Surasti parką nesudėtinga. Važiuojant Molėtų link, 45 kilometre, kairėje pusėje pamatysite rodyklę į poilsiavietę, o už kiek daugiau nei kilometro atsidursite prie medinių parko vartų. Atvykę į parką patekome į didelę teritoriją, o jos prieigose pasitiko Kazimieras Nomeika – vienas iš šeimininkų. Drauge su juo leidomės į ekskursiją, lydimą vaizdingų šeimininko komentarų. Neįprasti reginiai taip įtraukė, jog nė nepajutome, kaip prabėgo pusantros valandos.
„Žalvario parke“ lankytojai laukiami kiekvieną dieną. Parko lankymas nieko nekainuoja (nebent norėsite iš anksto užsakytos ekskursijos su gidu), tačiau siūloma prisidėti prie parko išlaikymo savanoriškai skiriama suma. Tik neapsigaukite išgirdę parko pavadinimą – čia nėra žalvario dirbinių ar skulptūrų, tiesiog už kelių kilometrų yra Žalvarių gyvenvietė – taip ir gimė parko pavadinimas.
Jo įkūrėjas Algirdas Nomeika – vienas garsiausių renginių organizatorių Lietuvoje. Žinomiausi jo renginiai – alaus šventės Vilniuje ir Trakuose, oro balionų šventė „Padangių gėlės“ ir daugelis kitų. Dauguma teritorijoje išsibarsčiusių ekspozicijų atkeliavo iš įvairių Vilniaus parkų, kuriems kadaise vadovavo A. Nomeika, todėl vyresni parko lankytojai gali prisiminti, jog čia esančius eksponatus kadaise matė Vingio parke, Rotušės aikštėje arba teatro scenose.
„Šį parką įkūrė mano tėtis Algirdas Nomeika, jo su mumis jau nebėra. Mes, jo vaikai, perėmėme parko priežiūrą, tačiau visi turime savo darbus ir čia sukamės tik laisvu laiku, o jo visada trūksta. Mano tėtis turėjo be galo daug idėjų, dalį įgyvendino šioje teritorijoje. Parko įkūrėjo tikslas – parodyti, jog visas idėjas galima realizuoti, kad kiekviena idėja gali tapti realybe“, – apie parko atsiradimą pasakojo šiandien čia šeimininkaujantis Kazimieras Nomeika.
Žalvario parko centre stovi dviejų galų troba, molio sienų tvartas, paverstas šokių sale, klėtis svečiams ir klasikinė dūminė pirtelė. Aplink, kelių hektarų plote, atsiskleidžia neišsemiama parko šeimininkų fantazija, daugiausia – įvairūs renginių rekvizitai ar kūriniai, perteikiantys parko tvarkytojų pasaulėžiūrą. Estetikos mėgėjams gali užkliūti ne visur nupjauta žolė, aplūžę mediniai takeliai ar eksponatai. Gal kam nors parko objektai primena senas lūženas, tačiau skeptikams savininkai siūlo į viską pažvelgti kitu kampu.
„Daugelis objektų buvo niekam nebereikalingi, nudėvėti, o čia atgimė iš naujo – taip iškeliame antrinio panaudojimo svarbą. Štai mažoje kūdroje plaukioja ledkalniai, pagaminti iš plastiko butelių, – taip vaizdžiai vaikams aiškiname, kad gamtą reikia tausoti, kad negalima šiukšlinti“, - pasakoja Kazimieras Nomeika.
Viduryje kiemo esančiame tvenkinyje karštomis vasaros dienomis atsigaivina ne tik šeimininkai, bet ir svečiai, o šalia vandens telkinio pastatytoje erdvioje pavėsinėje švenčiamos įvairios šventės.
Greitai apeiti šio parko nepavyks ne tik dėl gana didelio ploto, bet ir dėl noro išbandyti neįprastas ekspozicijas: arkliai vaiduokliai, senovinės karuselės, kreivų veidrodžių namelis, lygintuvas-raketa ir daug kitų objektų žavi ne tik vaikus.
Pasak šeimininkų, senuosius atrakcionus suaugusieji nori išbandyti ne ką mažiau nei mažieji parko lankytojai. Viena fotogeniškiausių ekspozicijų – lauko kinoteatras su originaliomis sėdimomis vietomis. Improvizuotos kino salės link galima nusileisti ratuotomis rogutėmis, skriejant pro didelius metalinius vamzdžius.
