Kelionės: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Kaliningrado geležinkeliais, kurių metu keliauta ne tik traukiniais, bet garvežiais ir drezinomis – tokia šių nišinių kelionių organizatoriaus, daugiau kaip 10 metų trunkanti, patirtis.
„Lietuvoje daugybė įdomių geležinkelio ruožų, kiekvienos kelionės metu atrandi neįtikėtinus objektus, tad išrinkti pačius gražiausius maršrutus nėra paprasta. Be to, Lietuvos geležinkelių istorija vis dar slepia daug neatrastų paslapčių“, – sakė Udrius Armalis.
Viena tokių paslapčių, anot kelionių traukiniais organizatorius, karinė stotis Miškas, esanti netoli Radviliškio, kurios iki šiol nepavyksta rasti. U. Armalis prasitarė, jog savo paslaptis slepia ir Tryškių stoties atšaka. „Beje, liko keletas geležinkelio linijų, kuriomis nepavyko pravažiuoti, viena jų – Klaipėdoje, vedanti į Klaipėdos uostą. Kelionė šia geležinkelio linija galėtų praturtinti Klaipėdos turistinį potencialą, tad gal kažkada pavyks ir ja pravažiuoti“, – samprotavo kelionių agnetūros superkeliones.lt vadovas Udrius Armalis.
Taigi, susipažinkime su įdomiausių Lietuvos geležinkelio maršrutų penketuku. Gaila, kad kelionė šiais maršrutais galima tik užsakomaisiais traukiniais, bet galbūt galima tikėtis, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ atnaujins keleivinį eismą šiais maršrutais ar šiuos maršrutus pritaikys turizmui?
5. Vilniaus pramoniniai geležinkeliai.
Šie geležinkeliai nutiesti sovietiniais metais, jų paskirtis buvo pramonės įmonių aptarnavimas. Visgi pats didžiausias ir gražiausias šių geležinkelių tinklas išsidėstęs Vilniaus rytuose. Kelionę galima pradėti Vaidotų lokomotyvų depe.
Kelionę šiuo maršrutu tęsiame buvusios Pušyno stotelės pusėn, kur geležinkelis iš Vaidotų į Panerius tiltu kerta geležinkelį Vilnius–Kaunas, tada pasiekia Panerių geležinkelio stotis ir šalia buvusio geležinkelio tunelio nuvingiuojama į Vilniaus Savanorių kelyną, kur galima pasirinkti - vykti iki elektrinės ar vingiuotu keliu pakilti į Vilniaus keleivinę stotį. Būtent vykstant šiuo keliu atsiveria pats gražiausias vaizdas į Vilnių, kur nuo kalvos galima pamatyti ne tik televizijos bokštą, bet ir senamiestį.
4. Utena–Švenčionėliai.
Gali atrodyti, kad tai viena „jauniausių“ Lietuvos geležinkelio linijų, tačiau istorija liudija ką kita. Po geležinkelio St. Peterburgas–Varšuva statybos Švenčionėliai tampa svarbiu geležinkelio mazgu, tad nenuostabu, kad būtent čia nuspręsta sukurti siaurųjų geležinkelių tinklą, kuris sujungia Panevėžį ir Baltarusiją. Dalis siaurųjų geležinkelių apie 1970 metus išardomi, o kitoje dalyje nusprendžiama pakeisti juos į platųjį geležinkelį.
1972 - 1974 metais ruože tarp Utenos ir Švenčionėlių spėjama pakeisti vėžės plotį iš 750 mm į 1524 mm, tačiau ne visur statomos naujos stotys. Tad pakeliui iš Švenčionėlių į Uteną šiandien matosi senojo siauruko stotys, o Saldutiškyje galima aplankyti siauruko įkūrėjo, B. Jaloveckio, dvarą.
3. Kazlų Rūda–Alytus.
Nors geležinkelio linijos maršrutu Kazlų Rūda–Šeštokai ir Varėna–Alytus nutiestos iki I-ojo pasaulinio karo, tačiau Šeštokai ir Alytus geležinkeliu sujungtos tik po karo. Sakoma, kad po kovos su lenkais (1920-1922 m.), prie Varėnos liko daugybė geležinkelio riedmenų, kuriuos norėta parsivežti, tačiau nebūta kaip, todėl šią atkarpą 1924 metais skubiai nutiesė kariuomenė.
Gaila, kad šiandien po Alytaus miestą negalima važinėti traukiniu, tačiau tai atperka kelionė traukiniu iš Alytaus į Šeštokus. Neįprasta kelionė šiuo maršrutu primena laukuose tarp ežerų ir kalvų vinguriuojančią gyvatėlę, o pro langus atsiveria nuostabūs vaizdai. Tiesa, šiame ruože nėra išlikusių stotelių, bet jomis galima žavėtis kelionės metu iš Šeštokų į Kazlų Rūdą, nes vien ko verta Marijampolės geležinkelio stotis.
2. Kauno geležinkelio stotis - AB „Maistas“.
Tiesa, šiandien nerasime tokios įmonės AB „Maistas“, tačiau geležinkelio linija, kuri buvo pastatyta prieškaryje, išliko. Maršrutas, kuriuo ši linija veda – vienas ryškiausių Lietuvoje. Pradėjus kelionę Kauno geležinkelio stotyje kertamas Nemunas, tada keičiama kelionės kryptis, atsiduriama buvusioje Kauno tvirtovės stotyje.
Pralėkus pro Kauno tvirtovės grūdų aruodus bei veikiančias žydų kapines, dar kartą pakeičiama kelionės kryptis ir lėtai pradedama kilti į Aleksoto kalną. Ši kelio atkarpa primena kelionę žaliuoju tuneliu ar miško geležinkeliu. Kelionė baigiasi Aleksoto aerodrome, kuriame norintys iš karto gali sėsti į lėktuvą ir pakilti į dangų. Beje, pasaulyje tėra tik keletas aerodromų, kuriuose geležinkelis kerta lėktuvų pakilimo taką. Aleksoto aerodromas – vienas iš šių.
1. Radviliškis–Pagėgiai.
Kelionė šiuo maršrutu – tai kelionė istorijos ir kultūros vingiais. Kelionę pradėję Radviliškyje, kuris nuo seno tituluojamas Lietuvos geležinkelio sostine, pakeliui į Pagėgius galima išvysti praktiškai viso istorinio laikotarpio stotis: carines (Radviliškio), Nepriklausomos Lietuvos (Varlaukio, Tauragės), sovietinių laikų (Tytuvėnų, Viduklės).
Pravažiavus Tauragę kertama buvusi Rytprūsių siena ir atrodo, kad pakliūni į kitą šalį – nuo Lauksargių mus lydi vokiško stiliaus stotys. Kelionė baigiasi pasienio stotyje – Pagėgiuose, kurioje keliautojui paliekama teisė apsispręsti į kurią pusę jis norės tęsti kelionę – Kaliningrado ar Klaipėdos. Beje, būtent šiame ruože įsikūręs didžiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas – kelionė juo neabejotinai užgniaužia kvapą. Tad šiandien tai pats įdomiausias ir gražiausias geležinkelio maršrutas Lietuvoje