O iš tiesų įsimylėjo už viską: už tai, kad jis įkurdintas Nemuno ir Neries santakoje, vis dar tankiai apsodintas, už Žalgirį, gal net už legendinę ,,Spurginę“ Laisvės alėjoje. Ne vienas lietuvaitis spurgą Laisvės alėjoje suvalgė ir visa gerkle rėkė žalia balta – tai Kauno skiriamieji bruožai. Bet jei čia tavęs dar nebuvo? Taigi, ką Kaunas siūlo turistui, kad jis pajustų išlaikytą tarpukario dvasią, tuo pat metu įsitikintų, kad miestas vis modernėja, o gal imtų ir sulygintų su Paryžiumi šiandien?
Kaip kiekviena ekskursija dar mokyklos laikais prasidėdavo nuo muziejų, taip ir Kauno turizmo centras siūlo miesto apžvalgą pradėti klasikiniu būdu – būtent nuo apsilankymo juose. Anot Kauno turizmo centro, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus – vienas svarbiausių. Be abejonės, kad bet kuriuo metu eksponuojama kiekviena paroda bus prasminga.
Štai kitas, Kauno muziejus, įsikūręs senamiestyje, siūlo Lietuvą įamžinti garsuose. Kauno miesto muziejaus lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius leidžia išbandyti įvairius instrumentus bei susipažinti su jų istorija. Barokinį Pažaislio vienuolyną vasaros metu galima pasiekti ir dviračiais, kur eksponuojamos įvairios ekspozicijos.
Ne daug kas žino, kad klaidžiojant Kauno gatvėmis vienur ar kitur saulės nutviekstas žalvariu gali sužibėti Atminimo akmuo žydams, kurie nusipelnė miesto kultūrai, medicinai, mokslui, tačiau Holokausto metu buvo nužudyti. Tragišką žydų tautos istoriją Kaune mena net devynios Atminimo plytelės. Akivaizdu, kad prieš tyrinėjant miestą, svarbu sukaupti šiokį tokį istorinių žinių bagažą. Tada lengviau suprasti, kodėl yra vienaip, o ne kitaip.
Kaunas yra miestas, kuriame labai svarbus architektūrinis paveldas – tarpukario modernizmo architektūra. Todėl nenuostabu, kad visi gidai praves pro Centrinį Kauno paštą, Vytauto didžiojo karo muziejų, buvusio ,,Pieno centro“ rūmus, kino teatrą ,,Romuva“, o į daugelį iš šių pastatų suorganizuos ir papildomą ekskursiją. Nenustebkite kažkur tarp Šilainių daugiabučių išvydę nušvitusį vienaragį arba Parodos gatvėje –briedžiais išmargintą sieną – tai tarsi aliuzija į zoologijos sodą iš fantastikos pasaulio. Iš tikrųjų XXI a. freskos Kauną daro modernų, novatorišką ir unikalų miestą. Būtent gatvės menas suteikia laisvę kiekvienam kuriančiajam ir kiekvienam interpretuojančiajam.
Tad tiems, kuriems istoriniai muziejai kančia (ima žiovulys ir visus draudžiamus eksponatus norima liesti rankomis) geriau mėgautis gatvės meno ekspozicijomis po atviru dangumi. Vaikštinėjantiems centre – gatvės menas – įspūdingi, ryškūs ir didelio mastelio profesionalų menininkų kūriniai. ,,Senelis išminčius“, ,,Rožinis dramblys“, ,,Žvaigždžių sėjikas“ Karo muziejaus sodelyje ir dar galybė piešinių, nugulusių ant miesto pastatų sienų. Beje, viename iš centre esančių kiemelių bendruomenės dėka įkurdinta Kiemo galerija. Tai muziejus po atviru dangumi, o anot įkūrėjų, avangardiškos kompozicijos kalba apie visuomenei svarbius dalykus, pavyzdžiui, žmonių susvetimėjimą. Na, ir jei nerūstauja tasai dangus, praeiviams Kauno miesto sienos pasakoja istorijas.
