Telšiuose viešėjusi „Delfi“ laida „Ar galiu užeiti?“ pirmiausia pasibeldė į Žemaitijos turizmo informacijos centro duris, jo pastate įsikūręs ir unikalus meškų muziejus. Čia galima rasti virš 6000 meškučių iš 29 šalių. Beje, prisidėti prie šios iniciatyvos gali kiekvienas – atvykę į muziejų galite palikti ir savo atsineštą pliušinį, stiklinį, metalinį, medinį ar kitokį meškutį, o gal net ir didžiulį meškiną.

Kristina Pocytė-Medutė Telšiuose, Meškų muziejuje

Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius „Delfi“ pasakojo, kad į Žemaitiją kviečia visus ir papramogauti, ir pabūti, ir pajiestė. „Žemaitijoj mes ne valgom, o ėdam. Dažnai iš Vilniaus atvažiavę sako: nu tie gyvuliai yra. O mes sakom, kad ėst yra tarptautinis žodis. Kaip anglai sako – eat, lenkai – ješč, išvertus pažodžiui – jiestė“, – iš karto su žemaitiška tarme supažindino E. Vaškelevičius.

Kristina Pocytė-Medutė ir Egidijus Vaškelevičius Telšiuose

Telšiuose yra daugybė mažųjų puošmenų – nuo akmenyje įspaustos meškos pėdos iki mažesnių ar didesnių medalionų ar skulptūrų, nešančių sėkmę. Vienas toks medalionas yra visai netoli turizmo centro, sakoma, kad padėjus ant jo nykštį ir apsisukus aplink save tris kartus, piniginė tikrai pastorės.

Turtus prišaukiantis medalionas Telšiuose

Telšiuose taip pat galima rasti išskirtinį gaublį, ant kurio – tik Žemaitija su sostine Telšiais. Ne vieną meno kūrinį po atviru dangumi miestui yra padovanoję ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai.

Žemaitiškas gaublys Telšiuose

Mieste taip pat yra net 61 meškos skulptūra. Vienos yra didelės, kitos mažos, o kai kurios – netgi stebuklingos. Viena tokių, kuri pildo norus, įkurdinta ant vadinamosios didžiosios Žemaičių sienos. Tam, kad noras išsipildytų, reikia patrinti meškai nosį. Beje, kad tai daro dažnas praeivis, įsitikinome ir patys, filmuodami laidą net iš tolo matėme, kad nė vienas praeivis nepraeina nepatrynęs geležinei meškai nosies.

Kristina Pocytė-Medutė glosto norus pildančią mešką

Toje pačioje sienoje galima susipažinti ir su visa Žemaitijos istorija. Čia pažymėti ir svarbiausi įvykiai, taip pat galima artimiau susipažinti ir su žemaitiška tarme. Beje, laidos „Ar galiu užeiti?“ vedėja iš G. Vaškelevičiaus sulaukė ir trumpo egzamino. Telšius aprodęs G. Vaškelevičius klausė, ką reiškia vienas ar kitas žemaitiškas žodis. O ar jūs žinote, ką reiškia blezdinga, nuotrinė ar kuisis?

Žemaitijos sostinėje yra įsikūrusi ir viena iš keturių kunigų seminarijų Lietuvoje. Šiuo metu Telšių kunigų seminarijoje rengiami parengiamojo kurso klierikai. O visai šalia seminarijos stūksto įspūdinga Telšių katedra. Ji išskirtinė tuo, kad turi net du aukštus, antrame aukšte įrengtas Šv. Antano Paduviečio altorius.

Telšių katedra

Žemaičiai garsėja ir išskirtiniais savo patiekalais, čia galite rasti ir cibulynės, ir kastinio ar kraujinių vėdarų, tačiau neseniai Telšiuose savo restoraną atidariusios dvynės seserys pasakojo, kad senieji žemaitiški patiekalai iš tikrųjų yra visiškai kitokie. „Žemaitiški patiekalai nėra kugelis ar šmakalas. Tai XIII-XIX amžiaus patiekalai, – pasakojo viena iš restorano „Abatija“ įkūrėjų Jolanta Rupeikienė. – Mes esame miškingose vietose, kur meškos gyveno, tai mes valgėm žvėrieną, avieną, nes čia buvo auginama. Tai tikrieji žemaitiški patiekalai yra žvėriena ir ėriena.“

Kristina Pocytė-Medutė ir Gediminas Vaškelevičius

Pasivaikščiojus po Telšių senamiestį, telšiškiai „Delfi“ komandai aprodė ir vietą, kur kviečiami pikantiškų potyrių ieškantys žmonės. Tai kambarys, įkurtas pagal temą „50 pilkų atspalvių“. „Ne tik žemaičiai yra drąsūs, bet ir laukiame drąsių žmonių“, – šyptelėjo kambarį aprodęs G. Vaškelevičius.

Kambarys ieškantiems pikantiškų potyrių

Žemaitišką svetingumą „Delfi“ komanda pajautė su kaupu, nes kelionę Telšiuose baigėme prie dvariškos vakarienės stalo Biržuvėnų dvare, priklausiusiame Gorskių giminei. Tai unikalus medinės architektūros dvaras, kuriame buvo rastas lobis, apie kurį atvykėliams pasakoja dvaro ponios, kurios taip pat ruošia ir dvarišką vakarienę.

Dvariška vakarienė Biržuvėnų dvare

Ant išpuošto dvariškos vakarienės stalo – stirniena, triušiena, antis, fazanas, migdoliniai blyneliai ir dar daugiau vaišių. „Gorskiai mėgo medžioti, todėl Gorskis mums būtų primedžiojęs pylių, lietuviškiai pylis – antis. Tai čia yra antis su rojaus obuoliukais, paragaukite, – paaiškino Biržuvėnų dvaro administratorė Ingrida Šilgalytė. – Turime stirnos. Stirnos irgi būtų šeimininko nuosavybė, jūs negalėtumėt jų medžioti, bet mes jums, kaip garbingiems svečiams, būtume tiekę įvairiausios žvėrienos. Ir įvairiausių kurapkų, kitų laukinių paukščių.“

„Delfi“ laida „Ar galiu užeiti?“ kas savaitę beldžiasi į vis kitas duris ir kviečia susipažinti su įvairiausiomis vietomis arba patekti ten, kur įprastai patekti nebūtų įmanoma. Visas laidas galite rasti čia.