Atgaivos šaltiniu jiems tampa 40 arų tvarios žemdirbystės daržas, iš kurio kiekvieną savaitę, pradedant Joninėmis ir baigiant Vėlinėmis, žmonės iškeliauja su „Laimingų daržovių ūkio“ krepšeliais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Jau dabar galima prognozuoti – kas bus ant bangos. O tai – kelių šimtų metų senumo veislės baltos ar mėlynos morkos. Beje, jų lupenos – tikras atradimas Velykų laikotarpiu, nes jomis galima nudažyti kiaušinių lukštus mėlynai. Žmonės pageidauja ir krapų, kalendrų, pastarnokų, sveikuoliškų bulvių, baklažanų, porų, moliūgų, kurių kilmės šalis – Šiaurės Amerika ir Japonija. Atvykus į ūkį „Laimingų daržovių ūkio“ savininkai pasiūlo ir receptų ką senoviško ir ne itin įmantraus pasigaminti.
Neretai ūkio įkūrėjai sulaukia ir netikėtų svečių, kurie patys nori išsirauti vieną kitą buroką, morką ar petražolę.
Klausimą, ar nenorėtų ūkio plėsti ir tonas daržovių auginti ir tiekti prekybos tinklams, Edmundas ir Aistė Leonaičiai palydi itin skeptiškai.
„Nenorime įsitempus tarnauti kitiems. Šiuo metu vengiame spontaniškų sprendimų, tačiau neatmetame galimybės, kad ateityje mūsų ūkis galėtų būti „lengvai“ edukacinis, – sako ūkio puoselėtojai, kurie esant tik kraštutiniam poreikiui važiuoja į Kauną ir kuo greičiau neria atgalios, – Pabuvęs didmiestyje porą valandų iš karto tampi pervargęs“.
Leonaičių pažiūros sutampa ir su sraigių ūkio „Aspersa“ įkūrėjų idėjomis.
„Daugiau niekada gyvenime nebedirbsiu samdomo darbo“, – sako sraigių ūkio savininkas Ernestas Vaičius, kuris pagal išsilavinimą yra statybų inžinierius. Jis darbuojasi kartu su žmona Daiva, kurios pirminė specialybė – rūbų technologė. Šeima puoselėja 4 hektarų sraigių ūkį su puikiu gastronominiu cechu. Šis ūkis yra didžiausias Lietuvoje, o „Aspersos“ prekės ženklo sraigės tiekiamos šalies restoranuose, taip pat specializuotose gurmaniškų prekių parduotuvėse.
Įdomu tai, kad dar 2014 metais Lietuvoje sraigių ūkių buvo apie 120, o dabar likęs vos vienas kitas.
Ernestas Vaičius sako, kad lietuviai sraigių valgytojai yra žingeidūs ir jiems viskas įdomu. Tai įrodo ir nutryptas kelias iki sraigių ūkio savininkų pavėsinės ant Strėvos upės kranto. Dažnas čia užsuka ne tik paragauti ar nusipirkti sraigių, bet ir sudalyvauti edukacinėse programose.
Psichologas, socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius lietuvių norą bėgti iš didmiesčių ir uždirbti iš žemės ūkio ar sraigių vertina kaip gana rizikingą.
„Dabartiniu metu žmonės patiria nemažai streso miestuose, tačiau pabėgimas į kaimą nėra pats geriausias sprendimas šioje ekonominėje situacijoje. Infliacija didžiulė, auga energetikos kainos. Manau, kad šiuo metu protingiausias sprendimas derinti miesto ir kaimo privalumus, turėti keletą verslų, jei nesi užtikrintas verslo sėkme“, – sakė. T. Lagūnavičius.
Pasako jo, turėti nedidelį verslą kaime ir ten gyventi yra gerai, nes esi gryname ore, nėra kamščių, lėtesnis tempas. Tikrai verta gaminti sūrius, auginti sraiges ar ekologiškas daržoves, bet reikėtų turėti ir dar vieną papildomą darbą, kurį galbūt galima dirbti nuotoliniu būdu. Kaip antai dirbti su informacinėmis technologijomis ar programuoti.
„Turėti keletą pajamų šaltinių verta todėl, kad dažnas smulkus verslininkas nėra užtikrintas, kad jo verslas bus pelningas, ar galės tik iš jo išgyventi, nes mes nežinome kas bus rytoj. Karas Ukrainoje pakoregavo situaciją pasaulyje, tad nemažai problemų kyla ir su produktų ar prekių eksportu“, – pabrėžė psichologas ir verslo konsultantas T. Lagūnavičius.
Čia kaip su investicijomis – negalima visko sudėti į vieną krepšelį, tad tokiu principu reikėtų žiūrėti ir į savo darbus bei pinigų šaltinius.
Kiek kitaip miestiečių pabėgimą į tolimesnius pakraščius vertina konsultacinės įmonės „Jostra“ ekspertas Sigitas Rinkevičius: „Bėgimas į gamtą, aišku, ramina. Sėdint prie kompiuterio ar kitų biuro darbų – atgaiva nueiti į daržą ir išsirauti šviežią morką, ar nuravėti pora lysvių“.
„Tai geriausias nemokamas atsipalaidavimas, – dėsto Sigitas. – Finansiškai tai neapsimoka, nes ridikėlių ryšulėlis kainuoja 40 centų, o tau pačiam reikia prižiūrėti savo daržą, šiltnamius. Bet visai kitas jausmas išsirauti iš savo daržo ir suvalgyti ekologišką daržovę“, – sako ekspertas.