„Keliauk Lietuvoje“ sudarė pasiūlymus kelionėms po Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją ir Mažąją Lietuvą ir į kiekvieną pasiūlymą įtraukė dešimt skirtingų kategorijų – nuo sezono naujienų iki istorinių objektų, nuo alkio malšinimo iki romantiškiausių šalies vietų. Čia rasite ir stoteles didžiuosiuose miestuose, kuriuose gausu atrakcijų turistams, ir dar neatrastas vietas regionuose.
Žemaitija
Žemaitija šį sezoną pasitinka nuotykių ieškotojus neįtikėtinomis nakvynės galimybėmis. „Kalniaus sodyboje“, Kretingos r., lankytojų laukia naujas namelis-palapinė medyje, kybantis 3,5 metrų aukštyje ir tinkamas jaukiam poilsiui ištisus metus. Tačiau jei bijote aukščio, rinkitės kitą, Azija dvelkiančią nakvynės vietą. Panūdžiuose, Kelmės r. stovi visas kaimelis jurtų. Iš medžio ir vilnos pastatytuose namukuose, įkurtuose ant ežero kranto, galima ilsėtis tiek žiemą, tiek vasarą.
Įminkite ir vieną keisčiausių mįslių apie Žemaitiją. Kas bendro tarp Raseinių ir Pietų Amerikos džiunglių? Atsakymą galbūt žinos tie, kurie žiūrėjo juostą „El Padre“ apie misionierių Bolivijoje Aleksandrą Bendoraitį, kilusį iš Raseinių r. Didžiausiame Raseinių muziejuje, įkurtame buvusioje areštinėje, įrengta ekspozicija su egzotiškomis nuotraukomis ir kunigo surinktais čiabuvių atributais.
Kliaujantiems su šeima tiesiog privalu apsilankyti „Taurų parke“ Tauragėje. Didžiausiame Žemaitijos nuotykių parke – ne tik 6 skirtingos karstynių medžiuose trasos, bet ir čiuožimo kalnelis, „Fat Bike“ dviračiai, bet ir sezono naujiena – Pojūčių takas basakojams su 100 pojūčių pėdoms.\
Gurgia pilvas? Štai Platelių dvaras dar ir kvepia kruasanais! Pasirodo, Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre galima užsisakyti edukaciją „Platelių dvaro sviestinis ragelis“. Mat dvare kadaise šeimininkavo prancūzų grafas de Šuazelis, vedęs Sofiją Tyzenhauzaitę. Gali būti, kad jų dėka žemaičiai jau XIX a. pradžioje paragavo žymiųjų prancūziškų ragelių.
Aukštaitija
Aukštaitijos gyventojai ir vėl stebina išradingumu! Greičiausiai niekad nebuvote susimąstę, kaip prieš šimtmetį darbuodavosi odontologai... Jei ne tik šiurpu, bet ir smalsu, Kėdainiai kviečia į pirmąją šalyje privačią tarpukario laikotarpio odontologo kabineto ekspoziciją. Ji susijusi su keturių vienos šeimos odontologų veikla – autentiškame Senamiesčio name išsaugotas interjeras, baldai, taip pat dalis buvusios įrangos, medicininių instrumentų, vaistų.
Odontologo kabinetą apeinate dideliu lanku, bet pasiilgote egzotikos? Su tolimomis šalimis dažniausiai siejamas safaris primins apie karščiu alsuojančią Afriką. Pasivažinėti visureigiu po didžiulį 50 ha plotą su jame laisvai gyvenančiais daugiau nei šimtu gyvūnų galima Anykščių safari parke. Čia bėgioja Afrikos stručiai, alpakos, danieliai, poniai. Juos ne tik galima šerti ranka, bet ir daug sužinoti apie jų mitybą, gyvenimo būdą. Išbandyti lietuvišką safarį galite iki rugsėjo pabaigos – vėliau gyvūnai ruošis žiemai.
Jei atostogos jums ne atostogos be aktyvių pramogų, kaip tik jums skirta absoliuti sezono naujiena – pirmas Lietuvoje pabėgimo kambarys po atviru dangumi „Misija – lobis“ (Kaltanėnų dvaro svirnas, Švenčionių r.). Užduotį narplioti galima su komanda arba rungtyniaujant kelioms grupėms. Azartiška ir intriguojanti pramoga vyksta nuostabaus grožio Lietuvos vietoje. Aukštaitijos nacionaliniame parke įrengtas žaidimas įsilieja į milžiniško ploto istorinę dvarvietę, akis džiuginantį parką bei miestelį.
Ieškančius kultūros tikrai sudomins neeilinė teatro režisieriaus J. Miltinio asmenybė. Ar žinote, kad Panevėžio miesto centre galima gurkštelėti Miltinio kavos, o J. Miltinio palikimo studijų centre – net pasisvečiuoti maestro bute įrengtame muziejuje ir pasmalsauti, kokias knygas jis skaitė, pagal kokius receptus gamino, kodėl dievino geltonas rožes ir kodėl jo vedybos truko tik... vieną dieną!
