Net ir kelis kartus jau aplankyti gamtos objektai Lietuvoje, gali atsiverti nauju grožiu juos stebint iš vandens – keliaujant baidarėmis. Šalies nacionaliniai ir regioniniai parkai yra paruošę vandens kelių žemėlapius ir maršrutus, kuriais gali šiltomis dienomis džiaugtis gyventojai.
Ūla, Žeimena, Merkys, Šventoji – tai vienos iš populiariausių upių, kurias renkasi baidarėse laisvalaikį praleidžiantys poilsiautojai. Tačiau Lietuvoje yra dar daugybė upių ir ežerų, kuriuose galima išbandyti savo jėgas irkluojant ir pasigrožėti nuostabiais Lietuvos vaizdais. Siūlome susipažinti su keliais iš jų.
Viename maršrute – visos sąlygos keliaujant vandeniu
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Visuomenės informavimo specialistė Rimutė Rutkauskaitė pasakojo, kad Aukštaitijos nacionaliniame parke galima pasirinkti pakankamai nemažai maršrutų baidarėms, o dauguma svečių keliauja savarankiškai.
„Vieni keliauja tais pačiais maršrutais metai iš metų, kiti išbando vis naujus. Vienas iš populiariausių būdų, kai kelionė pradedama Būkos upėje arba Uteno ežere. Tuomet keliaujama Bukos upe, perplaukiamas ežeras Baluošas, aplankome šiame ežere Ilgasalę, kurioje dar yra ežerėlis ir tuomet tęsiama kelionė, kai reikia dar perplaukti du mažus ežerėlius ir baigiama kelionė Ginučiuose arba tęsiama kelionė iki Almajo stovyklėlės“, – pasakojo parko atstovė.
Jei gyventojai nusprendžia baidarėmis pasidžiaugti ilgiau ir planuoja dviejų dienų maršrutą, po nakvynės stovyklavietėje toliau keliauja iki Palūšės.
„Tai vienas populiariausių maršrutų, kai išbandomos skirtingos sąlygos – ir upė, ir maži ežerai, ir didelis ežeras“, – pastebėjo R. Rutkauskaitė. Kalbėdama apie maršruto sudėtingumą, pašnekovė paminėjo, kad viskas priklauso nuo oro sąlygų. Jei vanduo yra nusekęs, tai gali tekti daug vietų pasistumti baidares. Be to, jei šiuo maršrutu keliaujama toliau už Ginučių, tai Ginučiuose per kelią tenka persinešti baidares iš ežero į upę.
„Jei būna labai didelis vėjas, tai Baluošo ežere būna pakankamai didelės bangos“, – apie maršruto sudėtingumą kalbėjo pašnekovė. Vis dėlto ji pridėjo, kad vienos dienos maršrutas, priklausomai nuo, kur pradedama plaukti, yra apie 13–15 km. Taip pat baidarių mėgėjai dažnai renkasi maršrutą nuo Ginučių iki Palūšės. Čia R. Rutkauskaitė paminėjo, kad didžiausiu iššūkiu tampa Lūšių ežeras.
Daugiau vandens maršrutų baidarėmis galite rasti Aukštaitijos nacionalinio parko puslapyje.
Sunkumų kyla sausros metu
Žemaitijoje poilsiautojus nustebinti kviečia Minija. „Minijos baidarės“ atstovas Marius Mažeikis pasakojo, kad paskutiniu metu gyventojai dažniausiai renkasi vienos dienos aktyvų poilsį plaukiant baidarėmis upėje. Visgi pramogų baidarėmis organizatorius teigė, kad Minijoje galima būtų susiorganizuoti ir iki 6 dienų truksiančią kelionę vandeniu.
Pasak pašnekovo, pati gražiausia šios Žemaitijos upės atkarpa nuo Aleksandravo iki Kartenos. Iš viso šio maršruto ilgis – 24 km.
Tiesa, ypač sausu vasaros metu dalyje atkarpos kaip reikiant nusenka vanduo ir dalis gali būti sunkiai įveikiama baidarėmis.
