Seniai lauktas žingsnis
„Jeigu nori 100–130 km spinduliu aplink Vilnių ar Kauną pajausti magijos – tikriausiai pirmas pasirinkimas bus Trakai“, – įsitikinęs 31 metų „Tedo“ kelionių agentūros vadovas Tadas Kertenis, pats metus turizmo sektoriuje dirbęs Australijoje ir pusantrų metų Anglijoje.
Druskininkus jis stumia į antrąją vietą, nes tai ištisinis žmonių skruzdėlynas, o Birštonas kiek suspaustas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Bendras gal kiek ir auksinio jaunimo „vaibas“ Trakų ežeryne nuostabus. Kažkuo jis primena Kvinslendą ar Melburną, kur Australijos jaunimas dėl irklenčių, burlenčių ar banglenčių pamišęs. Negana to, tu sportuoji istorinėje aplinkoje, kur kitur tokią aurą rasi“, – sako Tadas, kuriam labai įsiminė matytas vaizdas, kai jachta plukdytiems keleiviams dainavo kapitonas baritonas.
„Trakų valdžios siekis labai natūralus. Matyt, tikslai yra ir viešbučių užimtumo, ir pajamų didinimas, – sako Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas ekonomikos klausimais Gediminas Rainys. Jo manymu, atvykėliams automobiliuose gali būti įdiegtos ir audio programos nuvedančios ir į atokius Trakų rajono kampelius.
10 metų Islandijoje turizmo verslą plėtojęs ir į Lietuvą grįžęs Tomas Kairiūnas pritaria Trakams dėl išsikeltų ambicingų tikslų.
„Turistus reiktų išlaikyti 3–4 dienas. Būtina pasiūlyti ką nors ekstremalaus. Nesvarbu, kas tai bebūtų – skrydžiai lėktuvais, kelionės baidarėmis ar žirgų prajodinėjimas – svarbiausia, kad būtų prarytas jaukas Trakų rajonui, – minėjo Tomas. – Visa ko viršūnė būtų ir neįprasti gastronominiai potyriai – kad ir karaimų patiekalų ar šimtalapio kepimo pamokos Aukštadvaryje ar Senuosiuose Trakuose“.
T. Kairiūnas pasakojo, kad būtent tokia praktika pasiteisina Islandijoje. Ten turistinį kablį prariję trumpalaikiai atvykėliai užsikrečia Islandijos magija. „Tegu žmonės tik pagauna, kad ir plaukimo Verkne bacilą – jie taps geriausiais Trakų rajono propaguotojais tarp draugų, kolegų ar bendradarbių“, – įsitikinęs Tomas.
Darbo turistas – nauja, bet realu
Strateginio valdymo konsultacines ir teisines paslaugas įmonėms teikiančios „Smart Continent LT“ direktorius Donatas Voveris mano, kad iki 2030 metų net iki 50 proc. darbingo amžiaus gyventojų išsivysčiusiose šalyse dirbs ne pagal darbo sutartis, o kaip laisvai samdomi specialistai.
Tai reiškia, kad kur kas daugiau žmonių neturės fiksuoto darbo laiko bei darbo vietos. Tokie specialistai kuria naują turistų kategoriją – darbo turistus, kurie lengvai keičia fizinę darbo vietą ir laisvai derina darbą su kelionėmis. Šiai sparčiai augančiai kategorijai yra būtina gerai išvystyta ir darbui, ir poilsiui pritaikyta infrastruktūra. Šias tendencijas dar labiau sustiprino pandemijos poveikis ir pasikeitusios technologinės galimybės dirbti per nuotolį. Tokie atvykėliai yra priskiriami ilgalaikiams turistams, kurie vienoje vietoje nori apsistoti ilgesniam laikui.
Ilgalaikiai turistai reikalauja kitokio tipo infrastruktūros nei vienadieniai turistai. Tokiai infrastruktūrai priskiriami viešbučiai, SPA, sportui skirta infrastruktūra bei darbo erdvės. Minėtos infrastruktūros paklausa skatina reikšmingas investicijas į regioną, leidžia sukurti stabilias ilgalaikes darbo vietas. Kita vertus, kokybiška infrastruktūra leidžia sumažinti turistų srautų sezoniškumą. Tad Trakų valdžios pasirinkta ilgalaikio poilsio strategija galėtų suformuoti naujas turizmo tradicijas. Tam tinka jau siūlomos programos – „Laikas sau“, „Savaitgalio iškylos krepšelis“, „Poilsis su Šeima ir augintiniu“.
Pramogų bus daug
Ekspertų vertinimu, papildomų galimybių Trakams šiemet suteiks tai, kad 2022-ieji paskelbti Lietuvos Karaimų metais, o tai – ir atnaujinta Kenesa, ir naujos apžvalginės ekskursijos, bei atnaujintas meniu daugelyje restoranų.
Visa paletė renginių numatyta ir švenčiant Trakų 700 metų jubiliejų. Jau yra parengti teminiai interaktyvūs maršrutai, bus ir daugelio pamilti ,,Užutrakio vakarai“ ar Galvės Jazz fiesta.
Planuojama, kad vasarą bus giedama oratorija ,,Karaimai“, organizuojamas pleneras pasaulinio garso orientalistui, mokslininkui, karaimų muziejaus įkūrėjui prof. H. S. Ch. Šapšalui.
