Mineralinio vandens šaltiniais garsėjantis Birštono kurortas ateinančiais metais miesto svečiams žada ne vieną naujovę. Mieste atsiranda naujų traukos objektų, plėtojama į poilsį ir rekreaciją orientuotų paslaugų infrastruktūra, aktyvia komunikacija siekiama pritraukti lankytojų. Kartu atsiranda ir didesnis apgyvendinimo paslaugų poreikis.
Paskutinę minutę sveikatinimosi savaitgalius planuojantys žmonės tikrai nebus laimingi išgirdę, kad šiuo metu Birštone laisvų kambarių beveik nėra. Dauguma jų rezervuoti mėnesiui į priekį. Dėl augančio kurorto populiarumo mieste planuojama atidaryti naujų viešbučių, priestatų, o daugybę metų veikiančios sanatorijos renovuojamos.
Miesto turizmo ir verslo atstovai DELFI pasakojo, ką 2020-aisiais naujo siūlys visus metus gausiai turistų lankomas miestas ir kokių klientų sulaukia daugiausia.
Pasak Birštono turizmo informacijos centro (TIC) vadovės Rūtos Kapačinskaitės, lankytojų srautas 2019-aisiais buvo panašus kaip ir ankstesniais metais. Ir nors lankytojų skaičius auga, žmonės vis mažiau laiko gali skirti atostogoms, todėl jų nakvynių skaičius mažėja, kaip ir visame pasaulyje.
„Pernai Birštone apsilankė šiek tiek daugiau nei 146 tūkst. turistų. Daugiausia sulaukiame lietuvių. Jie pas mus keliauja ištisus metus, todėl sezoniškumo nejuntame. Vasaros sezonu vidutinė viešbučio kambario kaina kurorte yra maždaug 62 eurai, poilsio namuose, vilose arba privačiuose apartamentuose galima rasti kambarį už 25 eurus.
Galime pasidžiaugti, jog kurortą atranda vis daugiau užsieniečių, siekiame, kad jų būtų dar daugiau. Kadangi svečiai dažniausiai atvyksta savaitgaliui ar savaitei, sanatorijos ir SPA centrai kuria kompleksinius pasiūlymus, kad lankytojai galėtų pasisveikatinti, pailsėti ir išbandytų įvairias procedūras per kuo trumpesnį laiką“, – pasakojo R. Kapačinskaitė ir pridūrė, kad miesto trauka tapo dar didesnė, kai vidurvasarį turistams duris atvėrė aukščiausias šalyje apžvalgos bokštas.
Kovo pabaigoje Birštone duris atvers naujos koncepcijos viešbutis „Esė“. Pušyne įsikūrusi apgyvendinimo įstaiga pristatoma kaip instagraminis viešbutis ir orientuosis į jaunimą, kuris negali gyventi be išmaniųjų technologijų. Kaip teigė šios vietos vadovė Rūta Zalagė, šiame viešbutyje svečiai neras įprastos registratūros – užsiregistruoti, įsikelti ir atsiskaityti bus galima naudojantis mobiliąja aplikacija. „Esė“ viešbutyje veiks SPA zona, baseinas, mažųjų lankytojų lauks vaikų kambarys.
Kitų metų pavasarį atsinaujins ir vienas madingiausių SPA centrų Lietuvoje – „Vytautas Mineral SPA“. Šalia viešbučio duris turėtų atverti 59 kambarių SPA ir konferencijų centras. Šiuo metu viešbutyje siūlomos kelios naujovės – klientai skatinami kokybiškai pailsėti ir išbandyti poilsį be išmaniųjų telefonų. „Raginame svečius trims dienoms palikti telefonus registratūros seife ir kokybiškai pailsėti. Pasiryžusiems tokiam iššūkiui dovanojame nemokamų procedūrų. Galbūt ateityje tam tikrose zonose išjungsime prieigą prie „Wi-Fi“ visiems klientams“, – naujoves pristatė „Vytautas Mineral SPA“ atstovė.
Šiemet veiklos 50-metį mininčioje, tradicinį sanatorinį gydymą siūlančioje „Versmės“ sanatorijoje svečių taip pat laukia permainos. Ateinančių metų pavasarį planuojama užbaigti I korpuso renovaciją. Bus atnaujinta ir šalia korpuso veikianti biuvetė bei istoriniai Vytauto Švarlio vitražai. Beveik metus sanatorijos direktorės pareigas einanti Rasa Noreikienė DELFI pasakojo, kad įstaigos didžiausias turtas yra žmones mylintis ir jiems atsidavęs personalas.
