai.
„Tatevo sparnai“ – ilgiausias pasaulyje kabantis kelias
Tatevo vienuolynas – tai kvapą gniaužianti Armėnijos šventovė, įsikūrusi ant uolos krašto, žvelgiančio į gilius Vorotano upės slėnius. Šis IX amžiaus vienuolynas yra ne tik svarbus dvasinis centras, bet ir puikus viduramžių architektūros pavyzdys, o vaizdai aplink jį – tiesiog stulbinantys. Pasiekti Tatevą galima ir unikaliu būdu – ilgiausiu pasaulyje lyno keliu, vadinamu „Tatevo sparnais“.
Šis 5,7 km lyno kelias, kylantis per kalnus, perkelia lankytojus į visai kitą pasaulį – kur vaizdai į žaliuojančius slėnius ir įspūdingą kalnų panoramą sukuria nepakartojamą kelionės patirtį. Tai ne tik ilgiausias pasaulyje kabantis kelias, įtrauktas į Gineso rekordų knygą, bet ir nugalėtojas kategorijoje „Geriausias keltuvas pasaulyje“ (pagal 2021 m. „World Travel Award“).
Jermukas – garsiausias Armėnijos kalnų kurortas
Jermukas – tai garsusis Armėnijos kurortas, esantis kalnuose ir garsėjantis gydomaisiais mineraliniais šaltiniais bei nuostabiu kraštovaizdžiu. Šis ramus miestelis, įsikūręs apie 2 tūkst. metrų virš jūros lygio, yra ideali vieta poilsiui bei sveikatai gerinti. Tai nedidelis miestas, kuriame yra daugiau nei 40 mineralinių šaltinių, dalis iš jų – geizeriai.
Jermuke verta pamatyti vieną iš gražiausių krioklių šalyje – „Undinėlių plaukai“. Tai antras pagal dydį krioklys Armėnijoje, jo aukštis – 68 metrai. Legenda byloja, kad čia gyveno graži mergina, kuri įsimylėjo vaikiną ir kiekvieną vakarą nuleisdavo savo plaukus, kad jis galėtų užlipti ant uolos ir pamatyti ją. Tačiau kartą jos tėvas sužinojo apie tai ir prakeikė dukrą – tą pačią akimirką ji virto kriokliu.
Patariame pamatyti ir mineralinio vandens galeriją, įsikūrusią miesto centre. Tai Jermuko vizitinė kortelė – visi miesto parko takeliai veda prie jo. Galerijoje galima paragauti penkių rūšių mineralinio vandens. Išskirtinis vandens galerijos bruožas – vanduo teka grioveliais į didelius raižytus akmeninius ąsočius.
Šilko kelio pėdsakai Armėnijoje
Armėnija yra viena iš Šilko kelio perlų, kurioje iki šiol išliko šio garsiojo prekybos kelio pėdsakai. Amžių bėgyje Šilko kelias jungė Rytus ir Vakarus, o Armėnija buvo svarbus jo punktas, kur susitikdavo prekeiviai, kultūros bei idėjos. Keliaudami senovine magistrale, šiandien galite aplankyti autentiškus karavansarajus – istorines poilsio vietas, kuriose prekeiviai rasdavo saugų prieglobstį ir atsigaudavo po ilgų kelionių.
Šiose vietose vis dar juntamas praeities šurmulys, kai žmonės keisdavosi prekėmis, istorijomis ir žiniomis. Armėnijos kraštovaizdyje išsibarsčiusios Šilko kelio palikimo vietos, tokios kaip Senasis Džulfa ir Selimo karavansarajus, kviečia susipažinti su viduramžių gyvenimo būdu bei pajusti legendinio kelio dvasią, kuris kadaise jungė visą pasaulį.
Tai įdomu: unikalūs chačkarai
Noratus – tai unikali vieta Armėnijoje, kurioje stovi didžiausias pasaulyje chačkarų, arba akmeninių kryžių, laukas, įspūdingai skleidžiantis šalies istorijos ir meno dvasią. Šis chačkarų kapinynas, kurio istorija siekia net X amžių, yra ne tik Armėnijos religinės tapatybės, bet ir senovinio meistriškumo liudijimas.
Kiekvienas chačkaras, raižytas sudėtingais ornamentais ir simboliais, turi savo unikalią reikšmę – nuo šventų motyvų iki simbolinių apsaugos ženklų. Noratus yra apie 1000 chačkarų. Pasivaikščioję Noratus kapinyne, keliautojai gali pajusti Armėnijos sielą ir pasigrožėti išskirtiniais akmens meno pavyzdžiais.
Sevano ežeras – „mėlynasis perlas“
Sevano ežeras – tai tikrasis Armėnijos „mėlynasis perlas“, įsikūręs aukštai kalnuose, beveik 1 900 metrų virš jūros lygio. Šis ežeras yra didžiausias Kaukaze ir vienas iš aukščiausiai esančių gėlo vandens ežerų pasaulyje, garsėjantis ne tik savo dydžiu, bet ir nepaprastai mėlyna vandens spalva, kuri keičiasi priklausomai nuo paros laiko bei apšvietimo.
Ant vienos iš jo pusiasalių stūkso legendinis Sevanavanko vienuolynas, pastatytas IX amžiuje, iš kurio atsiveria nuostabi ežero panorama ir aplinkinių kalnų vaizdai. Ežero pakrantė yra populiari poilsio vieta, kur vietiniai bei keliautojai gali mėgautis ramybe, žvejoti ar paragauti šviežių žuvies patiekalų, ypatingai garsiosios „sevanos“ upėtakio.
