Kas yra tikrasis turizmas? Apie tai mums šiandien pasakoja keliautojai Ugnius Byron Braun (22 m.) ir Augustas Viliušis (18 m.) – draugai, neseniai pradėję kelionę dviračiais aplink Baltijos jūrą. Jų tikslas yra aplankyti Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, truputį Norvegijos, Daniją, Vokietiją bei Lenkiją. Norint pasiekti tikslą, vaikinams reikia per dieną be pertraukos numinti maždaug po 130 kilometrų. Apie kelionę kalbame su vaikinais, jau esančiais Suomijoje, nuotoliniu būdu.
– Papasakokite apie save – iš kur esate kilę, kuo gyvenime užsiimate ir kokie Jūsų abiejų pomėgiai, jog skaitytojai galėtų su Jumis geriau susipažinti.
Ugnius. Aš esu Ugnius Byron Braun, man ką tik suėjo 23 metai ir esu iš Kauno. Visą gyvenimą užsiimu įvairiu sportu (krepšinis, karate, dviračiai, tinklinis, bėgiojimas, plaukimas, vaikščiojimas ant lynų, laipiojimas) bei intelektualia veikla (šiais metais gavau matematikos mokslų bakalauro laipsnio diplomą VU, rubiko kubo dėliojimas tarptautinių varžybų lygyje, didelio kiekio skaičių mokymasis mintinai). Iš esmės išsikeliu sau kuo įvairesnių išbandymų bei tikslų ir labai mėgaujuosi jų įgyvendinimu.
Augustas. Mano vardas Augustas Viliušis. Man 18 metų, nuo rugsėjo pradėsiu 12-tą klasę Kauno „Saulės“ gimnazijoje, bet gyvenu Didvyrių kaime. Laipioju uolomis 6-erius metus, visad buvau aktyvus ir su šeima mėgstu keliauti.
– Kas jus įkvėpė leistis į šią 6000 km kelionę dviračiais aplink Baltijos jūrą?
Ugnius. Mane įkvėpė kitų keliautojų video įrašai YouTube platformoje. Pats turėjau šiek tiek patirties keliaujant su dviračiais, taigi žinojau, kad man tai patinka. Pamačiau labai vaizdingai nufilmuotą dokumentiką apie žmogų, dviračiu numynusį iš Kanados iki Argentinos pietų, abiejų žemynų vakarine pakrante. Man jo kelionė ir patirtys atrodė neįtikėtinos ir mano įgimtas noras išsikelti vis labiau ekstremalius išbandymus vėl įsijungė. Žinojau, kad tai man galėtų būti įmanoma, tačiau norėjau pirma išsikelti mažesnį, labiau įmanomą tikslą. Taigi, jei dabartinė kelionė pavyks ir motyvacija nesumažės, dviračių žygis aplink Baltijos jūrą gali būti tik pradžia.
Augustas. Dabar arba niekada! Pats geriausias metas leistis į nuotykius – tai dabar. Be to, Ugnius pasigyrė šia idėja, o aš susidomėjau.
– Koks yra Jūsų kelionės planas? Papasakokite, ką planuojate aplankyti, pamatyti?
Ugnius. Pagrindinis kelionės planas yra apvažiuoti Baltijos jūrą dviračiais – toks tikslas buvo išsikeltas. Žinoma, norisi pamatyti kuo daugiau kiekvienos šalies gamtos ir važiavimas dviračiu yra puikus būdas tą padaryti. Turint tiek daug laiko važiuoti kiekvieną dieną, spėjama įsižiūrėti ir pamatyti visas smulkmenas. Labai akcentuojamės ir į patirtis, norisi kuo daugiau įsimintinų patirčių turėti kelionės metu – tai galėtų būti sunkumai, pažintys su naujais žmonėmis.
Augustas. Planas – išgyventi (juokiasi), jei pirma plano dalis įgyvendinama, tai antroji – atrasti save.
