Štai 12 vietų katamaranas Biržuose į vandenį nuleistas liepos pirmomis dienomis. Pats jo pavadinimas kilęs spontaniškai, o ir laivas, pasitelkus fantaziją, primena gulbę.
Kaip nebūtų keista, per pirmuosius pusantro mėnesio grupės rinkosi darbo dienomis, o ne savaitgaliais, vakarais. Katamarano savininkai Rasa Jakienė ir jos vyras Audrius iki tol nieko bendro su laivais neturėjo.
„Tiesiog norėjosi ramių, sėslių pramogų mūsų mažamečiams vaikams ir, be abejo, aplinkiniams, – sumanymais dalijosi Rasa, kurios teigimu, biržiečius reikia pratinti ne tik smarkiai dirbti ar lieti prakaitą sporto klubuose, bet tiesiog atsipalaiduoti.
– Mano visuomenės sveikatos specialistės nuojauta kužda, kad į tai menkai kreipiame dėmesį.“
Rasa jau dabar mintimis projektuoja dar patogesnį laivą – turėtų būti daugiau atviros erdvės katamarano priekyje ir gale.
Bene tris kartus didesnis – 13 metrų ilgio, 14 metrų aukščio ir 6 metrų pločio – Zarasų katamaranas sausakimšas savaitgaliniams reisams iki spalio pradžios. Darbo dienomis katamaranas irgi pluša po 5–6 valandas.
Katamarano kapitonas Arvydas Galaguzas sako, kad į reguliarius maršrutus kol kas nesiorientuojama, o daugiausia klientų – atvykėliai iš kitų miestų, įskaitant latvius. Katamaranus talpina 12 keleivių.
Ignalinos rajono pramoginio katamarano „Laumė“ kapitonas Linas Perveneckas sako, kad katamarano tipo laivas – stabilus ir komfortiškas. Jis skrodžia didelių Aukštaitijos ežerų – Lūšių, Šakarvų, Asalnų, Linkmeno – bangas. Tokiu laivu galima plaukti tiek sekliais vandenimis, tiek giliais atvirais ežerais, kuriuose vyrauja vėjai ir didesnis bangavimas.
Katamarano konstrukcija unikali, todėl keleiviai nejaučia bangų siūbavimo. Laive organizuojamos ir šventės, ir pramoginė žvejyba. Katamaranas talpina 11 keleivių.
Vieno kelionių startuolio bendraįkūrėjas Tadas Kertenis sako, kad vandens maršrutai yra Europos klasika. Jų daugybė Šveicarijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje. Tačiau dažniausiai jie būna integruoti į bendrą turizmo sistemą.
Tuo metu keleivinių laivų asociacijos vadovas Mindaugas Žiedelis kalba, kad vidaus laivininkus vertėtų suburti į bendrą veiklą. Tuomet būtų aiškūs aptarnavimo standartai, įsitrauktų ir kiti verslai šalia prieplaukų, atsirastų maršrutų reguliarumas. Pagaliau pati laivyba būtų sklandi.
Numatomas ir bendras asociacijos narių laivų ženklinimas, bus įdiegta ir aplikacija. Ji galėtų aprėpti turistinius Trakų, Platelių, Zarasų ar Biržų ežerus, Pamarį. Kol kas asociacijos nariai buriasi Nemuno aukštupyje nuo Kauno Prienų link.