Šiuo metų laiku Punios šile jus pasitiks tikras spalvų festivalis ir paukščių simfoninis orkestras. Tarp šimtamečių Punios šilo ąžuolų žiedus kelia baltažiedės plukės, žibuoklės bei rūteniai, rašoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime žiniasklaidai.
Nemuno pakrantėje žiedų prašoma neskinti, nes jie yra itin svarbus maisto šaltinis pirmiesiems pavasario vabzdžiams. Čia auga ne vienas Lietuvos Raudonosios knygos augalas.
Įdomu tai, kad vienas iš trasos objektų buvo atrastas tik 2015 metais. Toks slapukas yra Panemuninkų piliakalnis. Taip pat pamatysite ir kitoje Nemuno pusėje esantį garsųjį Punios piliakalnį. Panemuninkų skardžio viršūnę su ąžuolų alėja Nemuno pakrantėje jungia naujai įrengti laiptai, o įspūdingas raguvas lengviau įveikti padės nutiesti lieptai.
Paskutiniai 4 trasos kilometrai vingiuoja ties Punios rezervato ir Punios kraštovaizdžio draustinio riba. Rezervatą ženklina įspėjamieji ženklai, balandis ypač jautrus paukščių bei gyvūnų veisimosi metas, tad jiems reikalinga ramybė.
Trasą žymi raudonos rodyklės ant medžių kamienų ir žalios rodyklės ant stulpų, bet dėl patogumo yra ir žemėlapis internete. Nuskenavus QR kodą, žemėlapis tampa interaktyvus ir galima sekti savo buvimo vietą trasoje. Automobilį siūlome palikti prie Punios girininkijos miško muziejaus, o žygiuoti pradėti nuo stendo apie sengirę Nemuno gatvės pabaigoje.
