Didžioji dalis takų, daugiau nei 100, įrengti Lietuvos saugomose teritorijose. Nors informacijos apie pažintinius takus, jų nuotraukų ar apsilankiusiųjų take keliautojų įspūdžių internete gausu, juos rasti ar išsirinkti, kurį aplankyti ilgą laiką buvo tikras iššūkis, ypač žiemą. Todėl atrinkome kelis labiausiai šaltuoju metų laiku dėmesio vertus pažintinius, kur ne tik aktyviai praleisite laiką, bet ir pasigrožėsite žiemiška Lietuva.
Ribiškių pažintinis takas
Trasos maršrutas parinktas siekiant atskleisti Pavilnių regioninio parko, Ribiškių kraštovaizdžio draustinio išskirtinę vertę. Draustinis yra įsteigtas išsaugoti didžiąsias erozines vėduokles, pasižyminčias ypač raiškiu reljefu, tradicine raguvų dugnuose išsidėsčiusių agrarinių naudmenų ir sodybų mozaika, miškingomis atragių juostomis, botaniniu požiūriu vertingais brandžių ąžuolynų fragmentais, šaltiniuotomis pievomis su retaisiais augalais, baltišką mitologiją menančiu Kaukysos upeliu. Takas vingiuoja ypatingu reljefu, tai kyla į kalvą, tai vėl leidžiasi. Einant taku labai sunku patikėti, kad vis dar esi Vilniuje. Nedidelė trasos dalis eina arti kelio, tačiau likusioje praktiškai negirdėti automobilių ir kitų miesto triukšmo šaltinių. Čiulbantys paukščiai lydi visą laiką. Takas puikiai įrengtas, šienaujamas ir labai gerai sužymėtas. Pasiklysti jame būtų gana sunku.
Trasos sužymėta mėlyna ir žalia spalva. Mėlynoji – daugiau nei 6 km ilgio pagrindinė pėsčiųjų trasa. Žalioji, dar vadinama Ribiškių pėsčiųjų ir slidininkų trasa – nesiekia 3 km. Abi trasos tinkamos visais metų laikais pasivaikščiojimo ir sporto entuziastams.
Viešvilės pažintinis takas
Ekskursija Viešvilės rezervato pažintiniu taku prasideda lankytojų centre, šalia rezervato direkcijos pastato, kelio Tauragė-Jurbarkas 17-ame kilometre. Pažintiniame take įrengti penki informaciniai stendai, dvi atokvėpio aikštelės aukštapelkėje. Lentinis takas lankytojų saugumui užtikrinti apkaltas metaliniu tinklu.
Lankytis rezervate ir pažintiniame take leidžiama tik turint Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos išduotą leidimą arba lydint direkcijos valstybės tarnautojams ar darbuotojams.
Žaliasis takas
Žaliąjį pažintinį pėsčiųjų taką rasite Aukštadvario regioniniame parke. Jis yra gana ilgas – 7,5 km – takas lankytojus traukia nepaprastai skaidriu Spindžiaus ežero vandeniu, Strėvos įgriuvos dugne prasmegusia karčiama, galimybe pasivaikščioti po senovinį mišką (sengirę) ir kitomis gamtos grožybėmis. Tiesa, svarbu įsidėmėti, kad takas sužymėtas ne medinėmis rodyklėmis, o dviem dažų burbuliukais ar nupieštomis rodyklėmis ant medžių kamienų, tad reikia būti atidiems, nes ne visada tuos piešinius ant medžių galima iš karto pastebėti.
Jiesios kraštovaizdžio draustinio pažintinis takas
Jiesios kraštovaizdžio draustinis – saugoma teritorija Kauno rajone ir Kauno miesto pietinėje dalyje. Tai viena iš Kauno marių regioniniam parkui priskirtų teritorijų. Draustinis apima Jiesios upės žemupio slėnį, plotas – 410 ha. Draustinyje saugomos vaizdžios Jiesios pakrančių atodangos, atveriančios kreidos ir kvartero periodo uolienas, taip pat eroziniai šlaitai ir krantai. Viena iš jų – Rokų atodanga yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Būtent nuo jos ir prasideda Jiesios kraštovaizdžio draustinio pažintinio tako trasa. Takas yra linijinis, tad viena kryptimi iki tako pabaigos nueisite apie 3 km. Su kraštovaizdžio vertybėmis susipažinti padės informaciniai stendai, o visą kelią, vis kitu amplua, lydės šių vietų karalius – tulžys, primindamas, kaip reikia elgtis gamtoje.
Pažintinis maršrutas Algimanto partizanų apygardos kovų takais
Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“ Šimonių girioje įrengtas siekiant supažindinti Lietuvos visuomenę ir atvykusius svečius su Algimanto apygardos partizanų kovų dėl laisvės istorija (1944–1953). Per visą partizaninį karą Šimonių giria buvo labai svarbi Algimanto apygardos partizanų telkimosi vieta. Keliaudami pažintiniu maršrutu lankytojai galės aplankyti buvusios Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) vadavietės vietą, Algimanto apygardos vadovybės slėptuvę (bunkerį), kitas buvusių partizanų slėptuvių (bunkerių) vietas, taip pat kapines, kuriose palaidoti Algimanto apygardos partizanai.
Žiegždrių geologinis pažintinis takas
Takas, prasidedantis netoli Žiegždrių, tęsiasi apie 1,6 km., todėl, kaip ir Kamšos pažintinis takas, patiks keliautojams, kurie prioritetą teikia trumpiems ir patogiems pasivaikščiojimams gryname ore. Tiems, kurie domisi geologija, šis takas – puiki proga išmokti „skaityti“ krašto gelmių istoriją, užrašytą jos plutos sluoksniuose. Pažintinis takas išsiskiria varvinių molių ir konglomeratų atodangomis bei griovomis. Konglomeratas – tai nuo ledynmečio gamtos suformuotas cementas iš kalkių, molio, žvyro ir gargždo. Atodangos ilgis siekia net 400 m., o aukštis – 22 m. Šiame take lauks ir storiausia Kauno marių apylinkėse esanti šimtametė liepa, kurios storis siekia net 4,3 metro.