Pamenate prieš daugiau nei 20 metų veikusius atrakcionų parkus, kur pasistumdymas su elektriniais automobiliukais buvo viena iš smagiausių pramogų? Kadaise Vingio parke džiuginusios elektrinės mašinėlės dabar atlieka kino salės kėdžių funkciją. Parko šeimininkai juokauja, kad tai pirmas drive’in kinas Lietuvoje, karantino metu išpopuliarėjęs visoje šalyje.
Kiekvienas eksponatas turi savo istoriją – pievoje ant kalnelio įkurdintos arklių skulptūros plevėsuoja baltomis medžiagos skiautėmis ir atrodo lyg vaiduoklių banda. Pasirodo, kadaise ši žirgų armija buvo graži teatro scenos dekoracija. K. Nomeika pasakoja, kad vienas iš žirgų 2010 metų liepos 15 dieną prie Kauno pilies buvo pakeltas oro balionu. Minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines iš jo buvo paleisti ugnies fejerverkai.
Prie beržyno stovi tuščiaviduris Puntukas, jame įrengtas kreivų veidrodžių kambarys. Pasak parko įkūrėjo sūnaus Kazimiero, jo tėčiui nieko nebuvo neįmanomo, jis buvo tikras, kad užtenka didelio noro. A. Nomeika tai įrodė į Vilnių atridenęs Puntuką. 2009 m., kai Vilnius tapo Europos kultūros sostine, objektas buvo atsidūręs prie Baltojo tilto.
Rekordų angare galima išvysti iš vokiško automobilio padarytą 28 vietų europaspirtuką, renginius įvairiuose miestuose apkeliavusį didžiausią ruporą, ilgiausią grilį ir kitus Guinnesso rekordų knygos vertus eksponatus.
Senajame parko žemėlapyje sužymėta beveik pusšimtis taškų – objektų, turinčių savo istorijas, simbolinę mintį, tačiau jis lankytojams nebedalijamas. Parką vis papildo nauji objektai, o kai kurie senieji, paveikti saulės, lietaus ir sniego, tiesiog iš čia išnyksta, todėl K. Nomeika braižo naują parko schema.
Teleskopas, Saulės bokštas, Stalkeris, Fuko švytuoklė, Revoliucijos alėja, kūrybinis kalėjimas, alkozauras, egozauras – tai tik dalis parko skulptūrų ir statinių.
Aplankėme ir ant kalvos įrengtą lauko soliariumą, kurio vidus išklotas specialia folija, ir lauke nelepinant šilumai toje vietoje, kur koncentruojasi šiluma, būna gana karšta bei galima degintis.
Per pelkę įveikėme medinių rąstų taką, kuris po lietaus primena čiuožyklą ir tampa tikru pusiausvyros išbandymu. Pastebėjęs atsargius mano ir fotografo žingsnius šeimininkas pasakoja, kad čia drąsesni lankytojai netgi rengia varžybas, kas greičiau perbėgs medinius rąstus neįpuolęs į pelkę.
Įprastai į Žalvario parką ekskursijos plūsteli jau nuo balandžio mėnesio, intensyviausias lankymas – vasarą. Švelninant karantiną šiemet sulaukiama daugiau pavienių lankytojų, o ekskursijas vaikams ir kolektyvams K. Nomeika tikisi atnaujinti vasaros viduryje. „Įvairaus amžiaus grupėms organizuojame ekskursijas – jų metu išbandome daugybę pramogų, vaikams edukacinės pamokos apie gamtą, yra paruošta intensyvi 4 valandų programa. Vasarą organizuojame ir vaikų stovyklas.“
Pašnekovas tvirtina, kad parkas neatsiperka – jis ir negali atsipirkti, nes dar yra idėjų, kurias reikia realizuoti – vėl investuoti, o parko lankymas nėra apmokestintas. „Kitąmet svarstome monetizuoti parko veiklą, nes patys tokio ploto prižiūrėti nebespėjame, todėl reikėtų samdyti žmogų, kuris padėtų rūpintis parko infrastruktūra“, – sako „Žalvario parko“ bendrasavininkis.