Visgi, pasak M. Mažeikio, šis maršrutas galėtų pretenduoti į vienus gražiausių vandens maršrutų Lietuvoje. Plaukiant šiuo keliu sutinkama riedulių, rėvų, praplaukiamos Dauginčio ir Aleksandravo atodangos, bent keturi piliakalniai.
Pasiekus Dyburių kilpą keliautojams teks šiek tiek labiau sutelkti dėmesį, nes akmenys ir slenksčiai neleis vien atsipalaidavus grožėtis gamta.
Maršrutas laukinės gamtos mylėtojams
Įspūdžiais skųstis baidarių mylėtojai neturėtų poilsiui pasirinkę ir Suvalkiją. „Baidarės Suvalkija“ atstovė Jurgita Girdauskienė pasakojo, kad į Armoniškių kaimą atvykusiems poilsiautojams dažniausiai siūlomi pasiplaukiojimai Šešupės ir Dovinės upėmis.
„Išskirčiau Dovinę. Ji nedidelė, siaura, bet labai ekstremali – daug kliūčių“, – pasakojo pašnekovė. Pasak J. Girdauskienės, plaukiant šia upe baidarėmis galima patirti tikrąją laukinę gamtą – sutikti bebrų, paukščių, natūraliai privirtusių medžių. 15 km atkarpa nuo Padovinio kaimo iki Krokodilo poilsiavietės, pašnekovės teigimus, pakankamai apleista, tačiau iš gamtos pusės dovanojanti tikrą laukinę patirtį.
„Šį maršrutą daugiau renkasi jaunimas ir ekstremalesnių potyrių mėgėjai“, – pastebėjo ji
Nors šis vandens maršrutas leis patirti tikrąjį laukinės gamtos potyrį, kartu galima praplaukti ant Dovinės kranto stovintį Baltaragio malūną.
J. Girdauskienė pasakojo, kad išskirtinių potyrių ieškantys gyventojai taip pat renkasi naktinius pasiplaukiojimus baidarėmis.
„Vieni smagesnių plaukimų – plaukimai baidarėmis Šešupe naktį. Teko ir pačiai plaukti, tai arčiau rudens beveik visi paukščiai arti vandens miega. Ir pelėdas pamatai, ir gervės miega, ir kiaunės slampinėja pakrantėmis, ir genius pamatai“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
Renkasi vis trumpesnius maršrutus
Nors labiausiai Dzūkijoje baidarių mėgėjų pamėgtos Merkys, Ūla ir Grūda, baidarių nuomotojai turi ir daugiau neįprastų maršrutų aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. Pavyzdžiui, „Baidarės Dzūkijoje“ savininkė Laima Černiauskienė siūlo išbandyti Baltosios Ančios upę.
„Upė ypatinga tuo, kad ji labai vingiuota ir skaidri“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, kelionę poilsiautojai paprastai pradeda Ančios ež. Kadangi didelė dalis žmonių nenori iššvaistyti jėgų plaukimui ežere, plaukimas pradedamas prie pat upės ištakos.
„Dabar svečiai vis dažniau renkasi vienos dienos plaukimus, todėl mes siūlome plaukti nuo Jezdo iki Menciškės. Kai tik pradėjome verslą, dažniausiai žmonės plaukdavo dvi dienas: vieną dieną nuo Jezdo iki Macevičių, kur prasideda užtvanka. Ja dar kelias valandas reikia plaukti iki hidroelektrinės ir persinešus baidares už užtvankos prasidėdavo ekstremali atkarpa iki Nemuno“, – tęsė baidarių nuomotoja.
Visgi dabar vis dažniau gyventojai nori vos kelių (3–5 val.) plaukimo. Tačiau pašnekovės teigimu, ir vienos dienos išvyka Baltosios Ančios upe gali padovanoti nuostabių vaizdų ir potyrių.
„Kai upė tiek daug vingiuoja, vaizdas neatsibosta ir nuolat keičiasi. Praplaukiamas ir Kapčiamiesčio miestelis, vėliau prasideda kalvos su slėniais ir pušynais. Nenuobodu plaukti ir dėl iššūkių, nes upėje yra kliūčių, pavyzdžiui, rąstų, krituolių“, – kalbėjo L. Černiauskienė.