„Ši sanatorija buvo mano pirmoji darbovietė po mokyklos suolo. 1977 metais, kai padėjau dirbti, „Versmė“ buvo pati gražiausia, naujausia ir moderniausia Lietuvos sanatorija. Ir dabar, kai sugrįžau čia po šitiek metų, aš radau personalą, kuris nepakeitė savo požiūrio į žmogų. Nežiūri griežtai į papildomą procedūros minutę, neseka sausų skaičių galvodami apie procedūrų kainas, jie atiduoda visą save ir myli žmogų“, – graudindamasi kalbėjo R. Noreikienė.
Per metus sanatorija sulaukia apie 8 tūkst. klientų. Pasak vadovės, sanatorijos klientai yra dviejų tipų – atvykstantys pailsėti ir tie, kuriuos po sunkių ligų reikia „pastatyti ant kojų“.
„50 proc. mūsų klientų sudaro pacientai, kurių reabilitaciją kompensuoja ligonių kasos. Kita pusė – privatūs, savomis lėšomis sveikatintis atvykstantys asmenys. Turime penkiasdešimtmetę patirtį dirbdami su labai sunkiais ligoniais. Nors kai kuriuose kabinetuose per laiką sienos apšiuro, esame išsaugoję profesionalų įvaizdį savo specialistų dėka. Mūsų klientai pas mus atvyksta, kai turi rimtų sveikatos problemų, jie sako: „Nušiurusios sienos? Mat jį šunys, pakentėsime. Ateis laikas, susitvarkysite, bet aš čia gausiu kokybišką gydymą.“ Norime klientams suteikti daugiau komforto, todėl ir investavome į renovaciją.“
Sanatorijoje nakvynės kainos – nuo 24 eurų, o sveikatinimo savaitgalių bazinės kainos, į kurias įskaičiuotas maitinimas ir procedūros, – nuo 90 eurų. Šiuo metu sanatorijoje visi kambariai užimti, todėl R. Noreikienė tikina, kad šios kainos yra neseniai padidintos, bet ne po daug – po eurą, du.
„Nesiorientuojame į labai turtingus žmones, todėl paslaugų įkainiai pritaikyti vidutines pajamas gaunančiam žmogui, tačiau tai neturi nieko bendro su paslaugų kokybe. Visi kambariai šiuo metu užimti, nors kainos neseniai buvo pakeltos. Žmonės negali patikėti išgirdę, kad kai kuriomis dienomis užimta 93 proc. kambarių. Reikia nepamiršti, kad dalis sanatorijos dabar uždaryta renovacijai atlikti, vyksta paskutiniai darbai, bet žmonės vis tiek važiuoja.“
Birštono kurortą, kaip jau minėta, vis dažniau atranda svečiai iš užsienio. R. Noreikienė tikino sanatorijoje sulaukianti vis daugiau latvių, vokiečių ir izraeliečių.
„Dauguma klientų iš užsienio yra Vokietijos piliečiai. Jie už savo pinigus perka reabilitacijos programų, tačiau vėliau pinigus atgauna – iš mūsų gauna pažymas, kurias pateikia savo sveikatos draudimo bendrovėms, ir gydymas jiems kompensuojamas. Šiandien daugiau užsieniečių atvyksta reabilitacijos procedūrų, o ne grožio ar atsipalaidavimo paslaugų. Jie pas mus apsistoja 2–3 savaitėms. Lietuvoje jiems pigiau, bet pagrindinė priežastis – paslaugų kokybė. Vokietijoje esančia paslaugų gausa mes neabejojame, be to, šalia yra Lenkija, kur dar pigiau nei pas mus. Tačiau vokiečiai tikrai daug metų yra įtikėję mūsų paslaugų kokybe. Pas mus kai kurie žmonės atvažiuoja 20-tą kartą. Jie jaučia poveikį, yra įtikėję, o tikėjimas – labai stiprus dalykas.“
Išgirdus, kad Birštono sanatorijose lankosi vis daugiau žydų, daug kam kyla klausimas, kodėl jie vyksta į Lietuvą, kai jų šalyje yra visame pasaulyje vertinamas sveikatos šaltinis – Negyvoji jūra. Sanatorijos vadovė dėl to nė kiek nesistebi ir yra įsitikinusi, kad žydų į Birštoną ateityje atvyks dar daugiau.
„Nors jie viską turi savo šalyje, vyresnio amžiaus izraeliečiai į Lietuvą bėga nuo nepakeliamo karščio. Ypač tie, kurie kažkada gyveno mūsų kraštuose, o dabar gyvena Izraelyje. Jie prisimena mūsų vasaras, mūsų kurortus, pasidalija prisiminimais su vaikais, anūkais. Ir šiemet buvo atvažiavę nemažai žydų su savo atžalomis. Be to, pas juos tikrai brangu“, – pasakojo R. Noreikienė.