Armėnijos Šveicarija – miestas ir vienuolynai
Diližanas, dažnai vadinamas „Armėnijos Šveicarija“, yra žavingas kalnų kurortas, garsėjantis vešliais miškais, krištolo skaidrumo oru ir ramybe. Įsikūręs Diližano nacionaliniame parke, šis miestelis pritraukia gamtos mylėtojus bei ieškančius atsipalaidavimo žalumos apsuptyje.
Diližanas stebina ne tik savo gamtovaizdžiais, bet ir išskirtine kultūra – senamiestyje išlikę tradiciniai mediniai namai su raižytais balkonais bei gatvės, alsuojančios senovės dvasia. Apsilankymas Diližane – tai puiki galimybė pasivaikščioti ramiais miško takais, aplankyti Haghartsino ir Goshavanko vienuolynus ar paragauti vietinių sūrių ir kitų autentiškų skonių.
Haghartsino vienuolynas – tai Armėnijos kalnų lobis, pasislėpęs vešliuose Diližano miškuose, tarsi atsiribojęs nuo pasaulio šurmulio. Šis XII–XIII amžių vienuolynas sužavi lankytojus savo ramybe ir paslaptinga aura, kurią sustiprina aplink plytinti žaliuojanti gamta.
Haghartsino pavadinimas reiškia „erelio šokis“, o legenda pasakoja, kad vienuolyno pašventinimo metu dangumi praskrido erelis, tarsi laimindamas šventovę. Vienuolyną sudaro keletas bažnyčių ir koplyčių, dekoruotų subtiliais raižiniais bei ornamentais, kurie atspindi viduramžių armėnų architektūros meistriškumą. Šis vienuolynas kviečia keliautojus ne tik susipažinti su Armėnijos istorija, bet ir patirti gilią ramybę, apsuptą miškų bei kalnų harmonijos.
Geghardo vienuolynas – tai viena įspūdingiausių Armėnijos šventovių, iš dalies iškalta tiesiai uoloje ir apsupta dramatiško kalnų kraštovaizdžio. Šis IV amžiuje įkurtas vienuolynas, pavadintas pagal ietį („geghard“ armėniškai reiškia „ietis“), kuri, pasak legendos, buvo panaudota perveriant Jėzaus šoną ir ilgą laiką buvo saugoma čia.
Geghardo vienuolyno sudėtingi akmens raižiniai ir kruopščiai iškalti interjerai atskleidžia viduramžių meistrų talentą bei armėnų dvasinį paveldą. Visas kompleksas – nuo pagrindinės bažnyčios iki šventų šaltinių – alsuoja ramybe ir paslaptimi, pritraukdamas tiek tikinčiuosius, tiek istorijos mėgėjus.
Garni tarpeklio „Akmenų simfonija“
„Akmenų simfonija“ (Garni tarpeklis) yra vienas iš įspūdingiausių gamtos stebuklų Armėnijoje, kur gamta tapo tikra architekte. Ši vieta pakeri neįprasta bazaltinių stulpų forma, kurie išsidėstę taip tvarkingai, jog primena didžiulių vargonų vamzdžius – būtent dėl to šis fenomenas ir vadinamas „Akmenų simfonija“.
Šie šešiakampiai bazalto dariniai susidarė dėl senovinių vulkaninių procesų ir bėgant laikui įgavo įspūdingą formą, kuri atrodo lyg būtų kruopščiai iškalta žmogaus rankomis. Garni tarpeklis, apsuptas žaliuojančių kalnų, yra tikra gamtos meno galerija po atviru dangumi, kuri traukia fotografus ir gamtos mėgėjus iš viso pasaulio.
Garni šventykla – tai vienintelis išlikęs pagoniškas paminklas Kaukaze ir vienas svarbiausių senovės Armėnijos istorijos simbolių. Ši I-oji mūsų eros amžiaus romėnų stiliaus šventykla, dedikuota saulės dievui Mihrui, stovi ant aukštos kalvos, iš kurios atsiveria kvapą gniaužiantys Garni tarpeklių ir kalnų vaizdai.
Garni išsiskiria klasikinėmis kolonomis ir harmoninga architektūra, primenančia antikinės Graikijos ir Romos šventoves. Po Armėnijos krikščionybės priėmimo daugelis pagoniškų paminklų buvo sunaikinti, tačiau Garni išliko kaip unikalus senosios religijos ir kultūros pėdsakas.
P.S. Kas bus skanaus?
Tradicinė armėnų kulinarija – tai autentiška skonių kelionė, kurioje susilieja senosios receptūros, natūralūs ingredientai ir unikalus rytų bei vakarų virtuvių derinys. Armėnų virtuvės pagrindą sudaro šviežios daržovės, prieskoniai, žolelės ir kvapniosios kalnų žolės, kurios suteikia patiekalams nepakartojamo aromato.
Vienas iš žymiausių armėnų patiekalų yra lavašas – minkšta ir plona duona, kepama tradiciniuose tandyrinėse krosnyse – yra svarbus kasdienis ir ritualinis maistas. Kita kulinarinė pažiba – chorovac (grilyje kepta mėsa), kuri gardinama natūraliais prieskoniais, išryškinančiais mėsos skonį.
Armėnų virtuvėje taip pat vyrauja įvairūs sūriai, dolma (vynuogių lapuose įvyniotas faršas), ir, žinoma, vaisių pastilės bei džiovinti vaisiai, kurie atspindi šiltą regiono klimatą. Armėniški valgiai – tai ne tik maistas, bet ir vaišingumo simbolis, kviečiantis kiekvieną paragauti šalies kultūros per skonių paletę.
