Meda nuo vaikystės buvo itin smalsi – norėjo visur būti ir viską pabandyti. Kaip pati svarsto, kažkuriuo metu jai Lietuvos teritorijos nebeužteko, o būtent tas smalsumas vedė pažinti, kas yra toliau.
„Būdama 14-os, susimąsčiau, kad noriu pamatyti kažką daugiau nei Lietuva. Su šeima daug nekeliavome – tam nebuvo nei finansų, nei kieno nors iniciatyvos. Be to, buvo sudaryta nuomonė, jog kelionėms reikia milijonų.
Labai norėjau sugriauti šį mitą, todėl suplanavau sau ir mamai kelionę į Paryžių – radau pigius lėktuvo bilietus, apartamentus bei veiklas. Per penkias dienas dviese išleidome beveik 200 eurų su bilietais ir apgyvendinimu. Nuo to laiko įgijau dar didesnį mamos pasitikėjimą, taip pat įsitikinau, kad kelionėms nereikia tiek daug pinigų“, – prisimena M. Spiridovičiūtė.
Dabar, kai jau yra aplankiusi daugiau nei 30 šalių, Meda sako kiekvienoje kelionėje bandanti atrasti ką nors naujo ir suvokti, kuo ta vieta ypatinga.
„Negaliu sakyti, kad kuri nors šalis nepatiko. Visgi turiu savo favorites: Naujoji Zelandija, Islandija bei Marokas“, – išskiria ji.
Būtent Naujojoje Zelandijoje Meda lankėsi pavasarį. Kadangi tuo metu ji gyveno Australijoje, pagalvojo, jog nereikėtų praleisti progos nukeliauti į vietą, esančią vos per kelias valandas skrendant lėktuvu.
„Prieš kelis mėnesius buvau Islandijoje, kuri man labai patiko. Teko girdėti, kad Naujoji Zelandija panaši į Islandiją, tik dar yra „pagerinta“. Po šių žodžių neatsilaikiau ir nusipirkau bilietus“, – pasakoja M. Spiridovičiūtė.
Dvi savaites Naujojoje Zelandijoje keliavusi Meda pamatė ne tik populiarius turistinius objektus, bet ir mažiau žinomas, „slaptas“ vieteles.
„Mane pakvietė lietuvė, kuri ten buvo su „Work and Travel“ programa ir jau gyveno apie pusmetį. Per šį laiką ji buvo išnaršiusi visą pietinę salą, žinojo geriausias vietas, – aiškina Meda. – Pagrindinis kelionės tikslas buvo iš pietinės salos pasiekti šiaurinę, nes iš ten buvo mano skrydis atgal. Pagal tai ir dėliojomės maršrutą.“
Meda keliauti po Naująją Zelandiją pasirinko automobiliu, jame taip pat praleido dalį naktų. Kaip pati sako, šalis tam yra itin palanki, o ir pati kelionė tampa autentiškesnė.
„Taip keliauju tikrai ne visada. Visgi Naujojoje Zelandijoje atstumai nemaži, be to, pripažinkime, tokios kelionės galvoje išlieka daug ilgiau – atsikeli su gražiausiais kalnų vaizdais, užmiegi su švytinčiomis žvaigždėmis.
Stodavome į gražiausias vietas daryti kavos pertraukėlių, – kalba M. Spiridovičiūtė. – O ir draugė savo automobilyje buvo įsirengusi labai patogią lovą, tad jaučiausi kaip pačiame geriausiame pasaulio viešbutyje.“
Anot Medos, vienas iš tokio keliavimo būdo privalumų – lankstumas, nes gali atsikelti ir užmigti kur nori, taip pat yra lengviau dėliotis maršrutą.
„Tarp privalumų yra ir pinigai – sutaupai bent kelis tūkstančius ne tik nakvynėms, bet ir maistui, nes virtuvę vežiojomės kartu su savimi“, – išskiria M. Spiridovičiūtė.
Meda tikina, kad visa kelionė jai buvo didelis nuotykis, tačiau vienas įvykis įsiminė labiau.
„Vieną naktį buvome labai mažame miestelyje, jame tuo pačiu metu buvo ir Aurimas Valujavičius, todėl susitikome. Kadangi miestelis nedidelis, kempingai užsipildo greičiau arba būna brangesni, tad nusprendėme miegoti paprastoje stovėjimo aikštelėje. Kaip specialiai tą naktį pamiršome užsirakinti iš vidaus automobilį.
Abi su drauge viduryje nakties atsikėlėme nuo automobilio garso – pamatėme pro langą, kad atvažiavo kelios mašinos su didele vaikinų grupe. Šiek tiek išsigandome, nes Naujojoje Zelandijoje negalima nakvoti bet kokiose stovėjimo aikštelėse – už tai galima gauti baudą. Dėl to iš pradžių manėme, jog atvažiavo mūsų patikrinti.
Vėliau pamatėme, kad tai tiesiog pavieniai vaikinai. Visgi viskas tuo nesibaigė – jie ėmė vaikščioti aplink automobilį, šviesti į jį. Nemeluosiu, pirmą kartą kelionės metu taip bijojau. Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai. Paskui su drauge juokavome – kadangi netoli savo palapinėje miegojo ir Aurimas, būtume, jei ką, kvietusios jį mūsų gelbėti“, – pasakoja M. Spiridovičiūtė.
Meda džiaugiasi, kad Naujojoje Zelandijoje įspūdį paliko absoliučiai viskas, o to nupasakoti neįmanoma nei žodžiais, nei nuotraukomis.
„Ta gamtos didybė, spalvų ryškumas, kalnai, ežerai, augalai… Mano akys, nors daug keliavusios ir mačiusios, tokio grožio dar nebuvo regėjusios niekur“, – tikina ji.
Vis dėlto, nors ne vienas keliautojas pasakoja apie Naujosios Zelandijos grožį, lietuviams ten keliauti yra pakankamai brangu.
„Be abejo, brangiau jau yra vien dėl bilietų – juk skrendi į kitą pasaulio galą. Man kelionė išėjo pigiau, nes keliavau iš Australijos. Pačioje šalyje galima tikrai pigiai apsisukti – ten gyvena nemažai lietuvių, kartais jie nuomoja automobilius, pasiūlo apsistoti pas juos. Nuomojantis mašiną ir keliaujant kaip mes, galima daug sutaupyti.
Žinoma, kelionė atsieis daugiau nei savaitgalio išvyka Italijoje, bet čia yra gyvenimo kelionė, kuriai verta šiek tiek pataupyti. Patikėkite manimi, tokių vaizdų bet kur nepamatysite. Manau, Naujojoje Zelandijoje kiekvienas rastų kažką ypatingo, ji tikrai išsiskiria savo natūralumu bei gamta“, – sako M. Spiridovičiūtė.
Baigusi kelionę Naujojoje Zelandijoje, Meda nesustoja – šiuo metu ji yra Filipinuose, o tuomet ketina vykti į Tailandą.
