Per tūkstantmečius pati gamta, o pastaraisiais metais ir išradingi Lietuvos žmonės pasistengė, kad Lietuvoje netrūktų vietų, idealių kraštovaizdžio stebėjimui. Žilą senovę menantys piliakalniai, milžiniškos smėlio kopos ar originalios architektūros apžvalgos bokštai – rinktis jums.
Kernavės piliakalniai
Kernavės archeologinė vietovė, kur XIII a. įsikūrė pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Penkių Kernavės piliakalnių kompleksas kartu yra ir vieta, nuo kurios atsiveria vienas gražiausių, dar prieš šimtmečius senuosius Lietuvos valdovus įkvėpdavusių Lietuvos kraštovaizdžio paveikslų su Neries vingiais ir jų pakrantėmis.
Snaigyno ežeras ir Veisiejų apžvalgos bokštas
Snaigynas – vienas iš Veisiejų regioninio parko Lietuvos pietvakariuose ežerų. Iš šalia jo iškilusio 15 m aukščio vėjo sūkurį primenančio Veisiejų apžvalgos bokšto atsiveria akį džiuginantys reginiai: Snaigyno ežeras, jo vingiuoti krantai, salos bei Veisiejų miestelio panorama. Jei esate žvejybos mėgėjas, Snaigyne išbandykite savo meškerės sėkmę: čia gausu stambių įvairių rūšių žuvų!
Parnidžio kopa
Kiek akys užmato – vanduo, smėlynai ir pušynai. Tokie vaizdai atsiveria užkopus ant Parnidžio kopos apžvalgos aikštelės Nidoje – neabejotinai vieno įspūdingiausių taškų plataus horizonto mėgėjams. Jus supančios baltosios kopos, kurias net iki 99 proc. sudaro kvarcas, dėl vėjo pustymo neretai atrodo lyg banguotas jūros dugnas.
Velnio duobė
Jei norite pamatyti vieną iš šimto Europoje labiausiai saugomų gamtos paminklų, netoli Aukštadvario ieškokite Velnio duobės. 40 m gylio taisyklingo piltuvo formos objekto kilmė iki šiol neaiški – galbūt ją išgulėjo po ledymečio likęs ledo luitas, o gal išmušė meteoritas? Apžiūrėti duobę iš visų pusių ir pabandyti įminti jo paslaptis galėsite vaikščiodami aplink ją įrengtais takais bei kopdami laiptais.
Dubingių piliavietė
Didžiausios Lietuvoje Dubingių piliavietės ramybė saugo Lietuvos didikų šeimos Radvilų atmintį – čia neseniai rasti šios giminės atstovų palaikai. Praeities didybę sustiprina ir įspūdingas šios vietos kraštovaizdis – plati ir ilga piliavietė stūkso ilgiausio Lietuvos ežero Asvejos pusiasalyje, kuris anksčiau buvo sala. Keliaudami neilgu 1,5 pažintiniu taku susipažinsite su istorine vietovės praeitimi, pasigėrėsite puikiais peizažais.
Metelių ežeras ir apžvalgos bokštas
Nuo 15 m aukščio Metelių apžvalgos bokšto apžvelgsite vieną gražiausių Pietų Lietuvos ežerų Metelį ir jo apylinkes. Čia būtina apsilankyti ornitologijos mėgėjams – iš bokšto aikštelės nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens patogu stebėti ežero vandens paukščius, ypač gulbes nebyles. Geriausia tai daryti popietės ir vakaro valandomis.
Labanoro bokštas
Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas – aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Jo aukštis – 36 m. Užlipus serpantininiais laiptais į bokštą, kvapą užgniauš atsiveriantys vaizdai: miškai, Baltųjų Lakajų ežeras, salos ir pusiasaliai.
Medvėgalio piliakalniai
Medvėgalis turi dvi viršūnes: aukštesniojoje yra aukščiausias Žemaitijos taškas (235 m), žemesniojoje – Medvėgalio piliakalnis, ant kurio XIV a. stovėjo garsi žemaičių pilis. Būtent nuo piliakalnio atsiveria itin platūs vaizdai: nuo viršūnės matyti begalė kitų, net per 30 km nutolusių, Žemaitijos kalvų ir 14 bažnyčių bokštai.
Šatrijos kalnas
Gražiausia Žemaitijos kalva, o neretai ir Lietuvos kalnų karaliene tituluojama 228 m aukščio Šatrija – viena mistiškiausių Lietuvos vietų. Legendos byloja, kad čia iš tolimiausių kampelių susirenka raganos, o pati kalva yra žemėmis užpilta bažnyčia! Raganos tikrai žinojo, ką pasirinkti – nuo Šatrijos atsiveria įspūdingi vaizdai į Žemaitijos aukštumas.
Sudargo piliakalniai
Ant Nemuno kranto, prie sienos su Kaliningrado sritimi, pačiame Šakių rajono pakraštyje stūkso Sudargo piliakalnių kompleksas, menantis čia vykusias lietuvių kovas su kryžiuočiais. Keliautojų dėmesio verti nuo penkių stačiašlaičių piliakalnių viršūnių atsiveriantys Nemuno upės platybių vaizdai.
