Kviečia nerti į gamtos prieglobstį
Pasak asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovės Klaudijos Kionies, į pajūrį atvykstantys poilsiautojai vis plečia savo atostogų geografiją ir dalį laiko skiria kelionėms po aplinkinius regionus, rašoma pranešime spaudai.
„Žmonės ieško naujų patirčių, domisi krašto istorija, užsisako ekskursijas, daug keliauja dviračiais ir pėsčiomis. Žemaitijos regionas turi didžiulį turistinį potencialą, norime padėti jį atskleisti ir atrasti šį kraštą naujai – pamatyti jo unikalų grožį, patirti žemaitišką svetingumą“, – sako K. Kionies.
Maršruto, pavadinto „Antgamtiniai peizažai“ kryptis – iš pajūrio į šiaurę Skuodo link.
„Šis maršrutas ypač patiks mėgstantiems laiką leisti gamtoje, norintiems pabėgti nuo civilizacijos“, – tikina K. Kionies. Norint aplankyti visas rekomenduojamas vietas, pasak K. Kionies, prireiks keturių dienų, tačiau maršruto žemėlapyje, anot jos, galima išsirinkti tai, kas domina labiausiai ir surengti sau, šeimai ar draugų kompanijai įspūdžių kupiną paskutinį vasaros savaitgalį.
Pažintį su Žemaitijos įžymybėmis rekomenduojama pradėti nuo labai įdomios ir net mistiškos vietovės – netoli Darbėnų miestelio, Sausdravų kaime įkurto Baltų mitologijos parko. Pasak K. Kionies, tai vienas iš trijų įdomiausių pažintinių takų Lietuvoje, kviečiantis iš arčiau susipažinti su senovės Baltų mitologija.
„1,3 kilometrų ilgio takai vingiuoja per piramidės formos mišką. Jais žingsniuodami išvysite visas pagrindines baltų dievybes, daugiau sužinosite apie mūsų protėvių pasaulio suvokimą, tikėjimą ir papročius. Parke įrengti atrakcionai vaikams, pavėsinės poilsiui ir iškyloms. Į parką patogu atvykti tiek automobiliu, tiek dviračiu ar kemperiu“, – pasakoja K. Kionies.
Kartena – magiški Minijos slėniai, primenantys Šveicarijos gamtą
Nuo Kretingos iš pajūrio važiuojant Skuodo link, rekomenduojama užsukti į Kartenos miestelį, įsikūrusį nepaprastai vaizdingame Minijos upės vingyje.
Vietiniai gyventojai sako, kad gražiausi vaizdai atsiveria užkopus į Kartenos piliakalnį. „Šis piliakalnis pripažintas valstybės saugomu kultūros paminklu. Nuo jo viršaus puikiai matyti visas Kartenos miestelis, Minijos slėniai. Vietiniai žmonės šią vietą dėl jos nepaprasto grožio net praminė Šveicarija“, – sako Kretingos rajono Turizmo informacijos centro vadybininkė Rita Beržanskienė.
Anot jos, verta užkopti ir į Vyšnių kalną, buvusią Kartenos dvarvietę, kurioje išlikusios senosios kapinės, pasidairyti po vienintelę Žemaitijoje bebokštę neobarokinio stiliaus medinę Kartenos bažnyčią. R. Beržanskienė sako, kad iš Kartenos nedera išvykti neparagavus visame krašte garsios Kartenos duonos.
Salantuose – storiausias Lietuvos kaštonas, mistiška Orvidų sodyba
Keliaujant Skuodo link rekomenduojama aplankyti vieną gražiausių Žemaitijoje Salantų miestelį. Čia stovi labai graži neogotikinio stiliaus bažnyčia, Salantų dvaro parke – storiausias Lietuvoje kaštonas, kurio apimtis siekia beveik 5 metrus.
„Nusipirkite kelionei ar lauktuvėms legendinio Salantų pyrago ir būtinai sustokite apžiūrėti Salantuose gimusio ir gyvenusio akmentašio, menininko Viliaus Orvido sodybos. Ši vieta, tapusi muziejumi po atviru dangumi, turi ypatingą aurą. Į Orvidų sodybą keliautojai traukia ir pamatyti legendinį Salantų tanką“, – pasakoja R. Beržanskienė.
Draustinių apsuptas Skuodo rajonas: brangakmeniai Akmenų muziejuje, egzotiški muflonai Šauklių tundroje
Civilizacijos nepaliesti gamtos kraštovaizdžiai yra Skuodo rajone – šis apsuptas devynių gamtos draustinių, išsaugojusių pagoniškas šaknis.
Mosėdžio miestelis garsėja Akmenų muziejumi, kurį kadaise įkūrė čia gyvenęs ir kūręs gydytojas Vaclovas Intas. Jo sukauptoje kolekcijoje – ir brangakmeniai, pusbrangiai akmenys, mineralai. „Vaikams čia smalsu įdomiausių formų akmenis paliesti rankomis, apkabinti, išmatuoti, išbandyti jų tvirtumą ar pasidairyti po apylinkę ant jų pasilipus“, – patirtimi dalijasi Respublikinio
Vaclovo Into akmenų muziejaus direktorė Gintarė Sakalauskienė.
Tikrą tundros kraštovaizdį galima išvysti užsukus į Šauklių riedulyną, kuris yra tarp Mosėdžio ir Salantų. Vadinamoji Šauklių tundra susiformavo dar prieš 12-13 tūkst. metų, slenkant ledynams. Čia išlikę daug ledynų suneštų riedulių, tundrai būdingų augalų ir gyvūnų rūšių, kurias apžiūrėti galima žingsniuojant pažintiniu taku. Nedaugelis žino, kad Šauklių tundroje įrengtame aptvare gyvena didžiausia Lietuvoje kalnų avinų muflonų banda.
Keliaujant po Skuodo apylinkes rekomenduojama užsukti ir iš arčiau apžiūrėti penktąjį pagal dydį Lietuvos riedulį – vadinamąjį Šilalės kūlį. Šio riedulio apimtis siekia daugiau kaip 18 metrų. Šalia akmens kadaise veikė pagoniška šventykla su aukuru, čia nuolat buvo kūrenamas židinys.
Juodosios keramikos paslaptys ir kuršiškas Apuolės piliakalnis
„Antgamtinių peizažų“ maršruto autoriai rekomenduoja apsilankyti Šauklių kaime veikiančiame senųjų amatų centre ir išbandyti seniausią Lietuvoje molio degimo techniką – juodąją keramiką. Šio amato meistrai padės patiems nusižiesti puodą, ąsotį, atskleis juodosios keramikos subtilybes. Tiesa, edukacinę programą grupėms būtina užsisakyti iš anksto.
„Nuo dešimties metrų aukščio Apuolės piliakalnio atsiveria išties įspūdingi šio krašto vaizdai. Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos gyvenvietė. Atvykstantieji sako, kad čia būdami jaučia pasididžiavimą savo tautos ir valstybės istorine praeitimi, savo šaknimis ir žeme. Iš gido pasakojimų galima sužinoti, kaip šiame krašte gyveno mūsų protėviai kuršiai“, – sako Skuodo rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Laura Popovienė.
Maršruto „Antgamtiniai peizažai“ autoriai kviečia Žemaitijos įžymybes apkeliauti savarankiškai arba su gido palyda, užsisakyti edukacines veiklas, ekskursijas.
Išsamesnę informaciją ir maršruto žemėlapį galima rasite ČIA.