Šis pavadinimas sugalvotas neatsitiktinai. Manoma, kad Šilalės rajone stovėjo Gedimino pilis, todėl, tikėtina, kad garsusis kunigaikštis apylinkes puikiai žinojo. Išbandyti šį vandens maršrutą vertėtų ir dėl ypač vaizdingos Jūros upės. Dešimta pagal ilgį (apie 170 km) Lietuvos upė pasižymi rėvų gausa, vaizdingais slėniais, atodangomis, dideliu vandeningumu. Keliaujant galima užkopti į piliakalnius, aplankyti muziejus, legendomis apipintą Velnio Krėslą, Laisvės kovotojų paminklus, išvysti ne vieną gyvūną ir pasigrožėti natūralia gamta.
Prieš žygį – pažintis su Kvėdarnos apylinkėmis
Atvykus į Šilalės rajoną, prieš vandens žygio startą, verta aplankyti net 20 skirtingų kalbų mokėjusio kunigo Kazimiero Jauniaus gimtinę Lembo kaime (Kvėdarnos sen.). Klėtelės patalpose įkurtas memorialinis muziejus su autentiškais kalbininko daiktais. Muziejaus teritorijos aplinka etnografinė: atkurtas šulinys, autentiškas tvarto-daržinės pastatas bei tvora.
Netoliese yra analogų neturinti Drungeliškės bažnyčia. Tradicinės liaudies architektūros Dievo namai yra unikalūs savo struktūra – „koplyčia koplyčioje“. Viduje yra senoji koplyčia, virš kurios buvo pastatyta dabartinė.
Gedimino pilies ir Velnio Krėslo paieškos
Pažintinį žygį baidarėmis siūloma pradėti Kvėdarnos miestelio stovyklavietėje, šalia Padievaičio piliakalnio. Pasakojama, kad čia stovėjo Gedimino pilis, kurią 1329 m. sunaikino kryžiuočiai. Piliakalnio papėdėje stūkso Padievaičio akmuo, kuris dar vadinamas Velnio Sostu arba Velnio Krėslu. Legenda pasakoja, kad akmenyje esančią įdaubą išsėdėjo velnias. Tačiau tikroji Velnio Sosto istorija atsiskleidė, kai 1971 m. po archeologinių kasinėjimų nustatyta, kad prie akmens buvo pagoniška šventvietė. Taip pat pastebėta, kad sėdinčio ant akmens žmogaus balsas kelis kartus sustiprėja.
Tik vandens keliu randamas 1863 m. sukilėlių kapas
Apžiūrėjus minėtus gamtos ir kultūros paveldo objektus, galima pailsėti, užkąsti ir pasimaudyti arba tiesiog pradėti plaukti. Ties Gūvainių kaimu Jūra staigiai suka dešinėn, apibėga stambų akmenį, ir nuo čia už 300 m galima sustoti ir užkopti į Gūvainių piliakalnį. Už Gūvainių brastos prasideda Kirnių gyvenvietės (Pajūrio sen.). Galima sustoti ir apžiūrėti Kirnėse II esantį išskirtinės vertės istorijos paminklą – 1863 m. sukilėlių kapą. Bendrame kape palaidoti sukilėliai, kurie kovojo vieno žymiausių sukilėlių vadų – Boleslovo Dluskio-Jablonovskio – būryje. Įdomu tai, kad šiuos kapus galima pasiekti tik keliaujant pėsčiomis Jūros upės pakrante arba plaukiant upe baidarėmis.
Akmuo, ant kurio linksminosi velniai
Už brastos įteka Žvėrė, toliau – Šilvada, Ilgotis. Išsilaipinus pakrantėje ir paėjus apie 250 m Ilgoties slėniu, upelio kairiajame krante stovi milžiniškas gamtos ir mitologijos paminklas – Keberkščių akmuo. Padavimas byloja, kad ant šio akmens linksmindavosi šeši velniai, pasivertę katinais, ir raganos iš netolimo Raganinės miško.
