Ar Kaunas su savo Žalgirio arena, pritraukiantis pasaulinio lygio žvaigždes nenusipelno liuksusinio viešbučio? Ar žvaigždės privalomuoju būdu tiesiog gabenamos, o gal skraidinamos sraigtasparniais iš Vilniaus? Kai 2015 į Lietuvą atvyko Robbie Wiliamsas, kur jūs jį, po perkūnais, padėjote?
Nesunku sužinoti – pasirodo, jis atvyko koncerto dieną, o iškart po jo išskrido nakvoti į Rygą. Apgailėtina. Aš jau nervinuosi dėl jo būsimo koncerto kovo mėnesį. Gerbiami verslininkai, viešbučių magnatai, susimildami, darykite kažką. Diena, kai Kaune bus priimtas sprendimas investuoti į penkių žvaigždučių viešbutį, bus labai gera diena kauniečiams ir miesto svečiams.
O kol kas prabangiausiu mieste yra laikomas „Radisson Kaunas“ – šiandien mano apžvalga apie jį. Tiesą sakant, šias dvi savaites jūsų laukia Radissonų Lietuvoje apžvalgų pasiutpolkė, nes iš Stokholmo atskrido plačiai pagarsėjusi viešbučių ekspertė Vlada Dapkos (čia būčiau aš, laba diena) ir įnešė permainos vėją, o taip pat nerimą viešbučių darbuotojams, ir jie, vogčiomis stebėdami mane, braukė prakaitą ir stengėsi mane priimti kaip įprastą personą, už ką aš, šiaip jau, labai dėkinga. Pavargsti nuo to dėmesio, suprantat.
Radisson grupei priklausantis (milžiniškas amerikiečių tinklas su virš 1600 viešbučių pasaulyje) keturių žvaigždučių viešbutis, stovi tobuloje lokacijoje miesto centre, penkios minutės pėsčiomis (kokias tik dvi, jei bėgsit, kaip aš) iki Laisvės alėjos. 206 kambarių viešbutis 2021 metais buvo iš esmės atnaujintas ir upgrade‘intas (pakeltas laipteliu aukščiau) iš vietinio „Park Inn‘o“. Noriu sužinoti, nuo kada gi ten stūkso pats viešbučio pastatas – pati būdama kaunietė, puikiai jį atsimenu dar iš paauglystės metų (priešais viešbutį yra autobusų stotelė, iš kurios važiuodavau namo).
Pastatas suręstas dar gūdžiais 1988, ir iš pradžių vadinosi „Neris“, o vėliau pervadintas į „Takioji Neris“ (turbūt strategiškai galvota, kad pridėjus būdvardį bus efektyvu didinti klientų srautus – „svečių srautai takiai teka“). Pasirodo, po viešbučio atidarymo dar daug metų didžiąją laiko dalį būdavo tuščias (nes kas gi tais laikais taip stipriai brovėsi į Lietuvą, ar juolab Kauną – kauniečiai, neįsižeiskit, bet tokia tiesa). Dar vėliau jis pervadintas į „Reval Hotel Neris“, kol galiausiai tapo minėtu „Park Inn‘u“.
Šio viešbučio virsmas paraleliai gana neblogai atskleidžia tai, kas tuo metu vyko su miestu postsovietinėje erdvėje: kintantys šeimininkai, nestabili ekonominė situacija, recesija, krizės, valdžios, pavadinimų ir koncepcijos keitimai gali gerokai varginti ir morališkai nustekenti. Manau, kad turėtume savininkams duoti kreditą jau vien už tai, kad viešbutis apskritai šitiek metų išlaikė originalią savo paskirtį, nebuvo privatizuotas ir paverstas automobilių garažais ar kioskais.
Socialinėje medijoje pastaruoju metu stebiu aktyvų Radissono marketingo darbą (reguliarūs influencerių endorsinimai), ypatingą dėmesį savo restoranui „Two Senses“, kuris orientuojasi į verslo klientą ir jiems skirtus dienos pietus (apie viešbučio maistą dar papasakosiu). Šitas apsistojimas man ne pirmas, tad ko tikėtis daugmaž žinau, bet net ir šiuo atveju viešbutis gebėjo mane nustebinti.
Taigi, ar tikrai dalykai tokie geri, kokie jie atrodo iš šono? Žinokite, ne visiškai, aš jums pasakysiu.
