Mamutas iki pusės virtęs skeletu, tikroviškai atrodantis neandertalietis ar ant rankos sūpynes įsitaisęs išgalvotas filmo personažas Grūtas iš karto prikausto dėmesį ir griauna iki tol turėtus įsitikinimus apie medžio skulptūras. Akivaizdu, jog vien fantazijos tam neužtenka, tokiems darbams reikalingos žinios, įgūdžiai ir tai, ką žmogus atsineša jau gimdamas. Šių medžio drožinių kūrėjas Valerij Kunigel visa tai turi, todėl tikrai negaila sumokėti pora eurų už tai, kad atrastum medžio skulptūras iš naujo.
Už patekimą į Praeities taką reikia susimokėti čia pat, kur prie žiedinės sankryžos įtaisyta Puntuko kaimo iškaba, o tolyn link Anykščių šilelio basų kojų tako veda graži alėja. Bilietus pardavinėjanti mergina sėdi išskobtame medžio kamiene, ant kurio šono išraižytas užrašas – Medukas. Tai ne tik įmonės, kurioje dirba drožėjas, pavadinimas, tokiu vardu ir pats menininkas pramintas. Jis pats visus atvykusius pasitinka su grandininiu pjūklu rankose tako pradžioje stovinčiame stende.
Įspūdį daro jau pati pirma mamuto medinė skulptūra ir net ne visi pastebi prie jos įrengtą informacinę lentelę. Tokie stendukai yra dar prie kelių drožinių, nors einant toliau jų nebesimato. Mažai kas juos skaito, nes pamatę skulptūras daugelis traukia iš kišenių išmaniuosius telefonus ir pradeda fotosesiją.
Kas ant suolo prie beždžionių prisėda, kas ant vėžlio užsilipa, o kas Grūto laikomose sūpynėse pasisupa – net palaukti reikia, kol visa kompanija kartu ir kiekvienas atskirai patenka į kadrą.
Per miškelį vingiuojančiame pusės kilometro ilgio Praeities take skulptūrų stovi apie 20. Be egzotinių ar fantastinių personažų galima pamatyti ir mums labiau įprastų, tačiau ir jų vaizdai kalba apie išskirtinę drožėjo fantaziją ir techniką. Tikroviškai atrodantys gyvūnai yra dar viena priežastis užsukti į Anykščius ir apsilankyti Anykščių šilelyje. Jei anksčiau jį labiau garsino Puntukas, tai dabar vis garsiau girdisi Puntuko kaimas, kuriame įrengtas Praeities takas kartu su basų kojų taku atrodo kaip smagi pramogauti kviečianti porelė.