Pasivaikščioti kabančiu tiltu, apžiūrėti kalvas
Pajūrio miestelis pasitinka virš Jūros kabančiu Lileikėnų lieptu. Iškart už jo patogu sustoti ir apžiūrėti buvusį Pajūrio dvarą bei parką, garsėjantį gamtos paminklu – 5,5 m apimties ąžuolu. Tęsiant kelionę ir paplaukus apie 400 m žemyn, dešiniajame krante, stovi Lileikėnų piliakalnis, o dar truputį žemiau – dar vienas kabantis lieptas. Kiek žemiau – Kisės ir Jūros santakoje – Pakisio piliakalnis. Šalia piliakalnio galima rasti archeologinio paveldo objektus – Aukuro akmenį ir Kunigiškių kapinyną. Pastarieji nėra pritaikyti lankymui, tačiau ištvermingiausiųjų lauks nepamirštamas vaizdas.
Kviečia naujai įrengta Pajūrio rekreacinė zona
Plaukiant toliau, galima stabtelėti Pajūrio stovyklavietėje. Tai vieša, naujai renovuota ir erdvi Pajūrio miestelio poilsiavietė. 3 ha plote pastatytos pavėsinės, įrengta krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, suformuoti smėlio paplūdimiai, patogus privažiavimas. Puiki vieta apsistoti nakvynei su palapinėmis.
Pajūrio miestelyje taip pat siūloma aplankyti senąsias kapines, kurios yra tiesiog ant Jūros kranto, Švč. Trejybės bažnyčią, memorialą „Žuvusiems Sibire“ ir „Žuvusiems už Lietuvą“.
Vilioja ramūs upės vingiai, atodangos, bažnyčių bokštai
Toliau upė nuvingiuoja Žvingių link. Papildyta Gervės, Velnupio upeliukų, Jūra ritasi rėvų kaskadomis, slenksčiais. Kiek už ramesnio vingio įsrovena Trumpė. Jūra ties Graužais staiga sugalvoja aplankyti Dapkiškes, kur dunkso tuo pačiu pavadinimu piliakalnis. Prieš pat Žvingius upėje nustoja šniokšti rėvos, ji gilėja ir išplatėja. Už Žvingių Jūra išplatėja, srovė sulėtėja. Praplaukus Žvingių-Bikavėnų tiltą, verta sustoti ir apžiūrėti Žvingių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią.
Įdomu aplankyti Jūros pakrantėse esančias istorines vietas – Vilko Lauko I ir II piliakalnius, pasigrožėti Vartulėnų atodanga, sustoti ir pasivaikščioti po Didkiemį, pamatyti šios vietos įžymybės – Šv. Angelų Sargų bažnyčią, apjuosta akmenine tvora su mūriniais tinkuotais vartais. Maršrutas baigiasi tiek Balskų užtvanka.
Maršrutas sudaromas pagal individualius norus
Priklausomai nuo maršruto pradžios, pažintinis žygis baidarėmis gali trukti nuo dienos iki keturių, o plaukiant ilgiau nei keturias ar penkias dienas – pasiekiamas net Nemunas. Minėtasis vandens maršrutas „Gedimino kelias“ tęsiasi apie 47 km. Tačiau turistai gali rinktis ir trumpesnius atstumus, pradedant nuo kelių kilometrų.
Turės ką veikti ir pirčių mėgėjai, ir žvejai
Norintiems kiek kitokio poilsio gamtoje, vietiniai verslininkai siūlo originalią paslaugą. Į sutartą su žygeiviais vietą jie gali atritinti mobilią pirtelę. Dar viena išskirtinė paslauga – į stovyklavietę gali pristatyti šviežio ar net šilto maisto. Beje, upėje nuolat gyvena arba atplaukia neršti beveik 30-ties rūšių žuvys, todėl į žygį pasiimti meškerę ar spiningą išties verta.
Pasisvečiuoti Šilalėje – Lietuvos patriotų mieste
Na, o jei vandens žygis išvargintų ir norėtųsi kur ramiai atsipūsti, siūloma neaplenkti Šilalės – Lietuvos patriotų miesto. Šį pavadinimą miestas gavo po pergalės LRT laidoje „Lietuvos patriotai“. Čia galėsite ne tik pasivaikščioti jaukiomis gatvelėmis, pasigrožėti Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, tvenkinyje esančiu fontanu, bet ir pasimėgauti lietuviška virtuve. Užsukti ir paragauti skanaus maisto Jus kviečia kavinės „Ugnija“, „Pipiras“, „Provincija“, „Pupa“, picerija „Bamba pica“.
Šaltinis: Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė „Šiaurės Karšuva: keliautojo po Šilalės kraštą žinynas“; Vytenis Almonaitis „Vėl šniokščia rėvos“; Jurgitos Viršilienės surinkta medžiaga.
Šilalės rajono savivaldybės inf.