Na, o jei kelionėje išalksite, Labanoro girioje esančiame restorane tokiu pačiu pavadinimu, garsėjančiame atidumu gamtai ir sezoniškumui, pasidžiaukite šiemet ypač gausiu grybų derliumi, kuriuos renka vietiniai gėrybių rinkėjai. Pavyzdžiui, gomurį čia pamaloninti galite kazlėkų sriuba, raugintomis žaliuokėmis ar ant sviesto keptais baravykais bei rudmėsėmis. Keliaudami Kaune nebandykite atsispirti atnaujintam Pažaislio vienuolyne veikiančio svetingumo komplekso „Monte Pacis“ restorano meniu, kuriame – veganiniai lašiniai iš kokoso ir desertai su rožėmis iš vienuolyno sodo!
Tuo tarpu Tiltiškių malūne (Zarasų r.) jūsų lauks tikras iššūkis – paragauti kibinų su sraigiena. Negana? Paragaukite kimšto avies skrandžio, nacionalinio škotų patiekalo. Jis gaminamas Kėdainiuose, kuriuose XVII a. buvo įsikūrusi gausi škotų bendruomenė.
Dzūkija
Jei ketinate pabėgti nuo viso pasaulio, bėkite į Dzūkiją. Pradėkite kelionę pasinerdami į mistiškas M. K. Čiurlionio fantazijos gelmes. Iki spalio 11 d. Nacionalinė dailės galerija Vilniuje kviečia į interaktyvią virtualios realybės instaliaciją „Angelų takais“. Per pusvalandį čia galima apkeliauti daugiau nei pusšimtyje paveikslų sukurtą magišką žymiausio lietuvių dailininko pasaulį trimatėje erdvėje.
Iš virtualios erdvės grįžkite prie kai ko labai tikro. Netoli paslaptingojo Žuvinto biosferos rezervato šį sezoną lyg iš dangaus nukrito galimybė apsistoti šviežia mediena kvepiančiame Paukščių namelyje medyje (Alytaus r.), o pušų ošimo liūliuojamame Birštone, naujame kempinge „NaturCamp“ išdygo Hobito urvą primenantys nameliai. Beje, iš kempingo matyti ir M. K. Čiurlionio kūrybos įkvėptas Birštono apžvalgos bokštas.
Pasimėgavę gamtos prieglobsčiu, pasinerkite ir į nepažintos Lietuvos paieškas – atraskite, kur Lietuvoje ilsisi mumijos! Ant stataus Nemuno kranto iškilusios Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios požemiuose įrengtas muziejus su mumifikuotais dominikonų vienuolių palaikais. Ypatingą Dzūkijos vietą, ieškantiems dvasinių patirčių, galima pasiekti plaukiant Nemunu iš Druskininkų.
Keliaudami nepamirškite ir dviračio. Ar kada važinėjotės juo geležinkeliu? Pažintinis istorinis maršrutas dviračiais vadinamas „Olita-Orany“ iš Alytaus į Varėną driekiasi buvusio XIX a. geležinkelio sankasa. Kad Rusijos imperijos kariuomenės daliniai greičiau pasiektų vieni kitus, 1895 m. buvo nutiesta geležinkelio magistralės Sankt Peterburgas-Varšuva atšaka, sujungusi Varėną su Poteronių kaimu. Per Pirmąjį pasaulinį karą, besitraukianti rusų kariuomenė susprogdino geležinkelio tiltą. Kai tilto nebeliko, geležinkelio atšaka į Varėną apmirė, o ilgainiui buvo išardyta. Šiandien ant buvusio geležinkelio pylimo driekiasi dviračių maršrutas.
Išalkę vykite į Merkinę, kuri pretenduoja tapti metų gastronomijos atradimu. Buvusiame Merkinės muilo fabrike šiemet ėmė žvangėti pasaulio puodai – keliautojas Vytaras Radzevičius dvarvietėje atidarė restoraną. Gardūs kvapai lauko restorane sklis iki spalio. O tiems, kas keliauti žada ir lapkritį, siūlome užsukti į tame pačiame miestelyje įsikūrusį bistro „Šilo kopa“, puoselėjantį sezoninės, vietinės Merkinės krašto ir šilų dzūkų virtuvės skonius ir tradicijas. Puiki vieta vėlyviems rudens pusryčiams savaitgalį.
Suvalkija
Suvalkijos ir – įsiklausykite – gatvės meno sostinėje Marijampolėje po tradicinio meno simpoziumo „Malonny“ dienos šviesą išvydo 5 nauji meno kūriniai, tačiau jų šiame mieste – gerokai daugiau ir visi jie išties įspūdingi. Visus 27 grafičius gatvės meno gerbėjams padės atrasti „Malonny“ meno kūrinių maršruto žemėlapiai.
