Susipažinti su Žemaitijos pietvakariuose esančiu rajonu itin patogu dėl strateginės vietos, mat įdomius lankytinus objektus – seniausią Lietuvos muziejų, Medvėgalio piliakalnį, bažnyčią su vieninteliais mediniais altoriais, garsiojo lakūno Stasio Girėno klėtelę, aukščiausią mūsų šalies kryžių, akmenimis grįstą pelkę – rasite, pasukę vos kelis kilometrus nuo automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda.
10 lankytinų vietų straipsnyje išdėstytos nuosekliai, taip, kad turistams nereiktų klaidžioti ir galėtų remtis šiuo populiariausiu Šilalės krašte maršrutu. Automobiliu šis maršrutas driekiasi apie 60 kilometrų, o pažintinė ekskursija gali trukti nuo 2 iki 4 valandų, rašoma pranešime spaudai.
1. Seniausias Lietuvos muziejus – Baubliai
Pažintį su Šilalės kraštu kviečiame pradėti nuo pirmojo Lietuvoje Dionizo Poškos Baublių muziejaus. Tai labiausiai turistų lankoma vieta Šilalės rajone. Daugiau nei 200 metų istoriją skaičiuojantį ir analogų visoje Europoje neturintį muziejų įkūrė bajoras, rašytojas, istorikas, žymiosios poemos „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“ autorius Dionizas Poška. Išskobtame ąžuole D. Poška sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Daugelis nustemba šalia šio unikalaus gamtos stebuklo pamatę mažesnį Baublio brolį, kuris pastatytas praėjus 12 metų nuo pirmtako.
Kaip atvykti į muziejų? Atvykstant nuo Vilniaus, automagistrale, pasiekus Kryžkalnį turite pavažiuoti į priekį dar apie 9 kilometrus iki nusukimo į Bijotų gyvenvietę. Čia, Bijotų dvaro sodyboje, ir stovi žymieji Baubliai.
Kontaktai: daugiau informacijos apie Baublių muziejų rasite interneto svetainėje www.silalesmuziejus.lt, o užsisakyti ekskursiją galite mob. +370 614 56223.
2. Vienintelė Lietuvoje bažnyčia su mediniais altoriais
Apžiūrėjus pirmąjį Lietuvos muziejų, būtina aplankyti už 3 km Girdiškės kaime stovinčią Švč. Mergelės Marijos (Snieginės) bažnyčią. Bažnyčia garsėja vieninteliais Lietuvoje ąžuoliniais altoriais. Juose tarp ąžuolų kamienų ir šakų įkurdinti šventieji. Šie altoriai primena, jog žemaičiai nuo seno garbino medžius.
Kontaktai: norintiems aplankyti bažnyčią, reikėtų iš anksto pasiskambinti bažnyčios prižiūrėtojai, mob. +370 684 658 80.
3. Unikalus Upynos liaudies amatų muziejus
Upynos miestelyje rekomenduojama aplankyti Klemenso Lovčiko 1973 m. įkurtą liaudies amatų muziejų. Čia sukaupta apie 3,5 tūkst. eksponatų iš Upynos apylinkių: įvairūs buities rakandai, amatininkų įrankiai, senovinė žemės ūkio technika. Kraštotyrininkas, kryždirbys ir amatininkas maloniai pasitinka ir mielai pasakoja apie šį muziejų lankytojams.
Kontaktai: norintiems apžiūrėti muziejų, reikia susitarti su jo šeimininku K. Lovčiku, mob. +370 449 466 26.
4. Garsiojo lakūno Stasio Girėno gimtinė
Apie 5 km nuo Upynos yra Vytogalos kaimas, kuriame galima aplankyti garsiojo lakūno Stasio Girėno tėviškę. Čia pagal pasakojimus ir išlikusias nuotraukas atstatytas ir įrengtas piloto gyvenamasis namas.
Kontaktai: prieš atvykstant, reikia susisiekti su muziejininke Lina Gudeliūniene, mob. +370 614 574 96.
5. Šilalės miestas – Lietuvos patriotų sostinė
Siūloma neaplenkti Šilalės – Lietuvos patriotų miesto. Šį pavadinimą miestas gavo po pergalės LRT laidoje „Lietuvos patriotai“. Atvykusiems į miestą rekomenduojama užsukti į miesto centre esantį Vlado Statkevičiaus muziejų. Čia saugomi istorijos, etnografijos, dailės, archeologijos eksponatai. Netoliese stovi Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, šalia – Švč. Mergelei Marijai skirtas Lurdas.
