Laivu išplaukiama iš Kretingos muziejaus teritorijoje esančios prieplaukos, maršrutas užtrunka apie pusantros valandos, plaukiant Kurmaičių užtvankos ir kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ link bei atgal per miestą iki Birutės tilto ir miesto užtvankos.
Plaukiant į kaimo turizmo sodybos pusę, labiau atsiveria gamtos grožis.
„Gamta čia kai kur panaši į džiungles, atrodytų, visiškai neliesta žmogaus rankų: išvartos, sąžalynai, meldai, natūralūs rieduliai upėje. „Eismą reguliuoja“ šių vietovių šeimininkas garnys, nardo antys, kirai, gulbės susisukusios gūžtas. Galima išvysti laivą lydinčių ūdrų, bebrų“, – pasakojo Kretingos muziejaus muziejininkė ir gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.
Plaukiant priešinga puse, atsiveria senoji Kretinga:
„Čia galima atsekti, kaip kūrėsi miestas, kairėje Akmenos pusėje atsiveria grafų Tiškevičių rūmai, kiti dvaro sodybos pastatai. Tolumoje matosi parapinės kapinės, Šv. Antano rūmai, bažnyčia ir vienuolynas, o pakalnėje – renovuotas prieškario Vartotojų kooperatyvo Kretingoje įkūrėjo Juozo Pabrėžos namas. Plaukiant toliau – prieškario žydų apgyvendintas kvartalas, pakrantėse džiugina miestelėnų sodybos“, – maršrutą apibūdino D. Jomantaitė-Jonaitienė.
Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys sakė, kad šis maršrutas Akmenos upe yra pakankamai žavus, todėl dabar vyksta žvalgytuvės bei atliekami namų darbai, o kitąmet jau ketinama atidaryti šį maršrutą ir turistams.
„Plaukdami matome, kur reikia išvalyti Akmeną pašalinant trukdančias išvartas, krituolius, deriname maršrutą, nes reikia apvažiuoti pavojingai kyšančius akmenis, antraip rizikuotume sugadinti laivo sraigtą. Teks sutvarkyti prieplauką, įrengti krovimo stotelę“, – kalbėjo R. Žiubrys.
Mintis pristatyti Kretingos miestą ir jo istoriją plaukiant Akmena mažais laiveliais ir Kretingą taip paverčiant savotiška mažąja Venecija sklandė jau senokai – apie tai svajojo dar ankstesnė Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė, o konkrečiai įgyvendinti ėmėsi R. Žiubrys.
„Esu buriuotojas, vanduo man yra dalis savasties. Dar pernai sužinojau, kad Klaipėdoje į Danę paleistas vienos klaipėdiečių gamintojų įmonės pagamintas elektrinis laivas, ir tuo susidomėjau. Pamaniau, o kodėl negalėtume tokio laivo paleisti ir į savo Akmeną? Dabar žvalgomės kartu su muziejaus, savivaldybės, jos Kultūros ir sporto skyriaus darbuotojais, ką reikėtų padaryti, kad šis maršrutas kitąmet gyvuotų.
Ketiname pradėti gyvenimą ir savo miesto upėje – gražioje, savitoje, siekiant ją kuo labiau įveiklinti ir išnaudoti, juolab, kad netrukus bus pradėtas įgyvendinti Akmenos upės bei jos pakrančių įsisavinimo projektas. O mes, Kretingos muziejus, savo ruožtu prie Akmenos upės populiarinimo prisidėsime organizuodami pažintines ekskursijas laivu“, – kalbėjo Kretingos muziejaus vadovas R. Žiubrys.
Upe kursuojančio elektrinio laivo keliamoji galia – apie 800 kg, vadinasi, vienu metu juo plaukti gali nuo 8 iki 10 asmenų.
Kitąmet ketinama nuomotis 2–3 tokius laivelius, kad jais galėtų plaukti ir pavieniai kretingiškiai, šeimos, ir turistų grupės. Elektra varomas, ant dviejų plūdžių plaukiantis laivas, tam, jog stebėtum pakrantes bei mėgautumeisi vaizdais, išvysto nedidelį – 4–5 km per valandą – greitį.