Susijungę turizmo paslaugų teikėjai pristato turistinius turus po Panemunių apylinkes

Dešimt Šakių ir Jurbarko krašto atstovų teikiančių paslaugas turizmo srityje, susivienijo į klasterį „Panemunių turai“ ir pristatė teminius turistinius maršrutus po Panemunių kraštą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Visus klasterio narius sieja bendra idėja, kad Panemunių apylinkės, nuo Seredžiaus iki Viešvilės šiauriniame Nemuno krante, bei nuo Kulautuvos iki Kidulių – pietiniame, taptų patrauklesne poilsio ir pramogų kryptimi Lietuvoje.

Sieks atskleisti krašto savitumą

2015 m. įsikūręs klasteris vienija K. Vančienės kaimo turizmo sodybą „Jurodis“, kaimo turizmo sodybą – restoraną „Vila Bisena“, kempingą „Medaus slėnis“, pramogų organizatorių „Arūno žirgyną“, MB „Vertimų pramogos“, organizuojančią pramoginę veiklą Vertimų stovyklavietėje „Atgaiva“, pramogų ant vandens organizatorius MB „Renginių aptarnavimas“, natūralaus lietuviško vyno gamintoją Kidulių vyninę „Vilkenta“ , maitinimo paslaugas teikiančią UAB „Gulbelė“ ir jų autentika alsuojantį restoraną „Kuchmistrai“, gidą Ričardą Vainikonį ir VšĮ „PRIC“.

Kaip sako klasterio „Panemunių turai“ vadovė Kristina Vančienė, klasteris susikūrė siekiant glaudaus verslų iš abiejų Nemuno pusių bendradarbiavimo.

„Jurbarko ir Šakių kraštas nėra praradęs savo savitumo, kurį visi klasterio nariai ir siekia atskleisti krašte besilankantiems turistams. Kiekvienas norintis ras čia ne tik Panemunėje išsidėsčiusias pilis, piliakalnius bei gamtą, bet ir pramogas bei išvystytą gastronominį turizmą su tradiciniais zanavykų valgiais, vietinių gamintojų sūriais, išskirtine žuvimi, pienių vynu ar midumi“, – sakė klasterio vadovė.
Klasteris pristatė ir naująjį prekės ženklą, kuriame, anot VšĮ „PRIC“ vadovo Gedimino Naujoko, atsispindės pagrindinės kultūros ir gamtos vertybės.

„Naujajame logotipe vaizduojamas Nemunas, galima atpažinti ir ryškiausius architektūrinius Panemunių simbolius, o informaciją apie klasterį, jo narius bei naujus teminius turistinius turus bus galima rasti naujoje modernioje interneto svetainėje. Norint pritraukti žmones apsilankyti Šakių ir Jurbarko krašte reikalingos modernios informacijos priemonės ir lengvai atpažįstamas vizualinis identitetas“, – sakė G. Naujokas.

Traukia ir užsienio turistus

Kaip pastebi gidas Ričardas Vainikonis, į Panemunių apylinkes traukia svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir Vokietijos, Lenkijos, itin įdomus šis kraštas ir žydų tautybės žmonėms.Turistai iš užsienio šalių atranda Jurbarko ir Šakių krašte nemažai ir savo istorijos palikimo – iš dalies pagal tai buvo kuriami ir teminiai turai.

Štai pavyzdžiui, lenkai buvo viena iš pirmųjų tautinių mažumų, atlikusių svarbų vaidmenį skleidžiant vakarietišką ir lenkišką kultūrą, tad turistams bus siūlomas turas „Abiejų Tautų Respublikos pėdsakais“, kurio trukmė – beveik 8 valandos.

Vokiečiai Lietuvoje apsigyveno dar XIII a. ir Panemunių krašte sudarė nemažą kalbinę ir religinę mažumą, o šios tautos kultūrą ir tradicijas mena vietovardžių pavadinimai, architektūros detalės, išlikę statiniai. Su vokišku palikimu Panemunėje supažindins turas „Nuo kryžiuočių iki „Vilko vaikų““. Naujai sukurtas ir maršrutas „Žydų istorijos ir kultūros etiudai“. Lietuvos žydų istorija siekia ankstyvuosius viduramžius. Tolerantiški religijos atžvilgiu Lietuvos valdovai skatino žydų persikėlimą, vertino jų žinias ir kontaktus, reikalingus ekonominei šalies pažangai.

Iki Antrojo pasaulinio karo istorinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje gyveno daugiau nei milijonas žydų. Jurbarke gana didelę gyventojų dalį taip pat sudarė žydai. Turtingi pirkliai sėkmingai čia prekiavo ir kartu su kitais amatininkais, bei žydų tautybės miestelėnais sudarė didelę bendruomenę, kuri turėjo savo erdvią sinagogą, aukšto lygio mokyklas ir bibliotekas.

Rusų kunigaikščiai Zubovai ir Vasilčikovai įnešė savo duoklę formuojantis krašto istoriniam identituitui – šiam atminimui įamžinti skirtas turas – „Rusijos kunigaikščių palikimas“.

Turai – ne tik etniniai

Anksčiau minėti turai skirti vienos konkrečios tautybės istoriniam palikimui pažinti, tačiau klasterio atstovų planuose – aviacijos bei muzikos keliai. G. Naujokas atkreipia dėmesį, kad aviacija buvo ir yra reikšminga sritis Lietuvos socialiniam, kultūriniam, techniniam progresui, o Lietuvos karo aviacija formavosi daugiau nei šimtą metų, pergyvendama skirtingus istorijos tarpsnius nuo carinės Rusijos valdymo iki šių dienų nepriklausomos Lietuvos.

„Aviacijos dvasia aktuali ir dabar. Šiais laikais Panemunių krašte vyksta aviacijos ir motociklų šventės, minimos aviacijos sukaktys. Smalininkuose karinių oro pajėgų Sraigtasparnių eskadrilės lakūnai kasmet prisideda organizuojant tradicines stovyklas moksleiviams „Sakale, lėk“, – tikino G. Naujokas.
Tuo tarpu muzikos entuziastams bus skirtas turas „Muzikinis kelias“.

Panemunių krašte gimė ir užaugo visas būrys gabių asmenybių, savo gyvenimą vienaip ar kitaip susiejusių su muzika. Muzika skambėjo šio krašto dvaruose, bažnyčiose, mokyklose, miestelių aikštėse ir gatvėse, tad šis turas pakels lankytojus ant melodijos sparnų.