Garso ir tylos kultūros. Kokia yra garso, o gal sakytume tylos kultūra Europoje? Daugelyje Europos šalių yra nustatytos tylos valandos, viešoje erdvėje retai išgirsi iš kitos gatvės pusės rėkaujančius pažįstamus, o ką jau kalbėti apie signalizavimo automobiliu įpročius. Meksikoje tylos supratimo dažnai ir su žiburiu nerasi. Signalizavimas automobiliu čia yra bendravimo būdas.
Pypt draugui, pypt lėtai judančiai mašinai, pypt einančiai čikitai, pypt šiaip sau. Gatvėse pėsčiųjų perėjų bei šviesoforų beveik nėra, tad eismą miestuose pareguliuoja pareigūnai be perstojo su kiekvienu rankos mostu garsiai švilpiantys dantyse sukastą švilpuką. Įvairių triukšmų visumoje išgirsti kviečiant ir tave – taksi, taksi! Kurio tau visai nereikia, na bet čia jo darbas, jis turi visiems garsiai pranešti, na, nes ne visi dieną mato užrašus ant mašinos. Sakyčiau, nieko baisaus, galime tokios kultūros apraiškų rasti ir kai kuriose Europos valstybėse. BET, ateina vakaras ir atrodo viskas nurims.
Atsigulus į lovą džiaugiesi, kad galėsi ramiai išsimiegoti. Ir štai vidurnaktį, penktą, septintą ryto išgirsti garsius šūvius tarsi kažkas iš patrankos šaudytų. Nebaisu, garsas į šautuvo nepanašus, bet į fejerverkus irgi nepanašūs. Pasirodo taip San Cristóbal mieste tikintieji švenčia religines šventes ir primena visiems apie aukščiausiąjį.
Sprogmenys, paleidžiami kaip fejerverkai, vaizdo beveik neturi, bet garsą skleidžia stulbinamai gerai. Naktį iš miegų be problemų prižadins. Kiek supratome, tai jie daro be kažkokio didesnio plano ir tvarkaraščio. Dieną, vakare, naktį ir rytą šie sprogimai taps rutina. Nesupratome tik vieno, kodėl vietiniai gyventojai nesipriešina tokiam triukšmavimui. Mums apsistojus dvi savaites San Cristóbal mieste šie sprogimai tikrai nuvargino. Na, bet kaip sakoma, šuo ir kariamas pripranta. Ar esate girdėję visu garsu plėšiantį žygiuojantį orkestrą 04:40 ryte? Ne? Tai ir nelinkiu išgirsti, nes gerai įmigus tokia staigmena gali ir širdies smūgį sukelti.
Mes, europiečiai, gerbiame vienas kito teisę į poilsį, asmeninę erdvę, dažniau renkamės ausinukus klausyti muzikai nei leidžiame ją visiems esantiems aplinkui.
Pirmas ne kasdienis dalykas su kuriuo susidūrėme atvykus į Cancun miestą Meksikoje, buvo labai paprastas. Kaip pereiti šią ar kitą gatvę? Pėsčiųjų ir dviratininkų teisės bei kelių eismo taisyklių paisymas liko kažkur užmarštyje. Plačios gatvės apkrautos dideliu mašinų judėjimu neturi nei šviesoforų nei perėjų. Žmonės kerta gatves bet kur, vaikšto savo išvaikščiotais takais, mat šaligatvio irgi nerasi.
Mažesniuose miesteliuose gatvės siauros, šaligatviai aukšti su įvairių lygių skirtumais, nusileidimais ir pakilimais. Šaligatviai, matyt, aukšti dėl galimų potvynių lietingojo sezono metu. Nuolat žiūrėdamas į apačią gal ir nenukrisi, bet kaip čia išbėgti pabėgioti aš neįsivaizduoju (ką jau kalbėti apie judėjimą neįgaliesiems). 90 procentų visų miestų sankryžų yra lygiareikšmės, kertant jas taisyklė paprasta. Viena mašina viena kryptimi, tuomet viena mašina kita kryptimi. Pėstiesiems teks prisitaikyti prie jų taisyklių, mat jie dažniausiai nekreips į tave dėmesio, o perėjos kaip sakiau čia dažniausiai neegzistuoja. Apie dviratininkus net nekalbu, nes jie čia retas egzempliorius. Vietiniai mielai renkasi moto transportą, kuris yra puikus pasirinkimas važinėjant siaurose gatvelėse.
Maistas. Meksikietiška virtuvė savo skonių gausa garsėja visame pasaulyje. Iš tiesų, Tacos bei Quesadillos su vietiniais padažais ir pagardais yra tiesiog maisto rojus žemėje. Čia gana populiari gatvės maisto kultūra. Gatvėje gali nusipirkti nuo tradicinių patiekalų iki supjaustytų įvairių vaisių, limonado maišeliuose (keista, kad jie dažnai gaiviuosius gėrimus ir šerbetus geria iš maišelių). Čia pat tau iškeps blyną su nutella ar pagamins saldžią kukurūzo burbuolę.
Klimatas, atrodo, puikus augti vaisiams bei daržovėms, tad meksikiečių maisto racionas turėtų būti gausus daržovių. Bet didžiausiai nuostabai daržovių jie beveik išvis nevalgo, o salotas gamina nebent turistams. Tortilijos, gamintos iš kukurūzų miltų, įvairi mėsa, kiaušiniai, bulvės, pupelės bei vaisiai yra meksikiečių kasdienė duona. Pavyzdžiui, populiarus pusryčių patiekalas – kiaušinienė su pasirinkta mėsa, šalia pupų tyrė, kukurūzų tortilijos ir pakepti bananai. Panašus maistas dominuoja ir pietums bei vakarienei. Ilgiau pagalvoję supratome, kodėl nemažai meksikiečių turi viršsvorio. Gi daržovių nevalgo. Mūsų mamos nuo mažens liepdavo jas valgyti, o mamos žino ką sako!
Keliautojų naujienas galite sekti Facebook'e ir roadofadventures.com