Visoje Lietuvoje yra daugiau nei 900 dirbtinių kalvų, ant kurių kadaise stūksojo pilys, rašoma pranešime žiniasklaidai. Net 500 piliakalnių aplankiusi Virginija Krunglevičienė sako, kad jų lankymas – puikus užsiėmimas nuobodžiaujantiems, mėgstantiems Lietuvos gamtą ar tiesiog norintiems pabūti su savimi. Paklausta, kaip ji pati leidosi į tokią avantiūrą, ES projektų koordinatore ir viešųjų pirkimų specialiste dirbanti moteris sako, kad viskas prasidėjo nuo iššūkio aplankyti kuo daugiau šių objektų, kurį 2017 metais metė Kauno marių regioninio parko direkcija. Tais metais ji kartu su gyvenimo draugu Daliumi Konstantinavičiumi automobiliu ir motociklu aplankė 375 piliakalnius.
„Tuo metu mes su Daliumi turėjome daug laisvo laiko, buvome ką tik persikraustę į butą– vakarai niūrūs, ilgi. Tai pagalvojome, kad abu mėgstame keliauti ir nusprendėme važiuoti. Iš pradžių mums tai buvo prasiblaškymas, žaidimas, o paskui pagavo azartas. Kadangi jau tiek aplankėme, labai norisi ir pabaigti“, – juokiasi pašnekovė kalbėdama apie tikslą per ateinančius porą ar trejetą metų aplankyti visus Lietuvos piliakalnius.
Virginija pasakoja, kad pirmaisiais metais dalyvaudama žaidime pora piliakalnius lankė kas savaitgalį, kartais net apvažiuodavo po 15-20 objektų, tačiau dabar keliauja savo malonumui, renkasi tolimesnius maršrutus ir, kaip sako pati, visada turi ką veikti.
„Kai važiuojame dviese lankyti piliakalnių, jaučiame atitrūkimą nuo žmonių. Nors keliaujančius žmones visada smagu sutikti, lankantis ten tikrai pavyksta pabūti dviese, su savo mintimis, pasimėgauti gamta, pabėgti nuo susibūrimų. Tad tokį keliavimo būdą galima puikiai pritaikyti karantino metu“, – sako moteris.
Paklausta, kokių vietovių aplenkti tiesiog negalima, Virginija siūlo būtinai aplankyti jos mylimą Merkinės ir atradimu tapusį Kačėniškės piliakalnį: „Pats mylimiausias man yra Merkinės piliakalnis. Anksčiau dirbau Dzūkijos nacionaliniame parke, tad piliakalnį aplankydavau kone kasdien – ateidavau pasivaikščioti ir prasiblaškyti. Jis man tikrai labai mielas, todėl labai džiaugiuosi ir tuo, kad jis yra tvarkomas. Bus labai įdomu pamatyti jį sutvarkytą.“
„Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai iš visos šalies savo ruožtu rekomenduoja ir dar keletą nuostabių vietovių, apipintų legendomis ir verčiančių aikčioti nuo nepaprastų kraštovaizdžių aplinkui.
1. Nematomų šunų paslaptis – Vieškūnų piliakalnis, Kaunas
Palemone esantis Vieškūnų piliakalnis, dar vadinamas Amalių piliakalniu ar Šuneliškių kalnu, atrastas tik 1992 m. Greičiausiai būtent dėl to, kad ilgai buvo nežinomas, tai vienas geriausiai išsilaikiusių piliakalnių Lietuvoje. Jis datuojamas XIV a. antrąja puse. Tikima, kad čia vaidenasi, girdimas šunų lojimas, todėl ir vadinamas Šuneliškių kalnu. Visais metų laikais nuo piliakalnio atsiveria puikus vaizdas į marias, smėlio šlaitus ir Lietuvos baroko perlą – Pažaislio vienuolyną.
2. Kur stovėjo Mindaugo pilis – Šeimyniškėlių piliakalnis, Anykščiai
Šeimyniškėlių piliakalnį supa du gilūs slėniai su Varelio ir Volupio upeliais. Ant šio piliakalnio XIII a. viduryje stovėjo valstybinė medinė pilis, saugojusi šiaurinį Lietuvos valstybės pasienį. Tai buvo pati didžiausia pilis Rytų Lietuvoje, spėjama Mindaugo Vorutos pilies vieta. Nuo 1990 m. net 19 sezonų piliakalnį sistemingai tyrinėjo archeologas dr. Gintautas Zabiela su talkininkais, todėl dabar Šeimyniškėliai – plačiausiai ištirtas piliakalnis Lietuvoje.
3. Prakeikta meilė – Imbarės piliakalnis, Kretingos r.
Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete įrengtas I tūkst. pr. Kr. 2 pusėje ir gyvavo iki XIII a. vidurio. Viena legenda byloja, kad pilies valdovo dukra pamilo ir išlaisvino bokšte įkalintą kryžiuotį. Jos motina mergelę užkeikė. Merginos gelbėtoju galėjo tapti tik meilę prisieksiantis smuikininkas. Toks jaunuolis atsirado, tačiau jam nusibodo groti vien tik išrinktajai. Vos jis užgrojo praeiviams, pilis prasmego, o kalne liko žiojėti vien tik gili duobė. Nuo to laiko žmonės piliavietę ir apylinkę ėmė vadinti Imbare. Nuo Imbarės piliakalnio iki pat Klanalio kaimo įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, kurio ilgis apie 2 km.