Man kaip visada patinka kategorijomis:
Interjeras: skandinaviško, santūraus ir suvaldyto stiliaus, bet nepamirštas ir lietuviškumas – kambariuose kabo menininko A. Aleksandravičiaus darbai. Jaukiausia viešbučio dalis, ko gero, apačioje po milžiniškais langais besišliejantis, iš tolo šviesomis ir jaukumu kviečiantis „Two Senses“ restoranas. Tačiau einant gilyn į pastatą kambarių link, nori nenori, net ir po restauracijos čia tvyro – jūs to nenorite girdėti, bet aš pasakysiu – postsovietinis vaibas, ir kuo gilyn į koridorius nuo registratūros eini, tuo labiau tas įspūdis stiprėja. Neaiškios spalvos (numindyta? Dėmėta?) kiliminė danga koridoriuose; mozaikinio stiklo langas laiptinėje, kuri, beje, man patinka, nes joje dvelkia kažkoks sentimentus keliantis senų laikų darboviečių bufeto kvapas: balta mišrainė, kvepalai, kava ir cigaretės (ne tiesiogiai – rūkyti draudžiama, bet aš taip užuodžiu) ir kažkodėl – Kalėdos.
Kambarys: gerai apšviestas (vis dar atsistatinėju po mikrotraumos, kurią patyriau per praeitą viešnagę Kaune, apie kurią galite pasiskaityti ČIA). Kambario dydis, kuris, sakoma, kad gal ne toks ir svarbus – kas, šiaip jau, nėra tiesa – toks labai jau šiaip sau: 14 kv. m., skaičiuojant su vonios kambariu, bet ėmiau standartinio dydžio kambarį, tai negaliu labai bambėti. Kambaryje yra milžiniško dydžio televizorius ir nedidelis darbo stalas. Spintos nėra (toks mano likimas), užtat yra patogi pakaba su daug pakabų (na bent jau tiek).
Dabar bus mano ilga tirada apie temperatūrą kambaryje. Jeigu Radissono tikslas buvo Delfi apžvalgininkę sušaldyti, tai jiems tai praktiškai pavyko, nes tokiame šaltame viešbučio kambaryje man ko gero dar nebuvo tekę apsistoti. Dalykų nepalengvino ir faktas, kad ir lova, ir darbo stalas buvo prie pat lango, pro kurio rėmus ir net sieną negailestingai sunkėsi šaltas oras (tomis dienomis kaip tik buvo nemažas minusas ir pūtė šiaurys).
Radiatoriaus, kaip nemažoje dalyje viešbučių, kuriuose yra kondicionierius, kambaryje nebuvo. Norėdama bent kiek sušildyti kambarį (laimei, realiai į jį grįždavau tik nakvoti), išbandžiau visus variantus: blokuoti langą ir sieną storomis užuolaidomis – nepadėjo, vakarais įšaldavo visa kambario siena, ir net ant naktinio staliuko pastatytas nešiojamas kompiuteris. Bandžiau pakurti ventiliacijos – šildymo sistemą, kuri ten teoriškai įrengta (žr. nuotrauką), bet sistema akivaizdžiai senos kartos, ir tas varganas ventiliatorius, kurio liežuvis neapsiverčia vadinti kondicionieriumi, tik desperatiškai ir varganai pūtė man į kambarį šaltą orą. Tie ant skydelio nurodyti plius penki laipsniai yra daugiau pajuokavimas, nes apie jokius penkis laipsnius ten net nebuvo kalbos. Kambaryje įrengta aparatūra nebuvo pajėgi net išlaikyti patenkinamos kambario temperatūros. Situacijos nepalengvino ir tai, kad mano kambarys buvo viešbučio flygelyje, kas greičiausiai generavo papildomą šaltį.
Šaltį kambaryje traktuoju kaip nemažą ir nemalonią problemą.
Dabar, kad visiškai nenusibambėčiau paminėsiu tai, kas buvo gerai ir patiko.
Labai patiko, kad jokiais metodais nebuvau trukdoma, ačiū už tai. Taip pat patiko aukštos klasės servisas, paslaugumas, orientacija į svečią. Patiko mandagios, malonios valytojos, su kuriomis koridoriuose pasisveikindavau. Ačiū joms už sunkų triūsą. Patiko nuostabios kalėdinės dekoracijos, kuriomis viešbutis pasipuošė besiruošdamas šventėms ir prie kurių mačiau, kaip dirbo bent keletas viešbučio darbuotojų. Patiko santūrūs, kompetentingi, mažai emocingi registratūros darbuotojai. Patiko sunkios, šviesą ir šaltį (ne visiškai) izoliuojančios užuolaidos kambaryje, nukėlusios mane į gilų, palaimingą tamsos ir miego pasaulį (o gal tai buvo tiesiog šalčio sukelta hibernacija, kai nuo šalčio kūnas išjungia smegenis).
Bendra atmosfera: jaunatviškas, šurmuliuojantis, užimtas, verslus, aktyvus ir darbštus.
Servisas: Praktiškai nepriekaištingas. Ačiū. Man dėl to nėra gėda už savo gimtą miestą.