Neogotikinė bažnyčia su 60 metrų bokštu buvo pastatyta 1905-1909 m. Verta pamatyti šešiolika vitražų su įvairių šventųjų atvaizdais, kurie buvo sukurti dar iki 1914 m., bei šimtamečius vargonus, atkeliavusius iš žymios Bruno Goebel firmos Karaliaučiuje. Bažnyčią puošia vertingos XVIII-XIX a. medinės skulptūros.
Važiuojant per miestą prieš akis miesto tvenkinyje išnyra fontanas. Palei tvenkinį driekiasi atnaujintas pėsčiųjų ir dviračių takas.
Miesto širdyje stovi pirmasis Lietuvoje Kovo 11-ajai skirtas paminklas „Laisvės šauklys“, o šalia ąžuolas, kuris buvo pasodintas pažymėti atkurtos Lietuvos dešimtmetį. Šis medis ypač svarbus visam Šilalės kraštui – ąžuolo lapai pavaizduoti rajono herbe.
Kontaktai: daugiau informacijos apie Šilalės miestą rasite Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje, S. Gaudėšiaus g. 4, Šilalė, tel. +370 449 515 72.
6. Medvėgalis – iškiliausia Žemaitijos kalva
Aplankius Šilalės miestą, Laukuvos, o paskui Varnių link, patogu nuvykti iki aukščiausio Žemaitijoje piliakalnio – Medvėgalio (234,5 m). Sakoma, jog nuo jo viršūnės matyti 14 bažnyčių bokštų. Tai centrinė, žymiausia tvirtovė, gynusi Žemaitiją nuo kryžiuočių antpuolių, o piliakalnyje stovėjusi Medvėgalio pilis vadinama viena stipriausių šiame regione. Šalia Medvėgalio kūpso dar šeši – Pilies, Piliorių, Sumonių, Ąžuolų, Alkos ir Bevardis – kalnai.
Gausiai žmonių minias pritraukia ant Medvėgalio kalno vykstantys įvairūs renginiai: žemaičių sueigos, menų festivaliai, kalnų sąšaukos. Liepos 6 dieną čia kartu su visa Lietuva bus giedama tautiška giesmė, liepos 22 dieną vyks kasmetinis klasikinės ir kamerinės muzikos „Medvėgalio menų festivalis“.
Pakeliui į paties Maironio ne kartą lankytą ir apdainuotą Medvėgalį verta aplankyti vieną seniausių Žemaitijos gyvenviečių – Laukuvos miestelį ir jo objektus: Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, tremtinės, gydytojos, rašytojos ir atsiminimų knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorės Dalios Grinkevičiūtės namą.
7. Slaptas senovės lietuvių takas klampioje pelkėje
Archeologai netoli Medvėgalio aptiko Sietuvos kūlgrindą (žemaitiškai kūlis – akmuo). Šiuo slaptu povandeniniu taku naudojosi, kaip manoma, senovės žemaičiai, kovodami su priešais (apie XIII-XIV a.). Beje, ši kūlgrinda yra vienintelė Lietuvoje dar naudojama ir pritaikyta turizmui. Tai išties puiki pramoga visai šeimai. Norintys išbandyti akmenimis grįstą pelkę naktį su patyrusiu gidu, siūlome atvykti liepos 14 d. 23.30 val. į stovyklavietę prie Paršežerio ežero (Laukuvos sen., Šilalės r.).
Kontaktai: daugiau informacijos apie ekskursijas po kūlgrindą rasite Varnių regioninio parko direkcijos interneto svetainėje www.varniuparkas.lt.
8. Pažintis su Požerės apylinkėmis ir Paršežerio ežeru
Šalia kūlgrindos įrengtas 23 kilometrų Aukštagirės pėsčiųjų ir dviratininkų takas, vingiuojantis per Požerės apylinkes (Laukuvos sen.). Keliaudami šiuo taku turėsite galimybę pamatyti kalvotąją Žemaitiją, susipažinti su gamtinėmis ir kultūrinėmis pietinės Varnių regioninio parko dalies vertybėmis: Medvėgalio, Bilionių ir Burbiškių piliakalniais, Požerės miestelio architektūros objektais.
Šalia Požerės miestelio tyvuliuoja Paršežerio ežeras. Čia naujai įrengta poilsiavietė su viešu paplūdimiu, nameliais, krepšinio, tinklinio, vaikų žaidimo aikštelėmis.
Aplink Paršežerio ežerą įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas, kurio bendras ilgis apie 14 km. Tačiau turistai paprastai renkasi 4 kilometrų maršrutą, mat jis, veda mediniu taku.
