Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertės Neringos Sutkaitytės teigimu, vien tik Vilnius, švenčiantis savo istorinę sukaktį – 700 metų jubiliejų, pakvies į gausybę renginių, parodų, ekskursijų ir pan. Šią puokštę papildys ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimui skirti renginiai. Savo ruožtu Lietuvos kultūros sostinė 2023-aisiais – Tauragė nestokos tradicinių krašto renginių ir naujų iniciatyvų, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
„Mėgstančiuosius kultūrą šiemet pasieks naujų muziejų bumas. Pavyzdžiui, sausio viduryje duris atvėrė „Amsterdamo mokyklos muziejus“ Kaune, kviečiantis pajausti tarpukario „art deco“ dvasią, o šių metų pavasarį Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje, iškils paviljonas, kviesiantis įžengti į istoriją ir pasivaikščioti po sostinę prieš 200 metų“, – vardijo N. Sutkaitytė.
Anot jos, naujienų šiemet sulauks ir gamtos mylėtojai, kurie galės mėgautis atnaujintais pažintiniais takais. Vienais iš tokių neabejotinai bus 1,3 km ilgio Arlaviškių pažintinis takas, daugumai geriau žinomas Kadagių slėnio tako pavadinimu. Maloniai stebins ir kalnų takai Klaipėdos r., padėsiantys pasijusti tarsi tikruose kalnuose.
„Ką veikti Lietuvoje vasarą turės ir šeimos. Jų lauks naujienos nuotykių parkuose ir išsiplėtęs pramogų asortimentas. Tuo įsitikinti bus galima apsilankius dinozaurų parke Radailiuose, kur, be kitų pramogų, įrengtas ir klaidus, amerikietiškuose filmuose dažnai matomas veidrodžių labirintas“, – nurodė N. Sutkaitytė ir pridūrė, kad bene geidžiamiausia ir lankomiausia šeimų vieta galima iš anksto įvardyti Anykščius.
„Šį miestą galima vadinti šeimų sostine. Ten yra daug pramogų ir skirtingų maitinimo vietų. Jis pasižymi puikiai išplėtota infrastruktūra keliauti tiek dviračiais, tiek pėsčiomis. Anykščiai yra geras pavyzdys, kaip kryptingai investuojant galima pritraukti turistus“, – akcentavo N. Sutkaitytė.
Kas gali pakartoti Anykščių sėkmę?
Jau keleri metai iš eilės „Keliauk Lietuvoje“ stebi rinką ir vykdo Lietuvos savivaldybių infrastruktūros vertinimo tyrimą. Jis parodė, kad daugiausia investicijų turizmo plėtrai ir turistams pritraukti skiria savivaldybės, kurios yra didžiausios ir jau dabar yra vertinamos turistų.
„Pirmiausia – tai didieji miestai, tokie kaip Vilnius, Kaunas, kurortai prie jūros – Palanga, Neringa, sveikatinimosi paslaugomis garsėjantys kurortai – Druskininkai, Birštonas bei kitos kurortinės teritorijos kaip Anykščiai ar Trakai. Turistų stokojančios ar mažiau turistų dėmesio sulaukiančios savivaldybės turizmui skiria mažiau dėmesio, nei galbūt galėtų skirti ir bandyti ieškoti unikalių išskirtinumų, galinčių padėti sudominti ir paskatinti turistus“, – teigė N. Sutkaitytė.
Vis dėlto pagal naujausius turizmo infrastruktūros tyrimo rezultatus didelę pažangą padarė Molėtai – dauguma ten esančių lankytinų objektų sutvarkyti, juos lengvai galima pasiekti išvystytais pėsčiųjų takais. Mieste ir jo apylinkėse yra daug pramogų tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, o Lietuvos etnokosmologijos muziejus, kuris atsinaujino ir įdiegė moderniausias technologijas, tapo tikra Molėtų vizitine kortele.
„Keliauk Lietuvoje“ atstovės teigimu, pastaraisiais metais taip pat gana ryškiai sužibo Birštono miestas, kuris investuoja ne tik į infrastruktūrą – ne tik nutiesė naują pėsčiųjų ir dviračių viaduką, atnaujino laivų prieplauką, gatves, bet ir kitus objektus, skirtus tiek miesto gyventojams, tiek kurorto svečiams.
„Birštone neseniai buvo atidarytas naujas daugiafunkcinis sporto ir sveikatingumo centras, kuriame treniruojasi net ir LKL komanda, o aktyvaus laisvalaikio mėgėjams buvo pasiūlyta ilgiausia vasaros rogučių trasa Lietuvoje bei unikalus laipiojimo bokštas“, – pasakojo N. Sutkaitytė.
Anot jos, Birštone padidėjo ir apgyvendinimo įstaigų pasiūla. Nauji SPA viešbučiai, turizmo ekspertės teigimu, skatina naujai atrasti Birštoną, kuris tampa ne tik sanatorijų, bet ir kokybiško poilsio sinonimu.
Tiesa, yra ir netikėtų naujų žvaigždžių, kurios vis skaisčiau žiba Lietuvos turizmo žemėlapyje. Bene ryškiausia, kurią N. Sutkaitytė išskyrė, yra Dreverna.