Turbūt vienu iš miesto simbolių yra tapę „į kalną kylantys nameliai“ – funikulieriai. Vienintelis Kaunas Žaliakalnio ir Aleksoto rajonuose turi dar išlikusią ir veikiančią vieną šių seniausių Europoje transporto priemonių. Šiandien funikulieriumi naudojamasi susisiekti ir pramogai. Tad nenuostabu, kad miesto relikvija yra įtraukta į visus kelionių po Lietuvą lankstinukus. Iš tikrųjų apžiūrėjus miesto centrinę dalį, būtų nuodėmė nepakilti istoriniu Žaliakalnio funikulieriumi. Vos per pusantros minutės iš centro įmanoma atsidurti prestižiniame Žaliakalnio rajone, kur pasitiks tarpukario modernizmo objektas – paminklinė Kristaus prisikėlimo bažnyčia. Bažnyčia laukia ne tik tikinčiųjų pamaldose, tačiau visus turistus kviečia į ant stogo įrengtą terasą pažvelgti į miestą iš aukšto.
Jauniesiems turistams juk labai svarbūs nuotykiai ir įdomios veiklos, o kelionės kokybę dažnai vertina pagal išsiskyrusio adrenalino kiekį. Pažinus ir pajutus Kauno istoriją, miestas siūlo daug pramogų: žaidimą lazeriais, nuotykius atominiame bunkeryje ar pabėgimo kambaryje, pasišokinėjimą batutų parke. Ramesniems – piešimą ant vandens ar pasivaikščiojimą Kauno botanikos sode.
Žinoma, vasarą pasirinkimų meniu kur kas platesnis. Šiltuoju sezonu Kauno turizmo centras siūlo pasimėgauti bent viena vandens pramoga – paplaukioti laivais Kauno mariose arba irtis baidarėmis miesto upėmis, išbandyti vandenlečių parkus. Beje, būtina pasivažinėti dviračiais po Kauną dviračių takais, kurie sėkmingai plečiasi dėl LikeBike revoliucijos. Dvirate transporto priemone siūloma apvažiuoti Santakos parką, apsukti ratą aplink Kauno pilį, o jei nepavargote – suvalgyti ledų ir toliau naršyti po senamiesčio gatveles.
Ne vienas pasakytų, kad miesto būtina ir paragauti, kad suprastum, kokio skonio ir valgymo kultūros gerbėjai yra vietiniai žmonės. Tad pietums rekomenduojama rinktis kavinę ,,Kultūra“, kur jaučiama bohemiška dvasia, o desertui – apsilankyti jau legenda tapusioje Kauno ,,Spurginėje“ Laisvės alėjoje. Taigi, jeigu Lietuvą reprezentuoja cepelinai, Kauną – legendinė spurginė. Čia prabangos ar išskirtinio modernizmo apraiškų nebus, tačiau tikrai suprasite, kaip puikiai Kaunas geba išsaugoti savo tuometinę kultūrą ir tuo pat metu vysto modernią infrastruktūrą.
Brūžindamas kojas Kauno gatvėmis imi ir nepastebi šaligatvyje įtaisytos plytelės, skirtos žydams atminti, nors visada eini akis nudelbęs į grindinį. Kartais kiekvieną rytą pravažiuoji pro tą patį pastatą ir praleidi, kad dar vakar buvusi balta siena, šiandien jau išmarginta gatvės dailininkų. Kartais tiesiog nedrįsti užeiti į svetimą vidinį kiemelį, kuris iš tiesų pasakoja istorijas. Bet atvykusiam pažinti Kauno įdomus ir svetimas kiemas, ir kiekviena kitokia plytelė, turinti savo istoriją. Ir kokios emocionalios krepšinio rungtynės vyksta Žalgirio arenoje. Žodžiu, kas Kauno miesto gyventojams kasdieniška, savaime suprantama, tas miesto svečiams turi būti atrasta.