Sausi ir šilti orai atrodė tinkamas metas pasivaikščioti Dusetų girios pažintiniu taku, nes praeitų metų pavasarį, kuris buvo pakankamai sausas, bandymas pasivaikščioti šiuo taku baigėsi vos už poros šimtų metrų. Šlapi batai ir aplink telkšantis vanduo privertė atidėti apsilankymą Dusetų girioje sausesniems laikams.
Taip, kaip anksčiau apniukusią vasarą diena iš dienos laukdavau pasirodant saulės, taip dabar Lietuvą alinant karščiams daugelis lietaus laukia kaip išganymo. Atrodytų, sausiau būti jau nebegali, bet nuvažiavus į Sartų regioninį parką ir žvyrkeliais nudardėjus į Dusetų girios pažintinį taką supratimas pasikeičia. Po tankia medžių laja nuo pat pirmųjų žingsnių tenka eiti drėgna žeme, todėl visiškai nestebina iš karto virš galvų pakibęs debesis kraujasiurbių.
Mojuodami lazdyno šakelėmis pasileidžiame į 3,4 kilometro ilgio taką ieškoti paslapčių, kurių, pasak pačio pirmo informacinio stendo, šiame take gausu. Paminėjęs žiemos rogių kelią, seną liepą – Girios močią, Klevų kalną ir Žvirbliškės kaimą, pažintinis takas išlaiko intrigą beveik iki pat tako pabaigos, kur viename iš stendų išpasakoja visas savo saugomas paslaptis. Gal ir gerai, kad įdomiausias tako stendas yra pats paskutinis, nes priešingu atveju už visų stendų įdėmų skaitymą tikrąja to žodžio prasme tektų susimokėti krauju.
Gan greitai takas priveda prie dilgėlėmis užžėlusios vietos, kurią perėję pasiekiame pažintinio tako dalį, nuklotą išilginėmis lentomis ir einančią per Vosynos pelkę. Dėl prastos čia paklotų lentų būklės Sartų regioninis parkas nerekomenduoja vaikščioti šia atkarpa, tačiau tą patį būtų galima pasakyti apie visus šiame take įrengtus medinius tiltelius, takelius ir bokštelius. Nors ir nemažai yra supuvusių lentų, negaudant varnų galima sėkmingai pasiekti kitą pelkės krantą. Į jame stovintį apžvalgos bokštelį lipti ir pasidairyti po pelkę pabijojome.
Prieš kelis tūkstančius metų tai buvo dar viena Sartų ežero atšaka, o dabar čia susiformavusi pelkė yra degradavusi (užžėlusi medžiais ir krūmais). Nepaisant to, šią atkarpą vis tiek galima pavadinti gražiausia pažintinio tako vieta. Palikę Vosynos pelkę už nugaros toliau žingsniuojam per Dusetų girią, kurioje aptinkama net 60 į Raudonąją knygą įrašytų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių, o pakeliui galima pamatyti net kelis skirtingo apsaugos statuso ženklinimus.
Viso Dusetų girios pažintiniame take yra 14 informacinių stendų, kuriuos ramiai paskaityti šį kartą nebuvo lemta. Nors takas vietomis šlapias ir šlapvietes reikia apeiti ratu, dėl gero ženklinimo paklydimų nebuvo. Maršrutą žymi raudonos spalvos ženklinimas ant medžių, o link informacinių stendų kreipia Sartų regioniniam parkui būdingos rodyklės.
Vietomis žygeivio įgūdžių pareikalavęs pažintinis takas pasiekią žvyrkelį, kuriuo ir eina paskutinis trečdalis tako maršruto. Situacija keičiasi iš esmės: jei einant mišku ir saugantis uodų ilgos kelnės ir ilgų rankovių rūbai buvo tinkama apsauga, tai išėjus į kelią ir kaitinant saulei nuo tokios aprangos pasipylė prakaitas. Nusirengti didelio noro irgi nebuvo, nes iš uodų estafetę perėmusios sparvos ir kiti skaudžiai kąsti mokantys vabzdžiai lydėjo mus iki pat tako pabaigos.
Paskutiniuose kelio posūkiuose pasirodė ir informacinis stendas, vardijantis senuosius Dusetų girios vietovardžius ir atskleidžiantis tas paslaptis, apie kurias Sartų regioninis parkas užsiminė tako pradžioje. Iš pateikto žemėlapio galima suprasti, jog minimos vietos yra kiek nutolusios nuo pažintinio tako ir išsibarsčiusios po Dusetų girią, todėl teks pasitenkinti tiesiog skaitant rašytinę informaciją.
Jei per Vosynos pelkę einanti atkarpa pasirodė gražiausia, tai atokvėpio vietoje prie informacinio stendo žydinčių lubinų laukas buvo ryškiausia vieta.
Kai pagalvoji, koks gėris yra žiedinis maršrutas ir kaip malonu, kai įsėdus į automobilį visi kraujasiurbiai lieka kitapus durų.