– Ką apie šį sumanymą sakė Jūsų abiejų artimieji? Greičiausiai buvo ir nepalaikymo?
Ugnius. Aš kaip tik iš draugų ir artimųjų gavau daug palaikymo, motyvacijos, patarimų. Draugai prieš išvykimą man padovanojo žygiui padėsiančios įrangos. Buvo keli draugai, kurie sakė manantys, kad man bus per sunku ar kad pasiduosiu, bet tokie pasakymai manęs ne demotyvuoja, o kaip tik paskatina siekti tikslo dar įnirtingiau.
Augustas. Kai pasakiau tėvams, kad leidžiuosi į tokį žygį, iš karto gavau tėčio pritarimą: puolė jis klausinėti, kaip važiuosim, kur, kada, ko reikėtų iš įrangos. O mama… na, kai suprato, kad aš tikrai išvykstu, tai susitaikė su idėja. Dabar net rašo receptus, kaip pigiai ir skaniai išsisukti. Nuo pat kelionės pradžios visa giminė seka mano Instagram paskyrą @augustasviliusis ir visi palaiko. Myliu savo šeimą.
– Kaip ruošėtės šiai kelionei tiek fiziškai, tiek psichologiškai?
Ugnius. Kadangi iš esmės visą gyvenimą sportuoju, nejaučiau, kad reikėtų didelio fizinio pasirengimo. Gal šiek tiek daugiau nei įprastai pavažinėjau su dviračiu atšilus orams. Tokios kelionės metu kūnas gana greitai pripranta prie fizinio krūvio ir prisitaiko, taigi numinti didelius atstumus darosi vis lengviau.
Augustas. Aš visad būdavau stiprus tiek valia, tiek fiziniu pajėgumu. Va ką aš pradėjau kitaip daryti dėl pasiruošimo žygiui, tai pradėjau važinėti į mokyklą dviračiu. Mokinuosi Kauno centre, tai keli kilometrai susirenka.
– Kokius iššūkius susidūrėte planuodami maršrutą ir kokie buvo jūsų svarbiausi prioritetai planuojant kelionę?
Ugnius. Planuojant kelionės maršrutą buvo remiamasi keliais esamais dviračių kelionių maršrutais: euro vello 10, european divide trail bei improvizacija. Gautas kelias susidėjo į apytiksliai 6100 kilometrų ilgio atstumą. Žinojau, kad tokios kelionės metu tiksliai numatyti maršrutą iš anksto yra beveik neįmanoma, taigi per daug neakcentavau, kad būtent šio kelio būtų laikomasi.
Žygio metu reikia atsižvelgti į daugybę faktorių ir maršrutas gali keistis. Pavyzdžiui, jau supratome, kad važiuoti neasfaltuotais keliais mums būtų labai sudėtinga dėl papildomo sunkumo ir laiko, taigi galbūt teks koreguoti maršrutą taip, kad važiuoti reikėtų tik asfaltu.
Augustas. Ugnius jau buvo sugalvojęs maršrutą, tačiau jis keičiasi gan dažnai, nes supratom, kad mano dviračio padangos per plonos ilgiems važiavimams žvyru, smėliu ir miškais. Todėl stengiamės kuo dažniau važinėti asfaltuotais keliais.
– Ar nebijojote, kad kelionėje kas nors nutiks? Maršrutas ilgas ir sudėtingas. Kodėl nenorėjote pradėti nuo paprastesnės kelionės?