Sporto salė: yra. Vadinasi, nereiks rytais bėgti užšalusiomis ir tamsiomis Kauno gatvėmis. Sporto salė nekėlė jokių nepatogumų ir atliko savo funkciją – erdvi, šviesi, neprastai ventiliuojama (su atidaromais langais). Tiesa, aš būčiau linkusi dvejoti dėl valymo dažnumo: kai nuėjau antradienį, stovėjo kažkieno neišmestas vienkartinis puodelis, ir man atėjus ketvirtadienį jis vis dar ten tebestovėjo, tad remiantis elementaria dedukcija, tomis dienomis sporto salė nebuvo valoma. Kad jau prakalbom apie valymą – mano kambaryje, kai atvykau, buvo pribarstyta druskos ar kažkokių permatomų panašių į stambiagrūdę druską gabalėlių, ar tai yra kažkokia mistinė pseudo apsauga kambariui? Taip pat jums reikėtų patikrinti dušo vandens nubėgimo situaciją.
Ar pro mano akis kas nors praslysta? Žinokite, nelabai. Tam aš ir kritikė.
Atskirai apie viešbučio room service ir maistą.
Jūs jau žinote, kad paraleliai viešbučio apžvalgų taip pat renku geriausias Cezario salotas Lietuvoje – jau visiškai nusiplūkiau beragaudama, ir lyg jau norėčiau kažką kito valgyti, bet negalima, pareiga šaukia.
Maistą užsisakau tiesiogiai iš restorano, su pageidavimu atnešti į kambarį, ir prie salotų pageidauju kažkokio patiekalo su daug daržovių, todėl prašau rekomenduoti. Jaunutė mergaitė man rekomenduoja jautienos sriubą su rudeninėmis šakninėmis daržovėmis. Tvarkoj, gerai, jūsų darbuotojų rekomendacija man šventa, palaimingai lendu po dušu ir kambary lūkuriuoju maisto. Juokinga buvo, kai gavusi tą sriubą pamatau, kad ten vien jautiena plaukioja savo buljone su tokiais milimetrinio dydžio daržovių gabaliukais. Aš restorano meniu juk neišmanau, iš kur man žinoti, gal ta sriuba trinta, ir ji vien iš daržovių tik su šiek tiek jautienos, todėl aš ir klausiu jūsų rekomendacijos.
Tradiciškai keliu į savo Instagram storius nuotrauką su prierašu: „Vis dar ieškau tų žadėtų daržovių sriuboj. Ar čia tie keli mikro gabaliukai? :)“
Radisson „Two Senses“ restorano mergaitė sukrunta ir siunčia man atsakymą: „Na turbūt vienam gali atrodyti mažai, kitam ir tiek per daug pagal skonį, sriuba meniu – tiršta jautienos. Galbūt staffas galėjo labiau pagelbėti pasirinkti, jei norėjote konkrečiai daržovių patiekalo :)“
Aš: „Taip, jūs ką tik įvardinote savo problemą“
Pats maistas – neblogas. Pagamino, atnešė, neįsižeidė dėl kritikos, ir, svarbiausia, suprato, pripažino ir atsiprašė už savo pačių sukurtą problemą.
Kambario kaina: keturios naktys man kainavo apie 304 Eur + maistas porą vakarų apie 30 Eur
Mano vertinimas:
Už šaltą kambarį ir nesusipratimą dėl sriubos atimu žvaigždę, bet aš dar nepamiršau jūsų pagalbos ir paslaugumo savo praeito vizito metu, todėl savo viešbučiui uždirbote vieną žvaigždutę iš manęs atgal.
Gaunate iš manęs velnių už šaltą kambarį, ir manau, kad jūsų ventiliacijos sistemą verkiant reikia keisti, o taip pat jus čia šiek tiek jau už ausų tempiu, bet sumoje suteikiu jums keturias žvaigždes iš penkių, avansu, su būtinąja sąlyga, kad kitąkart man suteiksite šiltą, ventiliacijų neišpūstą kambarį pagrindiniame pastate ir rekomenduosite patiekalus restorane pagal mano pageidavimus, o ne kas jūsų darbuotojams atrodo kaip daržovės.
P.S. Radisson Kaunas, pasirodo, yra pelnęs geriausio MICE viešbučio Lietuvoje apdovanojimą (reiškia, geriausias MICE subjektyviu vertinimu. MICE apima Meetings, Incentives, Conferences and Exhibitions ir yra į paslaugumo sektorių orientuoti turizmo apdovanojimai).
Viešbučio info:
https://www.radissonhotels.com/en-us/hotels/radisson-kaunas
K. Donelaičio g. 27, 44240 Kaunas, Lithuania
Tel. nr.: +370 37 306100