Seredžiaus piliakalnis
Nemuno pakrantėje didingai stūksantis piliakalnis dar vadinamas Palemono kalnu. Pasak legendos, čia palaidotas legendinis Romos kunigaikštis Palemonas. Aukšto ir stataus piliakalnio viršūnėje XIII-XIV a. stovėjo gynybinė pilis, o dabar tai puiki apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria nuostabūs reginiai į Nemuno slėnį bei Nemuno ir Dubysos santaką.
Rambyno kalno regykla
Žvelgdami nuo didingojo Rambyno kalno ne tik žavėsitės ypatingu Nemuno žemupio kraštovaizdžiu, bet ir pajusite iki šių dienų išlikusią Prūsijos dvasią. Prie pat Nemuno ir Lietuvos valstybinės sienos su Kaliningrado sritimi stūksančiame Rambyne kadaise būta baltų genties skalvių šventvietės, o dabar nuo regyklos galima matyti Ragainės pilies kuorus ir Tilžę.
Kirkilų apžvalgos bokštas
Aktyviais karstiniais reiškiniais išsiskiriantį Biržų kraštovaizdį įdomu pamatyti iš 30 metrų aukščio apžvalgos bokšto. Jis primena Mėnulį, nuo jo viršaus atsiveria galybė ežerėlių. Tai ne kas kita, o vandens prisipildžiusios įgriuvos, kurios vasarą dar ir nusidažo įvairiomis spalvomis!
Papilės Juros periodo atodanga
Akmenės rajone tekančios Ventos krantuose galite ne tik prisiliesti prie uolienų, kurių amžius net iki 180 mln. metų. Čia randamos gyvūnų, gyvenusių juros periodu ir išnykusių kartu su dinozaurais, fosilijos! Ypač vertinga ir įdomi 20 m aukščio ir 130 m ilgio Papilės atodanga, kuri pritaikyta lankymui ir apsaugota nuo lietaus.
Merkinės apžvalgos bokštas
Įkopę į šį vieną aukščiausių Lietuvoje 26 m aukščio bokštą, plačiai apžvelgsite didžiausios Lietuvos upės Nemuno slėnį ir kiek akys užmato besidriekiančius Dzūkijos miškus – ne veltui šis Lietuvos regionas yra pats miškingiausias. Pušų kaimynystėje iškilęs išskirtinės architektūros bokštas su keliomis apžvalgos aikštelėmis leidžia stebėti kraštovaizdį iš skirtingo aukščio.
Siberijos apžvalgos bokštas
Norėdami pajusti didžiausio Žemaitijos ežero Platelių didybę, pakilkite į 15 m aukščio Siberijos apžvalgos bokštą, pastatytą ant 166 m virš jūros lygio esančio Cidabro kalno. Tad į apylinkes galėsite žvelgti iš dar aukščiau! Nuo bokšto aikštelės atsiveria įspūdingi vaizdai į apylinkes: ežerus, miškus, pelkes ir miestelius.
Drevernos apžvalgos bokštas
Užkopę į Kuršių marių pakrantėje pastatytą 15 m aukščio apžvalgos bokštą, pasijusite tarsi senosios mitologijos milžinai, žvelgiantys į savo valdas: Drevernos apylinkes, marias, už jų plytinčią Kuršių neriją. Galbūt jums pasiseks ir virš vandenų išvysite medžiojantį stambiausią Lietuvos plėšrųjį paukštį – jūrinį erelį.
Zarasų apžvalgos ratas
Zarasuose įrengta unikali ir analogų Lietuvoje neturinti apžvalgos aikštelė, nuo kurios iš įvairių kampų galite mėgautis ypatingo grožio Zaraso ežeru su salomis ir viduryje įrengtu fontanu bei pakrantes juosiančiu pasivaikščiojimo taku. Įspūdingas architektūrinis statinys – į 17 m aukštį pakeltas ratu einantis 34 m skersmens medinis takas – Europos viešųjų erdvių konkurse 2012 m. pateko tarp finalistų.
Balbieriškio atodanga
Nuo 40 m aukščio atodangoje Nemuno kilpų regioniniame parke įrengtos apžvalgos aikštelės jums atsivers vienas gražiausių Lietuvos peizažų į didžiausios Lietuvos upės vingio slėnį su miškais ir pievomis. Nuolat atsinaujinanti Balbieriškio atodanga dėl savo itin stačių šlaitų ir skirtingų uolienų sluoksnių sudomins geologijos mėgėjus.
Ladakalnis
Seniausias Lietuvoje Aukštaitijos nacionalinis parkas dėl gausybės ežerų, tarp jų įsitaisiusių kalvų ir įvairios gyvosios gamtos nuo seno yra viena mėgstamiausių gamtos turizmo vietovių Lietuvoje. Jos grožiu įsitikinsite užkopę ant vieno žinomiausių šalyje kraštovaizdžio apžvalgos taškų – buvusios baltų šventvietės, 176 m aukščio Ladakalnio, nuo kurio atsiveria panorama net su 6 ežerais.
Lynų kelias per Nemuną
Druskininkuose pasinaudokite vienintele galimybe Lietuvoje Nemuno kraštovaizdį ir kurorto apylinkes apžvelgti pro skaidrius lynų keltuvo langus. Neteršianti aplinkos transporto priemonė, labiau būdinga slidinėjimo kurortams, iš vieno Nemuno kranto į kitą 45 m aukštyje nuskraidins per 7,5 min. ir dovanos įspūdingus vaizdus bei nepamirštamą pramogą.