4. Neatrastas lobis – Burbaičių piliakalnis, Kelmės r.
Burbaičių piliakalnis įrengtas žemaičių genčių žemėse, šiauriniame Bridvaišio ežero krante esančioje kalvoje – buvusioje ežero saloje. Datuojamas I tūkst. Padavimai mena, kad piliakalnyje esą mūro rūsiai ir juose paslėptas lobis bei kad nuo pakrantės į ežero salą veda kūlgrinda. Kiti porina, kad slaptais požemio takais piliakalnis susisiekia su bažnyčios požemiais.
5. Radvilų pėdsakas – Šeimyniškių piliakalnis, Utenos r.
Šeimyniškių piliakalnis – vienas gražiausių ir didžiausių Lietuvos piliakalnių, apsuptas Piliaus ir Pilupio upelių. Piliavietė datuojama I tūkst.–XV a. Piliakalnyje stovėjo Užpalių pilis, kuri buvo svarbiausia rytų Lietuvos pasienio tvirtovė. Jos vietininku buvo Radvilų giminės pradininkas Astikas. Pilis, kartu su dešimčia aplinkui ją išsidėsčiusių piliakalnių (8 kilometrų spinduliu) sudarė galingą gynybinę sistemą.
6. Kur meilės laiškus rašė Barbora Radvilaitė – Dubingių piliakalnis, Molėtų r.
Dubingių pilis buvo svarbus XIV–XVIII a. Lietuvos kultūros, pramonės, gynybos centras, menantis karą su Kryžiuočių ordinu, reformaciją. Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų giminės iškilimo ir suklestėjimo istorijos. Piliavietėje greta ilgiausio Lietuvos ežero – Asvejos – išlikę Radvilų rūmų, kuriuose būdama Barbora Radvilaitė susirašinėjo su Žygimantu Augustu, fragmentai bei buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vieta su Radvilų laidojimo panteonu. Taip pat čia įrengtas pažintinis takas su 6 apžvalgos stotelėm.
7. Aktyvaus laisvalaikio fanatikams – Budelių piliakalnis, Kaišiadorių r.
Budelių piliakalnį žinomas geografas Česlovas Kudaba laikė vienu gražiausių piliakalnių prie Neries. Tinka judriems gamtos mylėtojams: laiptukų kol kas nėra, piliakalnio šlaitai statūs, bet kopti verta. Budelių piliakalnis yra vienas vizualiausių Kaišiadorių rajone su gražiu nuo jo atsiveriančiu vaizdu į Nerį, jos vingį, apylinkes. Žmonės pasakodavo, kad seniau prieš vidurnaktį ant piliakalnio degdavusi ugnelė, kad jame paslėptas užburtas lobis. Yra nuomonių, kad piliakalnis buvo apgyvendintas greičiausiai dar I tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje.
8. Kur buvo sužeistas Mindaugas – Lopaičių piliakalnis, Rietavo r.
Viena iš mistiškiausių vietų Lietuvoje galime laikyti ištisą istorinį kompleksą – Lopaičių piliakalnį, kurį sudaro piliakalnis, sėjama senovės žemaičių šventvietė, mitologiniai akmenys, stebuklingu laikomas šaltinis. Spėjama, kad čia kadaise buvo žynių valdos. Lopaičių piliakalnis, siejama, žemaičių kunigaikščio Vykinto pilies Tvarmenės (XII a.), prie kurios buvo sužeistas Mindaugas, vieta.
9. Kalnas prie Dzūkų jūros – Prelomčiškės piliakalnis, Lazdijų r.
Prelomčiškės piliakalnis – XIII amžiuje čia gyvenusių jotvingių palikimas. Tai vienas didžiausių ir įspūdingiausių Metelių regioniniame parke esančių piliakalnių, stūksantis vakariniame Dusios ežero krante. Piliakalnio papėdėje buvo didelė jotvingių gyvenvietė, o ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis. Nuo Prelomčiškės piliakalnio atsiveria įspūdinga panorama į Dusios ežerą.
10. Tarp pelkių ir ežerų – Kačėniškės piliakalnis
Į 222 metrų aukštį virš jūros lygio iškilusiame gūbryje ant Mergežerio kranto kadaise buvo įrengtas Kačėniškės piliakalnis. Piliakalnis buvo apgyvendintas dviem etapais – vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos laikotarpiu (I tūkst. pr. Kr. pabaiga) bei ankstyvosios grublėtosios keramikos periodu (I tūkst. pradžia – I tūkst. vidurys). Iš vienos pusės jo šlaitas baigiasi ties ežeru, o iš vakarų plyti žemapelkė, per kurią iki pat kalvos veda nuostabaus grožio pažintinis takas. Jo ilgis – 800 metrų į vieną pusę.
Pilną piliakalnių sąrašą ir jų žemėlapį galite rasti čia.
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ragina keliauti atsakingai ir paisyti Vyriausybės rekomendacijų – dėvėti apsaugines kaukes, laikytis higienos etiketo bei saugaus socialinio atstumo.