„Ne veltui ji save drąsiai vadina poilsio ir pramogų uostu, o mūsų agentūra ją apibūdina kaip vietą, kurioje norisi nubusti. Turinti išplėtotą mažųjų laivų uostą, Dreverna turistus traukia keturių žvaigždučių kempingu ant Kuršių marių ir Drevernos upės kranto, kur pastatyti kompaktiški poilsio nameliai, siūlantys nuostabų vaizdą į marias ir kitapus kranto esančią Kuršių neriją bei Mirusias kopas. Ten veikia restoranas, galima išbandyti netradicinę nakvynę „avilyje“ ar užkopti į 15 metrų aukščio apžvalgos bokštą“, – dėstė vietinio turizmo ekspertė.
Šalia Drevernos įsikūręs ir visus metus veikiantis vandens pramogų kompleksas su vidaus bei lauko baseinais, čiuožyklomis, pirtimis, žaidimų aikštelėmis taip pat sukuria didelę trauką.
Norintieji ne tik pramogauti, gali apsilankyti Drevernoje įsikūrusioje laivadirbio J. Gižo etnografinėje sodyboje, paragauti vikingų laikotarpio patiekalų, dalyvauti edukacinėje pramoginėje programoje „Žuvies kelias“, kurios metu ne tik degustuojamas Mažosios Lietuvos desertas – kafija ir gliumzinis pyragas, ragaujama žuvienės, bet ir plaukiama senoviniu burlaiviu.
Dar viena kryptis, kurią N. Sutkaitytė išskyrė, – Biržai, kurie, anot jos, tampa vis labiau šeimoms tinkančia kryptimi, galbūt net antra po Anykščių.
„Biržuose yra dėmesio vertų ir daug pramoginių objektų, kurie dirba turistams patogiu metu. Be abejo, išskirtinis Biržų objektas yra Kirkilų apžvalgos bokštas su savo išskirtine architektūra ir vaizdu į karstinius ežerėlius. Šis kraštas pasižymi gamtos objektais – nuo smegduobių iki dolomitinių atodangų. Kasmet stebina Biržuose įsikūręs Kirkilų pramogų parkas, kuris gausiai lankomas šeimų. Be šio parko, Biržai siūlo aplankyti ir eko basų kojų parką, levandų ūkį, Sodeliškių dvaro sodyboje įkurtą senovinės technikos muziejų, Biržų pilį, ilgiausią pėsčiųjų tiltą per ežerą ir kitus objektus“, – įvardijo pašnekovė.
Ko Lietuvoje vis labiau ieško turistai?
Stebėdama, kaip Lietuvos regionai ruošiasi naujam turizmo sezonui, N. Sutkaitytė teigia, kad aktyvus poilsis gamtoje ir sveiką gyvenimo būdą skatinanti veikla išliks svarbiausiomis šių metų kelionių tendencijomis.
„Ir toliau ieškosime naujų vietų gamtoje, lankysime atnaujintus pažintinius takus, kopsime į apžvalgos bokštus ir regyklas, leisimės į žygius miškuose, tyrinėsime gamtą. Vis daugiau žmonių atranda naują keliavimo filosofiją – panirimą į miško atmosferą visomis penkiomis savo juslėmis, žinomą kaip miško maudynės, kuri leidžia žmogui maksimaliai patirti mišką ir taip gerinti savo savijautą, sveikatą bei emocinę būklę. Tikėtina, kad pasyvaus poilsio gamtoje su visais privalomais patogumais populiarumas neslūgs, tad miško viešbučių (glampingų) paklausa tik didės“, – svarstė turizmo ekspertė.
Anot jos, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje taip pat populiarėja patirčių ir kitokių istorijų turizmas, kuriam egzistuoti neužtenka tik atvykti į vietą ir apžiūrėti objektą iš išorės ir / ar vidaus. Keliautojai nori įsitraukti į įvairias vykdomas veiklas, edukacijas, patirti lankomą objektą daugiau ir ilgiau bei visomis juslėmis, kažką pasigaminti ir išsivežti prisiminimui, išgirsti intriguojančias ir įtraukiančias istorijas.
„Žinant, kad Lietuvos turistai kelionių metu po populiariausių ramaus poilsio gamtoje ir gamtos objektų lankymo pasirinkimų savo keliones paįvairinti mėgsta gastronominiu turizmu, kuris liks aktualus ir šiais metais. Lietuviai drąsiai ragauja įvairias tradicinių patiekalų variacijas – keliauja paragauti šaltibarščių su ledais ir gira, juodų cepelinų ar įdarytų obuoliais, arba net ryžtasi gauti šiek tiek adrenalino laižydami svirplių, bijūnų žiedlapių, pušų sirupo ar kitokių skonių ledus“, – nurodė N. Sutkaitytė.
Ji taip pat pastebėjo, kad daugėja lietuvių, atsigręžiančių į savo sveikatą, todėl poilsį derina su galimybe atsigauti mėgaujantis SPA malonumais. Vis daugiau keliautojų renkasi su sveikatinimosi paslaugomis susijusias veiklas nuo deguonies terapijos HBO kameroje iki šieno kompresų.