Paganius akis po miestą, sielą galima atgaivinti atokesnėse vietovėse. Nuo duris ką tik atvėrusio šimtamečio Vištyčio malūno stogo lankytojai gali pasižvalgyti po aplinkines vietoves. O aplankius restauruotą malūną galima pasukti į šalia esantį Šilelio pažintinį taką, kuris driekiasi Vištyčio ežero pakrante.
Bet jei ieškote kažko tikrai neįtikėtino, teks traukti link Šakių. Šakių r. yra įsikūręs... Bulvės muziejus! Jame galima apžiūrėti ir skirtingas bulvių rūšis, ir skulptūrą bulvei ir net paragauti vietinių cepelinų.
Beje, kalbant apie lietuvišką virtuvę, būtent šiose apylinkėse galite atrasti ją visai kitu kampu – nuo bajorų iki Lietuvos Tarybos narių stalų... Zyplių dvare veikiantis restoranas „Kuchmistrai“ garsus visoje Lietuvoje – būtent čia atkurta Lietuvos didikų virtuvė. Kuchmistrų meniu – ir šiene keptas zanavykiškas sūris, ir alaus sriuba, ir stirniena, ir desertui ypatingi ledai – baumkucheno šaltkošė.
O ar girdėjote, kad Lietuvoje irgi auga kava? Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus gimtinės (Vilkaviškio r.) edukacinėje programoje „Gilių kava: jaunam – stiprybė, senam – sveikata“ pasakojama apie XIX–XX a. sandūroje Sūduvoje valstiečių gamintus ir mėgtus kavos pakaitalus. Čia galima pamatyti, kaip iš J. Basanavičiaus ąžuolyno surinktų gilių gaminama kava, jos paragauti.
Kad neliktų nuskriausti ir smaližiai, siūlome dar vieną pramogą. Kokį skonį pajuntate burnoje, tardami žodį „oranžadas“? Ispanijoje sukurto gazuoto gėrimo iš apelsinų galite paragauti ne kur kitur, o Suvalkijos sostinėje! Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus kviečia į ekskursiją-oranžado degustaciją seniausiame Marijampolės Vytauto Didžiojo parke. Tarpukario miestiečiai šį apelsininį gėrimą gurkšnodavo parke stovėjusioje vasaros kavinėje. Oranžadas – gaivusis gėrimas iš apelsinų, į Lietuvos dvarų virtuvę atkeliavęs dar XVIII a.
Mažoji Lietuva
Nidoje, Mažosios Lietuvos perle, šviežios kavos aromatu vilioja atsinaujinusi Nidos prieplauka. Kavos puodelio negana? Apsilankykite ir jūreivius bei žvejus ne vieną audringą naktį gelbėjusį Nidos švyturį.
Su vaikais užsukite ir į Kretingos rajoną. Kaip gyvena indėnai? Ką jie valgo? Kaip dainuoja? Atsakymai į visus klausimus – tikrame indėnų kaimelyje „Vinetu kaimas“. Čia galima pabandyti ne tik mušti būgną ar šaudyti iš lanko, bet ir naudotis indėniška spjaudykle bei paragauti indėniškos picos.
Kas toliau? Keliauti į Šilutę pasižiūrėti šaligatvio? Būtent! Šio Pamario miesto XIX-XX a. istoriją seka vaikystės sekretus smėlio dėžėje primenančios instaliacijos. Po kojomis – net 20 galimybių žvilgtelėti į miniatiūrines kasdienybės scenas iš praeities.
Dar viena naujiena pajūryje – pabėgimų kambarys 1944 m. statytame bunkeryje! Galvosūkių kambarys „Escape Bunker 1944“ Klaipėdoje įkurtas autentiškoje II Pasaulinio karo vokiečių tunelinės konstrukcijos slėptuvėje, kurios paskirtis buvo išgyventi civiliams miestiečiams per bombardavimus ir artilerijos apšaudymus. Pusės metro storio gelžbetonio sienos po supiltu žemių pylimu Klaipėdos gyventojams turėjo teikti daugiausiai vilties išgyventi. Dabar čia siūloma nauja kultūrinė pramoga.
Ir be abejo, neaplenkite Pamario krašto. Aplankykite Mingę, Dreverną, o didžiausioje Lietuvos saloje veikiančioje „Rusne Villa“ pasmaguriaukite tokiu skanėstu kaip rūkytos šoninės kresnos šokolade, atkeliavusiu nuo Rusnės bajorų stalo.
Smalsu, kas dar ten netikėto, skanaus, o gal tinkamo vaikams? Kas ten gražaus ar egzotiško? Galbūt ieškote kažko istorinio ar kultūrinio, sportiško ar romantiško? Visa tai apie kiekvieną regioną rasite apsilankę nacionaliniuose turizmo vartuose lithuania.travel. Užsukite čia.