Kontaktai: Varnių regioninio parko direkcijos interneto svetainėje www.varniuparkas.lt galite rasti informacijos apie pažintinių takų maršrutus.
9. Bilionių piliakalnis ir Aukštagirės apžvalgos bokštas
Toliau važiuojant Žemaičių plentu matosi Bilionių piliakalnis, dar vadinamas Švedkalniu. Dėl ryškiai matomų piliakalnio gynybinių įtvirtinimų liekanų jis primena laiptuotą piramidę. Piliakalnis apjuostas pelkėmis ir miškais, manoma, kad čia galėjo įvykti Pilėnų – legendinės Žemaičių pilies – tragedija, kurios metu, užpuolus kryžiuočiams, susidegino patys žemaičiai.
Pasivaikštinėjus po piliakalnį, jo papėdėje galite apžiūrėti per stebuklą išsaugotą Jono Rupšlaukio XIX a. etnografinę sodybą – vienintelę tokią visame Šilalės rajone.
Netoli šio piliakalnio yra Aukštagirės kalnas, kurį, kaip pasakoja legenda, supylė milžinas. Ant kalno stovi 15 m aukščio Aukštagirės apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama.
10. Kaltinėnai ir aukščiausias Lietuvoje kryžius
Pažintį su Šilalės kraštu siūlome užbaigti Kaltinėnų miestelyje, kurį pasieksite tęsdami kelionę Žemaičių plentu. Apie 1416-1424 m. Kaltinėnuose paties kunigaikščio Vytauto nurodymu buvo pastatyta viena pirmųjų Žemaitijoje bažnyčių. Iki šių dienų bažnyčia neišliko, vietoj jos stovi naujas modernios sakralinės architektūros statinys, kurio pagrindinis akcentas – beveik 5 m aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra iš balto marmuro ir bronzos.
Rekomenduojame pasivaikščioti Dvasingumo parke, kuriame įrengtos Kristaus kančios stacijos-stotelės. Čia rasite aukščiausią kryžių Lietuvoje (19 m), kuris simbolizuoja 1990 m. tautos prisikėlimą.
Kaltinėnai gali didžiuotis Pilės piliakalniu. Jo papėdėje yra pastatytas medinis paminklas Vytautui Didžiajam ir pergalei Žalgirio mūšyje atminti.
Šilalės rajone yra ką veikti ir visą savaitę
Turintiems daugiau laiko Šilalės rajonas gali pasiūlyti smagių vandens pramogų – žygį baidarėmis viena vaizdingiausių Lietuvoje upių Jūra. ,,Gedimino kelias“ – taip vadinasi net 47 km maršrutas, kuriuo galėsite leistis į paties kunigaikščio Gedimino pilies, Velnio krėslo, 1863 m. sukilėlių kapų paieškas. Tai dešimta pagal ilgį (apie 170 km) Lietuvos upė, pasižyminti rėvų gausa, vaizdingais slėniais.
Verti dėmesio Šilalės krašto piliakalniai, kurių net 33 – daugiausiai visoje Žemaitijoje. Žygis po piliakalnius gali tapti puikiu iššūkiu, juolab, kad 2017-ieji – Piliakalnių metai.
Tiems, kuriems artima tremties tema, Šilalės rajone gausu Laisvės kovotojams skirtų paminklų, yra įrengta partizanų žeminė Didkiemio seniūnijoje, atnaujinta Tremtinių aikštė Pajūrio miestelyje.
Šilalės kraštas žymus tiek kryždirbių, tiek pakelės kryžių, koplytėlių gausa. Šis bruožas galėtų garsinti rajoną ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje.
Šilalės kraštas išskirtinis bažnyčiomis, ypač medinėmis, su unikalia architektūra. Daugelis žavisi analogų neturinčia Drungeliškės koplyčia. Tradicinės liaudies architektūros Dievo namai yra unikalūs savo struktūra – „koplyčia koplyčioje“. Viduje yra senoji koplyčia, virš kurios buvo pastatyta dabartinė.
Verta aplankyti net 20 skirtingų kalbų mokėjusio kunigo Kazimiero Jauniaus gimtinę Lembo kaime (Kvėdarnos sen.). Klėtelės patalpose įkurtas memorialinis muziejus su autentiškais kalbininko daiktais. Muziejaus teritorijos aplinka etnografinė: atkurtas šulinys, autentiškas tvarto-daržinės pastatas bei tvora.
Šaltinis: Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė „Šiaurės Karšuva: keliautojo po Šilalės kraštą žinynas“; Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela „Šilalės krašto piliakalnių atlasas“; Varnių regioninio parko direkcijos informacija.
Šilalės rajono savivaldybės inf.