Ugnius. Tokio ilgio žygyje reikia būti pasiruošus daugeliui galimų problemų. Mes esame pasiruošę lietui, šalčiui, įvairiems dviračio gedimams. Daugiau baimintis nėra ko – viskas priklauso nuo noro ir užsidegimo. O jei labai nesiseks ir bus ypatingai sunku, manau, kad mes į tai žiūrėsime kaip į nuotykį ir nuostabų atsiminimą ateičiai. Na, o paprastesnių kelionių su dviračiais aš jau esu turėjęs ir jos suteikė pakankamai pasitikėjimo imtis tokios apimties žygio. Važiavau keletą penkių dienų kelionių Lietuvoje, kur buvo važiuojama labai daug per dieną, vidutiniškai 150, kartais viršijant 200 kilometrų, susiduriama su bekelėmis, purvais, karščiu, dehidratacija bei stipriomis liūtimis.
Augustas. Šis žygis yra mano pirmas toks išvažiavimas dviračiu. Aš niekad nebuvau net krepšių užsidėjęs ant dviračio. Bet aš užsispyręs, iššūkių nebijau!
– Papasakokite, kiek jau kelionės tikslo įgyvendinote? Ar jau patyrėte kokių jaudinančių nuotykių?
Ugnius. Šiuo metu esame jau Suomijoje, taigi pavyko įveikti visas Baltijos šalis ir keltu persikelti į Helsinkį. Per 9 dienas įveikėme apie 1200 kilometrų atstumą. Nuotykių tokio tipo kelionėse visuomet pasitaiko, galbūt todėl jos mums taip ir patinka. Smagiausi atsiminimai kol kas yra šie: Latvijoje pavėsinėje per stiprią liūtį užkalbinome vietinius žmones, kurie sutiko mus priglausti į savo kiemą, parūpino mums pastogę maisto gamybai ir netgi padovanojo po šokolado plytelę. Ieškant pirmos nakvynės vietos Suomijoje po lietaus užstrigome labai prastuose keliuose, kur purvas buvo toks tirštas ir lipnus, kad ratai juo aplipo ir visiškai nebesisuko. Vienam iš mūsų prie to paties išsileido padanga, o darėsi jau vėlu. Gerai, kad čia temsta vėliau nei Lietuvoje.
Augustas. Pradėjome liepos 10 dieną, tad spręskite patys, kiek jau laiko važiuojame. Kasdien turime nuvažiuoti bent 130 km. Šiandien yra 10 diena žygyje, kol kas nuotykių apstu. Susipažinom su vokiečiu politiku Tony, jis irgi važiuoja panašų maršrutą, todėl kartu mynėm ir gyvenom pilnas 2 paras. Susipažinom prie Kurmrags, Latvijoje, o atsisveikinom prie Talino. Tonis yra kietas bičas!
– Kelionės – puikus momentas viską apmąstyti. Ar kelionės metu turėjote laiko reflektuoti ir pagalvoti apie savo gyvenimą? Jei taip, kokios buvo jūsų pagrindinės įžvalgos?
Ugnius. Tikrai būna daug laiko apmąstymams. Bet dažnai minant pasiekiama tokia arba sąmoningumo būsena, arba meditacinė būsena, kuomet atrodo smegenys ilsisi ir apie nieką negalvoja. Dažnai šioje kelionėje bandau įvertinti, ar norėčiau tokią kelionę tęsti daug ilgiau. Iš esmės, ar norėčiau leistis į kelionę per Amerikos žemynus. Suprantu, kad geriausiai į tą klausimą galėsiu atsakyti tik pilnai įveikęs šią kelionę
Augustas. Monotoniškas mynimas mane veikia kaip meditacija. Ant dviračio atsipalaiduoja smegenys, nes kūnas dirba savaime. Bet dienos gale abu garsiai aptariame įspūdžius ir idėjas. Bet daugiausiai, manau, reflektuosiu grįžęs namo. Kol kas daugiausiai kalbam, kaip smagu šitaip keliauti ir aptarinėjam naujas kelionių idėjas, kuriose būtų ir laipiojimo uolomis akcentas.
– Kaip planuojate dokumentuoti savo kelionę ir kokia informacija, patirtimi norite pasidalinti su kitais?
