Beveik visą parą atviras Lietuvos etnokosmologijos muziejus – viena iš labiausiai Lietuvos ir užsienio turistų lankoma vieta mūsų šalyje. Jis įkurtas Molėtų rajone, netoli Kulionių kaimo, kiek toliau nuo Molėtų astronomijos observatorijos, šalia piliakalnio. Etnokosmologijos muziejų sudaro trys dalys – požeminė galerija su keliomis salėmis, observatorijos bokštas su teleskopu bei lauko ekspozicija. Šiame įspūdingame komplekse vyksta dieninės ir naktinės ekskursijos, kurias renkasi skirtingų patirčių ieškantys lankytojai.
Nemaišykite su observatorija
Muziejaus direktorius Linas Šmigelskas sako, kad žmonės Etnokosmologijos muziejų dažnai tapatina su Molėtų astronomijos observatorija, nors tai yra du skirtingi objektai, juos sieja tik astronomija. Anot jo, pasitaiko ir kurioziškų situacijų, kai žmonės užsiregistravę į vieną nuvyksta visai į kitą objektą.
„Dažnai susiduriame su situacijomis, kai žmonės į „Google“ paiešką įveda „observatorija“, susiranda kontaktus ir užsiregistruoja pas mūsų kaimynus, nors iš tiesų norėjo atvykti į Lietuvos etnokosmologijos muziejų. Mes su Molėtų astronomijos observatorija, kuri yra mokslo tiriamoji įstaiga, nesame susiję. Lietuvos etnokosmologijos muziejus – kultūrinė ir edukacinė įstaiga, kurioje vyksta dieninės ir naktinės ekskursijos. Žinoma, rekomenduoju apsilankyti ir pas kaimynus – pamatyti, ką veikia Lietuvos astronomai, kokius tyrimus atlieka“, – skirtumus paaiškina L. Šmigelskas.
Prieš atvykstant į Etnokosmologijos muziejų L. Šmigelskas rekomenduoja užsiregistruoti iš anksto – tai, anot jo, svarbu ne tik grupėms, bet ir pavieniams lankytojams. „Tai yra laimės dalykas – jei lankytojams pasiseka, jie su gidu po muziejų gali keliauti ir dviese, būna tarsi individuali ekskursija, na, o jei pasiseka muziejui, lankytojų gali būti ir 30. Tam kad nekiltų abiem pusėms nepatogių situacijų, kai atvykęs žmogus netelpa į didelę grupę ir turi laukti, rekomenduojame užsiregistruoti iš anksto“, – pataria direktorius ir primena, kad muziejus savo internetiniame puslapyje skelbia laikus, kada laukiami pavieniai lankytojai.
Spalį muziejus dirba visomis savaitės dienomis, o nuo lapkričio – antradienį–šeštadienį, išskyrus paskutinį mėnesio sekmadienį, kai muziejų lankymas nemokamas.
Atvykus prie Etnokosmologijos muziejaus lankytojus pasitinka išskirtiniai pastatai, kurie vien savo išvaizda atrodo kosminiai. Etnokosmologijos muziejus buvo pastatytas dar 1990 m. Kasmet sparčiai augantis lankytojų skaičius paskatino įrengti naujų patalpų, tinkamų ekspozicijoms, dangaus stebėjimo ir modernios muziejinės veiklos poreikiams įgyvendinti. Taigi, prieš porą metų, švęsdamas savo veiklos 30-metį, lankytojams muziejus pristatė naujų vidaus ekspozicijų, tad jei čia lankėtės seniau, dabar išvysite tikrai daug naujovių.
Įėję į vidų lankytojai savo ekskursijos laukia daugiafunkcėje erdvėje. Antrame aukšte įrengta erdvi salė primena inovatyvią mokyklos klasę, kurioje galima pasigrožėti kosminiais vaizdais, čia rasite ir edukacinių, informacinių terminalų, o kitoje jos pusėje – aliuziją į kosminę stotį ir nedidelę kavinę. Ši erdvė naudojama ir įvairiems renginiams, konferencijoms, seminarams.
Dieninės ekskursijos metu lankytojams pristatoma vos prieš porą metų atnaujinta ir abejingų nepaliekanti vidaus ekspozicija. Turistai apžiūri požeminę muziejaus galeriją su penkiomis salėmis, kuriose etnokosmologijos žinios ekspozicijose pateikiamos etnologiniu, mokslo istorijos, filosofiniu, astronominiu požiūriais. Šiose interaktyvumu stebinančiose salėse supažindinama su etnokosmologijos idėja ir skaitmeniniais kosmoso vaizdais.
Ekspozicijos apžiūros pabaigoje lankytojai kviečiami pakilti į apžvalgos aikštelę. Stikliniame elipsoide įrengta aikštelė yra 32 m aukštyje, tad iš jos galima stebėti ne tik žvaigždes, bet ir apylinkes. Įspūdingame stikliniame kupole atsiveria vaizdas į net šešis Aukštaitijos ežerus bei Labanoro girią, tolumoje galima pamatyti stūksančias Aukštaitijos nacionalinio parko kalvas, Molėtų ir Alantos miestelių bažnyčių bokštus, Molėtų astronomijos observatoriją.
