Elniai šalia Pasvalio
Keliasdešimt tauriųjų elnių galima išvysti Pasvalio rajone keliaujant „Via Baltica“ Rygos link. Tai Brigitos ir Rolando Indrišiūnų šeimos ūkis, kuriame auginami šie gyvūnai. Senelių žemėse jaunieji ūkininkai nusprendė žemdirbyste neužsiimti, auginti gyvūnus–pievų šienautojus.
Taip Brazdygalos kaime apie 10 ha plote įrengtuose aptvaruose buvo įkurdinti pirmieji taurieji elniai, kiek vėliau – porelė mėsinių škotiškų galvijų hailendų, pasižyminčių ilgu tankiu kailiu.
„Visaip juos lankytojai pavadina: mamutais, bizonais“, – šypteli R. Indrišiūnas, per ketverius metus tauriųjų elnių bandą išplėtęs iki 70 gyvūnų, o hailendų kaimenę padidinęs iki 10.
„Banda plečiasi natūraliai, norime ją padidinti iki 100 elnių. Tuomet ir apie pardavimą ar nedidelį mėsos cechą galėsime galvoti. Kol kas turime grožį, finansinės naudos nėra. Tiesa, elnių ragai turi paklausą, naudojami maisto papildų gamyboje, dekoratyvinių dirbinių gamyboje.
Patys džiaugiamės savo augintiniais, jų ragų karūnomis rudeniop, priimame ir užsukančius lankytojus. Gyvūnais ypač džiaugiasi vaikai, o vietiniai apylinkių gyventojai aptvaro gyventojus palepina skanėstais“, – emocijomis dalinasi Rolandas.
Aptvaro gyventojai didelės priežiūros nereikalauja: vasara – žolė, žiemą – šienas, šiek tiek skanumynų – morkų, kopūstų, avižų. Bendrystė su gyvūnais Indrišiūnų šeimai patinka, Brigita jau domisi ir alpakų auginimu.
Danieliai šalia Pravieniškių
Kaišiadorių rajono miškuose jaunasis ūkininkas Karolis Kanapeckas perlinių danielių fermą pamažu jau paverčia į lankytiną parką. Baigus rinkodaros mokslus, jauną vyrą paviliojo kaimo ramybė – Aleksandruvkos kaime įrengė pirmąjį aptvarą danieliams. Perlinius danielius pasirinko dėl jų charakterio, sudėjimo ir žavaus kailio, kuris nuo pat jų gimimo pasipuošia šviesiomis dėmelėmis, atrodančiomis lyg perlai.
Noras laikyti šiuos gyvūnus tik sau po langais dėl grožio išaugo į verslo idėją turėti didelę bandą danielių ir juos veisti. Šiuo metu įrengti keturi skirtingi aptvarai. Viename aptvare, kur daugiau medžių, gyvūnai mielai laiką leidžia per lietų arba kaitriomis dienomis, kitu – kur daug žolės ir saulės spindulių – mėgaujamasi ankstyvo pavasario dienomis.
Aptvarai taip pat skirti atskirti suaugusius patinus rujos metu. „Aukštos žolės“ aptvaras – puiki vieta liepos pradžioje patelėms atsivesti jauniklius.
„Perliniai danieliai pas mus Lietuvoje atvežtiniai, atkeliavę iš Irako. Nereiklūs, atsparūs ligoms, drąsūs ir žingeidūs gyvūnai – tikri karalaičiai. Juos iš karto norisi jaukintis“, – apie sprendimą auginti perlinius danielius pasakoja Karolis.
Patinams rujojant, aptvaruose užverda tikras gyvenimas, vyksta kautynės, šokami meilės šokiai. Ypatinga egzotika lankytojams – triukšmadarės jauniklius žindančios patelės, savo mažylius imančios šaukti vienu metu.
Karolis neslepia, kad kaip ir daugelio gyvūnų, danielių socializacija vyksta per maistą. Paklaustas, kokius skanumynus nešasi į aptvarą norėdamas prisivilioti danielius, nesuabejoja: kukurūzų burbuoles.
„Pradėjęs auginti gyvūnus, noromis nenoromis tampi ūkininku“, – apie darbus danielyne sako Karolis.
Šių gyvūnų ragai taip pat turi paklausą, gražiausiais ragais puikuojasi šešiamečiai danielių patinai. Kol kas Karolio šeima ragus renka ir sandėliuoja, mintyse bei planuose – edukaciniai meniniai užsiėmimai. Galvojama ne tik apie danielių parką, kyla minčių auginti ir kitokių gyvūnų.
Stumbrai netoli Zervynų
Keliaujant po Dzūkijos nacionalinį parką, tiesiog būtina aplankyti Stėgalių gamtiniame komplekse 100 ha plote 2023-iaisiais atidarytą stumbryną. Tarp Marcinkonių ir Zervynų besigananti stumbrų kaimenė pagyvina dzūkišką kraštovaizdį, o ekspoziciniame aptvare lėtai vaikštinėjantys keturi brandūs patinai yra turistų traukos masalas.
Didžiuliai žvėrys tik atrodo ramūs ir lėti. Vos pastebėję staigesnį judesį, akimirksniu pasileidžia į pamiškę.
„Stumbras – laukinis žvėris, to nereikia pamiršti. Nesistengiame jų prijaukinti ar paversti naminiais jautukais“, – apie stumbrus Dzūkijos krašte pasakoja stumbrininkas Vytautas Jeremičius.
Pasak šio specialisto, rajone jau yra ir natūraliai susiformavusi laisvai besiganančių stumbrų banda. Neretai gamtos šauksmo vedini šios bandos atstovai aplanko aptvaro gyventojus, tad stumbryne pamatyti palei aptvaro tvorą laisvai vaikštantį didingą žvėrį – misija įmanoma.
Netoli stumbrų aptvaro iškilęs dailus šio krašto architektūros stilių pabrėžiantis stumbrininko namelis. V. Jeremičius rūpinasi papildomu aptvaro gyventojų maitinimu, stebi jų sveikatos būklę. Patogiausias laikas stumbrų stebėjimui iš regyklos – pietų metas, t. y. 12 val., kai žvėrims patiekiama šiek tiek avižų ar daržovių.
Beje, vykstant į stumbryną, augintinių kartu imti nereikėtų: laukiniai gyvūnai baikštūs, be to, stumbrus puola parazitinės ligos bei infekcijos, tad kyla grėsmė susirgti kad ir erkių platinama babezioze.
Beje, verta pasižvalgyti ir po šalia esantį Stėgalių kompleksą, susijusį su gretimomis saugomomis teritorijomis – Čepkelių gamtiniu rezervatu, Ūlos kraštovaizdžio draustiniu.
Čia geros sąlygos gyventi drėgnų ir mišrių miškų, užpelkėjančių ežerų bei atvirų pievų gyvūnams. Rasta ne viena saugoma augalų ir gyvūnų, ypač varliagyvių, rūšis. Ankstyvą pavasarį čia pražysta retosios Dzūkijos miškų puošmenos – vėjalandės šilagėlės, o buvusiose ganyklose susiformavęs 6,6 ha ploto Stėgalių kadagynas didžiausias Dzūkijos regione.