Ekspertai sako, kad mada kiek nukopijuota iš Afrikos. Taip Gambijos rezervato prižiūrėtojai bando įtikti vokiečiams ar olandams, o Lietuvoje, priešingai nei Afrikoje, niekas žvėrių nešaudo.
Nameliai tinkami ir žiemą
Štai Kretingoje „Kalniaus sodyboje“ dalis poilsio namelių veikia tik vasarą, tačiau arčiau olandiškų fryzų veislės arklių – ištisus metus.
Kaišiadorių rajono „Wandeerer Glamping“ stovyklavietėje nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens gyvenama palapinėse, bet vienas namukas ir čia veikia ištisus metus. Tipinės šių sodybų ypatybės – pritemdyta šviesa, išpuoselėtas interjeras, panoraminiai langai ir jauki patogi miegamoji zona.
Patys sodybų šeimininkai kiek šypteli – atvyksta ne tik sutuoktiniai. Dažnai tokia nakvynė būna kolegų dovana bendradarbiams ar vaikų dovana tėvams.
Afrikoje romantika – medžioklė
Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Jonas Satkūnas, nemažai laiko praleidžiantis komandiruotėse Afrikoje, teigia, kad namelius tarp žvėrių renkasi nedidelė dalis turistų. Labiau linkstama vykti į tradicinius safarius, kuriuos siūlo nacionaliniai bei privatūs parkai.
„Nacionaliniai parkai su Afrikos žvėrimis yra didelis turtas, turizmo industrijos pagrindas. Reikia pripažinti, kad beveik visi Afrikos žvėrys yra uždaryti parkuose ir turi tarnauti žmonių pramogoms. Tik Namibijoje ir Gabone teko matyti laisvus dramblius bei žirafas.
Dar 2001 m. pirmą kartą būnant Afrikoje, kai važiavome iš Lusakos prie Viktorijos krioklio, bendražygiai stebėjosi, kur gi Afrikos gyvūnai? Jų laisvėje jau nebebuvo. Taigi, laisvieji gyvūnai daugumoje Afrikos vietų suvalgyti, o išlikę – uždaryti parkuose ir įdarbinti“, – pasakoja Jonas.
Anot mokslininko, pavyzdžiui, Ruanda traukia turistų būrius pažinti gamtą, pamatyti kad ir kalnų gorilų. Vizitas į gorilų parką su reindžeriu vienam turistui čia kainuoja 2,5 tūkst. JAV dolerių, o Ugandoje pažintis su gorilomis gerokai pigesnė.
Beje, gyvūnų galima ir nusipirkti. Už raganosį Namibijoje gali paprašyti ir 100 tūkst. JAV dolerių.
O štai Nairobis, kuriame gyvena 5 mln. gyventojų, yra turbūt vienintelė sostinė pasaulyje, kurioje nacionalinis parkas įeina į didmiesčio teritoriją ir pro viešbučio langą galima grožėtis Afrikos žvėrimis. Anot J. Saktūno, įdomi patirtis sėdint konferencijų salėje viešbutyje pro vieną langą matyti verdančio didmiesčio vaizdus, o pro kitą – bekraštę savaną su klajojančiomis antilopėmis ir stručiais.
Kaip nebūtų paradoksalu, daugiausia galimybių pažinti Afrikos gyvūnus – pamatyti juos sumedžiotus ir parduodamus tropinių miškų pakelėse. Tai dažnai pasitaiko Gabone, Kongo respublikoje. Pardavinėjamos miškinės žiurkės, vištos dydžio varlės, beždžionės ar dygliakiaulės.
„Kai klausinėjau Botsvanos žmonių, kiek kainuoja dramblio „sumedžiojimo“ licencija, dauguma tiksliai nežinojo. Vietiniams žmonėms neva kainuoja tik kelis šimtus dolerių, o užsieniečiams reikia pakloti keliolika tūkstančių, – pasakoja J. Satkūnas. – Įdomu tai, kad beveik visi pašnekovai imdavo teisintis, neva pinigai už dramblių licencijas naudojami vietos bendruomenių reikmėms, kelių teisimui – taigi, viskas lyg ir gerai.“
Lietuvoje žvėrys pažadina vyksmą
Individualiosios A. Adlerio psichologijos analitikas, seksologas Viktoras Šapurovas nedrįso vertinti, kodėl vokiečiai Afrikoje šaudo dramblius, bet lietuvių pasiryžimą nakvoti vos ne aptvaruose vertina pozityviai.
„Džiugu, kai žmonės susimąsto apie tarpusavio santykius ir stengiasi juos pagerinti. Mūsų žmonės labai kantrūs. Svarbu, kad santykių pagerinimu jie susirūpintų ne per vėlai“, – samprotauja V. Šapurovas.
Ar galima atgaivinti santykius, aistrą turistinėje vietoje, kur daug gyvūnų? V. Šapurovas sako, kad taip.
„Tai naujoviška, įdomi vieta. Gyvūnai nesigėdija, jų išraiška laisva. Taigi, gyvūnų elgesio stebėjimas gali būti naudingas, jeigu tai bus priimtina abiem partneriams“, – lieka delikatus V. Šapurovas.
Ekspertai teigia, kad augant šalies pragyvenimo lygiui romantikai įkvepiančių poilsio vietų tik gausės.
„Lietuvius kartais reikia pažadinti iš letargo miego. Į senjorus orientuoti įprasti SPA centrai jau tampa neįdomūs. Kartais vyksmą reikia pažadinti iš laukinių žvėrių gyvenimo“, – sako Aurelija Kalvaitienė, siūlanti romantikos įkvėpti Nemuno deltoje, kur žvėrių ar paukščių į valias.
