„Išskirčiau Alytaus rajoną, ten yra ką pamatyti bei patirti ne tik išrankiausiems gurmanams, o ir sąlygos pažinti šį kraštą sudarytos puikios“, – sako agentūros „Kelionių laikas“ vadovė Ilona Jozėnienė.
Kaip pavyzdį ji mini kelionę autobusu į Alytaus rajone esančią Lietuvos totorių gyvenvietę – Raižius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Unikaliame Raižių kaime galima apžiūrėti gyventojų iniciatyva pastatytą paminklą Vytautui Didžiajam, veikiančią mečetę, paklausyti pasakojimų apie totorių gyvenimą, paragauti totorių kulinarinio paveldo skanėstų. Žinoma, reikėtų susitarti iš anksto. Paprastai visi nori tikro totoriško šimtalapio. Šimtalapiais vadinamus pyragus dabar kepa daug kur, tačiau čia, Raižiuose, totoriškas šimtalapis neturi sau lygių“, – pataria I. Jozėnienė.
Kelionių vadovės akys krypsta ir į Elenos bei Grigorijaus Bosovecų ūkį tame pačiame Alytaus rajone, beje, netoli Raižių.
Elena Bosovecienė pasakoja, kaip jiedu su vyru atsikraustė į Alytaus rajoną po 14 metų trukusios emigracijos Anglijoje. Ten, keliaudama po Velso grafystę, pamatė ir iš karto „įsimylėjo“ trumpavilnes avis, įsigeidė pati jas auginti. 2013 m. nusipirko sodybą Alytaus rajone ir iš Velso parsivežė 39 avis bei 2 baronus. Dabar šeima augina daugiau kaip 100 šios veislės avių, jos iš Bosovecų ūkio jau pasklido po visą Lietuvą.
Bosovecai verda ir avienos plovą. Ilona pataria plovą degustuoti tiesiog ūkininkų sode, tarp besiganančių avių. Mat šeimos auginamos angliškos „Easy care“ veislės trumpavilnės avys – tikra sodybos puošmena.
Sumanymas priimti turistų gurmanų grupes E. Bosovecienei atrodo patrauklus: „Žinau, kad miesto žmonės yra pasiilgę kaimo ir natūralaus maisto. Mes patys, kai čia atvažiavome iš Anglijos, negalėjome atsidžiaugti, atrodo, kad net oras čia kitoks“, – šypteli Elena.
I. Jozėnienė turistus nukreiptų ir į kitą Alytaus rajono kraštą – Krokialaukio seniūnijoje esantį Arminų kaimą. Ten esantis Kristinos ir Evaldo Petraičių ūkis jau dabar yra patrauklus masalas turistams dėl žiemą–vasarą lauke besiganančių hailendų veislės galvijų.
Hailendai yra mažesni negu karvės, su dideliais aštriais ragais ir akis dengiančiais karčiais, tačiau visiškai ramaus ir draugiško būdo. Suaugę keliautojai juos gali netgi pašukuoti specialiomis šukomis, o vaikams dėl saugumo sumetimų leidžiama gyvulius tik pavaišinti obuoliais.
Be to, Žvirblių ūkyje auginama virš 40 danielių banda. O kas dar gali pakerėti? Jau artimiausiu metu turėtų atsirasti ir keltas per Nemuną ties Punia, nuo vaizdingo istorinio piliakalnio iki legendomis apipinto Punios šilo.
I. Jozėnienė siūlo visada prisiliesti ir prie bažnytinių relikvijų kad ir Žolinės atlaidais garsėjančiuose Pivašiūnuose.
Savos magijos turi paukščių karalija – Žuvintas. Ekstremalių pojūčių gurmanai pamėgo ir „Tarzanijos“ nuotykių parką.
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas visai nesistebi, kad dzūkai gurmaniškų kelionių gausa gali nurungti latvius. Dzūkiškos bandos, „razavi“ blynai, grikinė „babka“ ir kitos vilionės – tai tik dalis dzūkų kozirių prieš latvius.
„Dzūkai yra svetingi ir geri žmonės, tik kuklūs, ne visada moka parodyti, ką gero, įdomaus turi, tačiau grįžusieji iš emigracijos jau kitokie – išradingiau, moderniau tvarko savo verslą, yra aktyvesni ir drąsesni. Jų pavyzdys bus užkrečiamas“, – šypteli meras A. Vrubliauskas.