Tai – pamarys, kuriame įsikūrę gausybė lankytinų vietų, tikriems gamtos mylėtojams. Čia galima patirti aibę nepamirštamų nuotykių ir pajusti harmoniją su aplinka.
Apie lankytinas vietas pranešime žiniasklaidai pasakoja keleivių vežėjo „Kautra” atstovas Mindaugas Sakalauskas, kuris pataria, kaip susikurti įspūdžių kupiną savaitgalį lankant pamario gamtinius takus.
„Pirmas kelionės taškas – Klaipėda, kurią iš visos Lietuvos patogiai galima pasiekti autobusais ir toliau kelionę pratęsti dviračiu”, - patarė Mindaugas.
Kliošių kraštovaizdžio draustinis, Tyrai
Ši teritorija pasižymi savo biologine bei ekosistemų įvairove. Tyruose įsikūrusios įvairių paukščių perimvietės. Kliošių kraštovaizdžio draustinyje paukčių giesmėmis galima mėgautis ištisus metus. Šioje teritorijoje galima keliauti patogia 6 km ilgio trasa. Trasoje praeinama pro pelkes, užliejamas pamario pievas, Karaliaus Vilhelmo kanalą, Sengirę, kurioje gausu laukinių gyvūnų.
Prieinamas tiltelis, kuriuo saugiai galima pasiekti pelkės vidurį bei išvysti šioms vietoms būdingą ekosistemą. Toliau keliaujant taku patenkama ant pylimo, kurio abejose pusėse telkšo užliejamos pamario pievos. Čia įsikūrusi dar viena paukščių perimvietė. Tako pabaigoje įrengtas apžvalgos bokštelis, į kurį užlipus galima apžvelgti visas apylinkes. Iš čia atsiveria ir įspūdingos Kuršių nerijos kopos.
Mingės kaimas
Šilutės krašte – Lietuvos Venecija vadinamame Minijos kaime pagrindinę gatvę atstoja upė. Čia, norint aplankyti kaimynus, gali tekti valtimi keltis per upę. Tiltas, šiame vandens kelių nuklotame krašte, neegzistuoja. Minijos kaimas išskirtinis ne tik dėl savo unikalaus susisiekimo, bet ir dėl vokiečių architektūros bei nuostabios gamtos. Čia galima susipažinti su Mažajai Lietuvai būdingais mūriniais ir mediniais pastatais, prie kurių įrengtos prieplaukos valtims.
Aukštumalos pelkė
Viena didžiausių pelkių Lietuvoje - Aukštumalos pelkė telkšo taip pat Šilutės rajone. Čia, kaip ir Kliošių draustinyje, galima rasti plačią gamtinę įvairovę: ežerai, aukštapelkės, lapuočių miškai. Perėti čia užsuka gausybė paukščių rūšių, tokių kaip jūriniai ereliai, gervės.
Pamario draustiniai
Lankantis Kintų botaniniame draustinyje galima išvysti pelkėtų pamario pievų platybes. Pačiame Kintų miestelyje auga rekordinė 17 metrų aukščio tuja, kuri laikoma antra pagal aukštį tuja Europoje. Keliaujant toliau, pasiekiama Svencelės pelkė, kurioje telkšo apie 100 mažų ežerokšnių.
Netoliese plyti dar viena išskirtinė vietovė - Kniaupo botaninis - zoologinis draustinis. Jame galima išvysti seklią marių įlanką, kurią perėjimui renkasi paukščiai. Šalia įlankos įsikūrusi Ventės rago ornitologinė stotis, kurioje kasmet sužieduojama iki 100 tūkst. paukščių. Čia užsukančiais paukščiais galima gėrėtis iš stebėjimo bokštelio. Miškais apaugęs Minijos ichtiologinis draustinis ypatingas tuo, jog čia į Minijos upę įteka 12 upelių. Šiuose vandenyse saugomos žuvų nerštavietės. Čia galima rasti itin retų augalų.
Kuršių nerija
Kuršių nerijos nacionalinis parkas, įtrauktas į UNESCO ir išsiskiria savo kraštovaizdžiu. Tai – bene vertingiausia Lietuvos saugoma teritorija, kuri driekiasi tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Dėl unikalaus kraštovaizdžio Kuršių nerijos niekada neapleidžia paukščiai. Čia peri gausybė paukščių rūšių. Kuršių nerija - labai patraukli paukščių stebėtojams. Žvelgiant iš paukščių stebėjimo bokštelių, čia galima stebėti milijonus migruojančių, įvairių rūšių paukščių. Tokių bokštelių Kuršių nerijoje yra šeši: pirmasis stūgso šalia Pervalkos. Kitus galima rasti teritorijoje iki Nidos. Norint stebėti paukščius į kelionę verta pasiimti žiūronus, teleskopus bei fotoaparatus. Sparnuočius patogu stebėti ir nuo aukštų kalvų ar kopų. Per visą Kuršių neriją driekiasi dviračių takas.
„Informaciją apie tai, kokius paukščius čia galima stebėti, patogu susirinkti ir kelionės autobusu metu, prisijungus prie čia veikiančio nemokamo bevielio interneto”, - pasakojo “M. Sakalauskas.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke tarp Juodkrantės ir Pervalkos įsteigtas Naglių gamtinis rezervatas, kuriame galima pasigrožėti Pilkosiomis kopomis. Mirusiose kopose galima rasti 4 buvusių kaimų vietas. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingų daubų ir išgraužų, kai kur smėlio paviršių dengia augalai.
Rezervato teritorijoje draudžiama bet kokia žmogaus veikla, rengiami tik moksliniai stebėjimai. Vienintelė vieta, iš kurios galima apžvelgti rezervatą, - Naglių rezervato pažintinis takas. Susipažinti su sengirės kraštovaizdžiu Juodkrantės apylinkėse galima keliaujant pažintiniu taku. Takas prasideda prie Juodkrantės automobilių stovėjimo aikštelės ir baigiasi prie gyvenvietės kapinaičių.
„Nusprendus aplankyti šias vietas, kiekvienas pasisems ne tik naujų įspūdžių, tačiau ir atras ryšį su išskirtine mūsų šalies gamta, savyje slepiančia gausybę grožio, kurį atskleidžia tik atkakliausiems ir kantriausiems”, - gražių akimirkų linkėjo M. Sakalauskas.