Ugnius. Dalinamės patirtimis Instagram’e (@brau.ney ir @augustas.viliusis) bei aš susikūriau YouTube kanalą (kanalas – Ugnius Byron Braun), kur kol kas esu pasidalinęs tokiu kaip ir prisistatymo įrašu. Tame video pasakau, kad planuoju kiekvieną savaitę į YouTube kelti video blogus, bet kelionės metu supratau, kad man tas nelabai pavyks, žygis per daug sunkus. Bet medžiagą filmuoju ir planuoju po kelionės sumontuoti ilgesnį vaizdo įrašą.
Augustas. Kasdien keliu storius į Instagram’ą. Ten filmuoju ir kalbu apie dienos įspūdžius.
– Kokius svarbiausius dalykus norite išmokti iš šios kelionės ir kaip jie galėtų pakeisti jūsų kasdienį gyvenimą?
Ugnius. Iš esmės yra išmokstama susitvarkyti su įvairiausiomis problemomis, ir ta patirtis manau tikrai padeda gyvenime. Kai, tarkim, išsileidžia padanga, atsarginių kamerų nebėra ir pradeda lyti stipriai, nors atrodo nėra išeities, kažką tiesiog reikia daryti. Ugdomas toks šaltas protas, gebėjimas improvizuoti ir greitai susitvarkyti su labai įvairiais sunkumais. Taip pat iš sportinės pusės lavinama ištvermė ir toks proto grūdinimas. Dažnai šioje kelionėje yra nepatogu, skauda raumenis, šalta, žvarbu, bet tą tiesiog reikia išgyventi.
Augustas. Gaminti maistą (šypsosi). Visą gyvenimą pravers kulinarijos sugebėjimai, o tokiomis sąlygomis tenka daug daryti kompromisų ir improvizuoti.
– Ar turite kokių nors ypatingų lūkesčių ar svajonių, kurias tikitės įgyvendinti šios kelionės metu?
Ugnius. Kažkaip gal nelabai, pagrindinis lūkestis yra tiesiog apvažiuoti jūrą. Taip pat turime idėją Suomijoje nueiti į pirtį bei Švedijoje aplankyti vieną laipiojimo salę, kadangi abu laipiojame, tačiau šie tikslai ne tokie svarbūs kaip pats apvažiavimas.
Augustas. Labiausiai noriu, kad šitas žygis ištestuotų mano valią ir užsispyrimą, nes kol kas viskas išsprendžiama gan paprastai ir greitai. Noriu iššūkio! Greičiausiai teks jo ieškoti kitoje kelionėje.
– Ką norėtumėte pasakyti žmonėms, kurie svajoja apie panašias keliones, bet bijo pradėti?
Ugnius. Jeigu tu svajoji apie tokią kelionę, tuomet labai stipriai skatinu į ją leistis. Geriau anksčiau negu vėliau. Niekas nežino, kokia nelaimė gali įvykti, todėl svajonių reikia siekti kuo greičiau. Bet turėkit omenyje, kad tokia kelionė nėra komfortabili ar lengva – nusimato daug fizinių ir psichologinių sunkumų. Manau, kad puikus būdas pradėti yra nuo mažesnio kelių dienų žygio. Mano pirmoji tokia svajonė buvo dviračiu nuvažiuoti nuo namų iki Palangos, ir ją pasiekęs jaučiausi nuostabiai. Prieš leidžiantis į tokio ilgio (40-50 dienų) žygį reikia jau būti kažkiek „užsigrūdinusiam“. Bet viskas yra įmanoma ir, manau, kad kiekvienas žmogus, jei turi pakankamai noro, galėtų nuvažiuoti tokį atstumą per daug neskubėdamas ir palaikydamas patogų tempą. Nebūtina, kaip mes, važiuoti 130 kilometrų kiekvieną dieną.
Augustas. Nevažiuokit! Palikite man nesugadintus kelius. Ir silpna valia negadinkit lietuvių įvaizdžio užsienyje (juokauja)!