Verta pasidairyti ir pačios aikštelės viduje – čia vyksta įvairios parodos, o šiuo metu eksponuojama ir Lietuvos vėliava rekordininkė, kuri tris dienas pabuvojo kosmose ir iš ten sugrįžo.
Ne ką mažiau įspūdinga lauko ekspozicija – akmeninis Saulės sistemos modelis. Saulės spinduliai nurodo pasaulio šalis, lygiadienius ir saulėgrįžas. Šalia yra dviejų metrų dydžio kaltinis Saulės laikrodis ir planetų modeliai. Šią ekspoziciją it iš paukščio skrydžio galima apžiūrėti dar būnant apžvalgos aikštelėje, o po ekskursijos galima pasivaikščioti ir viską apžiūrėti iš arti – pasigrožėti muziejaus gėlynais, aplankyti kalendorinį akmenų ratą. Lauko ekspozicija atvira visiems lankytojams nemokamai.
Naktiniai stebėjimai – kada jie negalimi?
Norintys pamatyti nakties skliautą kviečiami į naktines programas, kurių metu dangaus objektai stebimi per 40 cm ir 80 cm skersmens teleskopus. Naktiniai dangaus stebėjimai vyksta ir Etnokosmologijos muziejuje, ir Molėtų astronomijos observatorijoje, todėl svarbu nesumaišyti.
Naktiniai stebėjimai Etnokosmologijos muziejuje vyksta dviejuose skirtinguose kupoluose. Viename jų įrengtas 80 cm skersmens teleskopas, šalia jo vienu metu telpa iki 16 žmonių, prie mažesnio, 40 cm, teleskopo – 18–20 žmonių.
„Dažniausiai visi nori prie didesnio teleskopo, bet jei tai pirma stebėjimo patirtis, nėra taip svarbu. Stebint dangaus kūnus pro teleskopą labai daug priklauso nuo to, kaip gidas paaiškina, ką jūs ten matote. Panašiai kaip ir su mikroskopu – įsivaizduokime, kad mus pakviečia į laboratoriją, ir kol mokslininkas mums suprantamai nepaaiškins, kiek ir ko matome, tol mažai ką suprasime“, – teigia L. Šmigelskas.
Mažiau besidomintiems astronomija ar atvykstantiems su vaikais direktorius rekomenduoja pasirinkti laiką, kuomet gerai matyti mėnulis, – yra pilnas ar puspilnis. Jis astronomijos masteliais nepaprastai arti, todėl stebint lengviausia suprasti, ką matai, įžiūrimi kalnai, krateriai, o matomas vaizdas atitinka lūkesčius.
Paklaustas, kokių patarimų turi atvykstantiems stebėti naktinių žvaigždžių, L. Šmigelskas pažymi, kad labai svarbu registruojantis įvardyti visų norinčių atvykti skaičių, mat kartais žmonės neįskaičiuoja vaikų. „Važiuodami automobiliu vaikus skaičiuojame, o štai vykdami į ekskursijas – ne visada“, – juokiasi direktorius. Taip pat prašoma pasikeitus planams ir negalint atvykti paskambinti ir informuoti gidus, nes norinčių eilės kartais būna didesnės, nei įmanoma priimti per vieną naktį.
Gido skambučio gali sulaukti ir patys lankytojai – dangaus stebėjimą naktimis kartais sudrumsčia oro sąlygos, tad jei dangus apsiniaukęs, o debesys nežada sklaidytis, gidas informuoja ir perkelia vizitą kitam kartui. Taigi, apniukusiomis naktimis čia geriau net nevykti.
„Rudenį anksčiau temsta, todėl stebėjimai ankstyvėja, patogiau atvykti ir šeimoms su vaikais, nes ekskursijos prasideda po saulėlydžio praėjus 1–1,5 valandos. Vis dėlto lapkričio ir gruodžio mėnesiais dažniau būna apsiniaukę, todėl ištaikyti giedrą vakarą gana sunku. Sausį, vasarį situacija geresnė, tačiau pagrindinė bėda – šaltis: jeigu žvaigždės gerai matyti, vadinasi, yra giedra ir speiguota, – pasakoja pašnekovas ir pastebi, kad žmonės atvyksta apsirengę gražiai, bet nebūtinai šiltai. – Atvėrus kupolus, oro temperatūra juose būna tokia kaip ir lauke, todėl rudenį ir žiemą rekomenduojama rimčiau apsirengti, nes ilgai sėdint vienoje vietoje tikrai būna šalta. Stebėjimas trunka iki 1,5 valandos“, – pasakoja L. Šmigelskas.
Svarbu paminėti, kad naktinių ekskursijų metu vidaus ekspozicijose nesilankoma – su jomis susipažinti turistai kviečiami atvykti dieną.