Viskas apie bičiulystės tradicijas
„Bitininkystė Lietuvos kultūroje turi tokias gilias tradicijas, kad net ir žodis „bičiulis“ greičiausiai atsirado tarp bitininkų ir tik vėliau paplito. O štai Stripeikių kaime, Aukštaitijos nacionaliniame parke įsikūręs Senovės bitininkystės muziejus. Kodėl būtent čia? Sakoma, kad kalvota ir nepaprastai graži žemė netinkama žemdirbystei, todėl senovėje vietiniai medžiojo, žvejojo, rinko miško gėrybes, užsiėmė amatais ir, žinoma, laikė bites. Pasakojama, kad apylinkėse buvo sunešama tiek medaus, kad gyventojai duoklę Vilniaus vyskupui mokėdavo medumi ir vašku“, – pasakoja elektroninio kelionių žurnalo „LĖTAI aplink pasaulį“ redaktorė Dalia Smagurauskaitė.
Senovinės bitininkystės muziejus pradėtas kurti daugiau nei prieš 40 m. Tauragnos upelio pakrantėje stovėjusioje sodyboje. Dabar muziejaus teritorijoje yra 5 pastatai su atnaujintomis ekspozicijomis (rekonstrukcijos darbai dar nebaigti), kurios pasakoja apie bites ir bitininkystę kvapais, garsais, skoniu. Tiek mažiems, tiek dideliems lankytojams siūlomos 9 edukacinės programos, degustacijos. Čia kasmet rugpjūčio 15 d. vyksta medkopio pabaigos šventė.
Dar viena bitėms skirta ekspozicija yra Musteikos kaimo apylinkėse (Varėnos r.): „Čia įrengtas pažintinis takas, supažindinantis su drevine bitininkyste. Musteikos kaime veikia Drevinės bitininkystės ekspozicija, bityne galima pamatyti, kaip kelminiuose aviliuose prižiūrimos bitės. Apie atgimstančias bitininkystės tradicijas, bičių terapiją, knygas ir filmus plačiau pasakojame ir žurnalo vasaros numeryje“, – sako D. Smagurauskaitė
Išmintingiausias žmogaus draugas
Tai – ne šuo ir ne katinas. Sakoma, kad išmintingiausias ir nepakeičiamas žmogaus draugas ilgus amžius buvo ne kas kitas, o arklys. Lietuvoje jis padėdavo žemės ūkyje ir karuose, buvo apdainuojamas dainose ir net tapo vienu iš Lietuvos valstybingumo simbolių. Tad visai nekeista, kad už tokius nuopelnus arklys turi jam skirtą muziejų.
„Niūronių kaime (Anykščių r.) arkliui skirtas muziejus atsirado labai seniai, prieš daugiau nei 40 metų. Metams bėgant jis plėtėsi, ir dabar Arklio muziejuje galima pamatyti ne tik arklio traukiamas transporto priemones – vežimus, bričkas ir panašiai, – bet ir susipažinti su arklininkystės istorija, arklių veislėmis ar net su žirgų laidojimo papročiais, – pasakoja D. Smagurauskaitė. – Be to, Arklio muziejuje pristatomi kalvių, audėjų, duonos kepėjų, medžio drožėjų amatai. Tiek dideliems, tie mažiems muziejus siūlo sudalyvauti su edukaciniuose užsiėmimuose, patiems išbandyti rankų miklumą, taip pat degustuoti kaimiškas vaišes.“
Vienintelis muziejus Baltijos šalyse
„Idealus muziejus tiems, kurie nevengia keliolika minučių per dieną praleisti žiūrėdami trumpus filmukus su katėmis arba namuose turi nuosavą murklį. Kalbant kiek rimčiau – Jaunųjų gamtininkų stotyje Šiauliuose įkurtas katinų muziejus yra vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Kitas artimiausias – Krokuvoje,“ – dar vienu unikaliu muziejumi dalijasi D. Smagurauskaitė.
Muziejų prieš tris dešimtis metų įkūrė kraštotyrininkė ir muziejininkė Vanda Kavaliauskienė, pati jam rinkusi eksponatus. Pirmasis muziejui skirtas katinas atkeliavo iš Lenkijos 1962 m. iš Lenkijos. Nuo to laiko kolekciją papildė daugybė katinų figūrėlių iš skirtingų pasaulio šalių nuo Lietuvos iki Kubos ir Afrikos, pagamintų iš skirtingų medžiagų.
Be figūrėlių čia yra piešinių, paveikslų, nuotraukų, atviručių, pašto ženklų, knygų ir t. t. Muziejaus lankytojai supažindinami su katinų veislėmis ir charakteriu. Netikėtas muziejaus rinkinys – keli tūkstančiai eilėraščių apie katinus, kuriuos parašė panevėžietė Irena Aleknienė. Ir galiausiai, muziejuje galima sutikti šeimininkaujančius ir kelis gyvus „eksponatus“.
