Jūsų dėmesiui – TOP 5 objektai, kuriuos šią vasarą aplankyti rekomenduoja kelionių po Lietuvą ekspertas, keliautojas, neseniai išleisto leidinio „Keliauk su šeima“ sudarytojas Vytautas Kandrotas.
1. Medinės miesto architektūros muziejus Vilniuje
Sutikite, medinės sodybos per karantiną vėl pasidarė madingos ir tapo antruoju daugelio miestiečių būstu. Ką tik Užupyje pavyzdingai restauruotame mediniame name atidarytas medinės miesto architektūros muziejus pristato medinių Vilniaus pastatų istorinę raidą. Muziejus ne tik supažindins su įdomiausiais Vilniaus medinukais, bet ir padės susivokti, kaip prikelti, puoselėti ir prižiūrėti savo turimas medines sodybas.
Muziejininkai žada išsamias konsultacijas tokių pastatų savininkams, siūlo metodinių leidinių seriją apie medinio kultūros paveldo tyrimus, namų priežiūrą, gaisrinę saugą, noriai dalijasi medienos apdirbimo meistrų kontaktais. Kaip sakoma, vienoje vietoje suderinsite pažinimo malonumą su nauda, ir iš muziejaus išeisite kitaip žvelgdami į medinę architektūrą.
2. Atsinaujinusi Trakų Vokės dvaro sodyba
Po dešimtmetį trukusios vegetacijos Trakų Vokės dvaro sodyba pasitinka svečius taip, kaip buvo sumanę jos ankstesnieji savininkai – grafai Tiškevičiai. Su tviskančia prabanga, plačiu užmoju, didinga dvasia. Dabar didiku gali pasijusti kiekvienas panorėjęs – atnaujintoje dvaro sodyboje organizuojamos ekskursijos, keliamos puotos, nuomojamos salės privačioms šventėms, vyksta vestuvių fotosesijos. Dvaro gyvenimą pagyvina gausi kultūros renginių programa: skamba muzika, eksponuojamos parodos, rodomi kino filmai. Čia ras ką veikti ir šeimos su vaikais – vyksta edukacinės programos, kūrybinės dirbtuvės, orientaciniai žaidimai. Nemėgstantys šurmulio gali tiesiog pasivaikščioti po Eduardo Fransua Andre projektuotą, vieną gražiausių Lietuvoje peizažinio stiliaus parkų, pasigėrėti atkurtais gėlynais, nuklysti į vakarinį dvaro pakraštį ūksminga medžių alėja.
3. Aukščiausias Lietuvos medis ir Balbieriškio atodanga
130 kelias iš Kauno į Alytų pro Prienus jau gerokai įsipykęs čia nuolat važinėjantiems vairuotojams. Ir ne tik dėl intensyvaus eismo, ir vidutinio greičio matuoklių, kuriais nusmaigytas visas ruožas, bet ir dėl neištesėtų politikų pažadų nutiesti XXI a. poreikius atitinkantį plentą. Deja, kadencijos keičiasi, o pietų Lietuvos gyventojai nuo nepriklausomybės atkūrimo pūškuoja kaip pūškavę ilgose automobilių vilkstinėse... O jei taip, užuot skubėję vietoje, keliolika minučių išsuktume iš kelio, kad pasigėrėtume aukščiausiu Lietuvos medžiu?
Degsnės miške, plytinčiame už 2 km į šiaurę nuo Balbieriškio, auga aukščiausi medžiai Lietuvoje – Degsnės miško maumedžiai. Vieno jų aukštis siekia net 49 m. Maumedžiai Lietuvoje natūraliai neaugo, o jų giraites pietų Lietuvoje žmonės vadindavo mondžgirėmis. Degsnės miško maumedžiai pasodinti 1849 m., apie 1,5 ha ploto, dirbtinai įveistame maumedyne, o vienas iš sodinukų išaugo į Lietuvos rekordininką. Jeigu prie aukščiausio Lietuvos medžio pasisemsite įkvėpimo ir energijos naujoms mintims, tada patariu stabtelti ir kitapus 130 plento esančioje Balbieriškio atodangoje. Nuo jos apžvalgos aikštelės atsiveria viena iš čia vingiuojančio Nemuno kilpų. Nuo tiltelio atsiveriantis vaizdas – viena gražiausių panoramų pietų Lietuvoje.
4. Šiaulės žemė
Kai atsibosta važiuoti tuo pačiu maršrutu, kyla pagunda išbandyti rečiau naudojamą kelią. O jau juo pasukus akys tuoj užmato naujų nematytų kelio rodyklių, vedančių prie negirdėtų lankytinų objektų.
Kadangi liaudies patarlė sako „nemesk kelio dėl takelio“, nekalbu apie bekelę. Vienas iš tokių atradimų gali tapti kelionė 148 keliu nuo Tytuvėnų link Radviliškio. Vaizdingos Šiaulėnų miestelio apylinkės rytiniame Tytuvėnų regioninio parko pakraštyje vadinamos Šiaulės žeme. Čia jus nustebins banguotas reljefas, kontrastingas, iš urbanizuoto į visiškai natūralų pereinantis kraštovaizdis, kuriame iki horizonto neišvysite nei elektros linijos stulpo, nei vienkiemio silueto. Net ir netankiai apgyvendintoje Lietuvoje tai – retenybė. Mišką čia keičia pievos, jas – laukai, o juos užstoja lėkštos kalvos.
Už 2 km į pietus nuo Šiaulėnų, važiuojant Šaukoto link, 2016 metais pastatytas 21 m aukščio apžvalgos bokštas. Nuo jo galima apžvelgti vaizdingą Šiaulės žemę visais 360 laipsnių. Prie bokšto įrengtas pėsčiųjų takas, kuriuo galima pasiekti Šiaulės kalną, netoli stūkso Kartuvių ir Varpinės kalnai. Pro apžvalgos bokštą taip pat driekiasi dvi dviračių trasos, kuriomis važiuojant galima pamatyti lankomiausius apylinkių objektus.
5. Kirkilų karstiniai ežerėliai
Jei darbo ar asmeniniai reikalai nuves jus į Biržų kraštą, tiesiog privaloma aplankyti dar vieną originalų gamtos kampelį – Kirkilų karstinius ežerėlius. Tai net 30 smegduobių, įsmukusių žemiau gruntinio vandens lygio ir dėl to pavirtusių mažais, keliolikos ar keliasdešimt metrų skersmens ežerėliais. Ežerėliuose randama žaliųjų ir purpurinių sieros bakterijų kolonijų, kurios specifine spalva nudažo vandenį. Tai unikalus reiškinys Europos mastu, nes panašią vietą aptikti galima tik Italijoje.
Virš Kirkilų karstinių ežerėlių iškilęs 30 m aukščio apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba pusmėnulį. Šiek tiek kilstelėtame nuo žemės bokšto pirmajame aukšte yra 27,75 kv. m amfiteatras žmonių susibūrimams, nedideliems renginiams ar tiesiog poilsiui, o viršutinės apžvalgos aikštelės plotas siekia kone 30 kv. m. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria nuostabūs Kirkilų karstinių ežerėlių vaizdai.
Ežerėlius iš arti galima apžiūrėti einant neilgu žiediniu pažintiniu taku, pontoniniais tilteliais sujungiančiu ežero salas, kuriose įrengtos medinės pavėsinės ir stalai iškyloms. Maudynių mėgėjai neatsispirs pagundai įšokti į žalsvą ežerėlio vandenį, kuris net ir vidurvasarį alsuoja gaivia vėsa.