Likus 20 minučių iki uždarymo, pajūryje atostogavusio lietuvio nebeįleido į parduotuvę: pasijutau grįžęs į praeitį

Kalendorinė vasara sparčiai artėja prie pabaigos, kas automatiškai generuoja vidinį liūdesį. Bent jau man taip yra ir tikiu, kad daugelis aplinkinių jaučiasi panašiai. Kita vertus, daugelis tai ne visi. Mano viena pažįstama, pavyzdžiui. Ji nemėgsta vasaros, kurios metu ji prakaituoja bei kankinasi ir ištisai laukia žiemos. Šitą suvokti man yra per sunku, bet dėl to stebėtis nevertėtų – man daug ką suvokti yra sunkiau nei kitiems. Na, bet vis tiek neįsivaizduoju, kaip galima laukti rudens, tamsos ir pliurzos.

Kaip ten bebūtų, jei daugeliui atrodo, kad vasara bėga septynmyliais žingsniais, tai jai, žinokite, atrodo, jog ji kabliuoja vėžlio žingsniu. Keista pažįstama, linkėjimai jai. Kita vertus, jai turbūt aš esu keistas, tai čia kaip ir lygiosios.

Bet ne mano pažįstamos aptarinėti ar dėl besibaigiančios vasaros (jei rugsėjis bus toks pat šiltas, kaip pernai, tai yra dar tos vasaros) paverkti mes šiandien susirinkome. Mes susirinkome pasimėgauti likusiu šiltuoju sezonu ir pakalbėti apie niuansus lietuviško pajūrio, kuriame man šią vasarą pavyko praleisti daugiau laiko nei bet kada anksčiau.