Kaip „Delfi“ pasakoja vilnietis Darius, dviračiu sostinėje jis važinėja jau 15 metų. Pašnekovas sako ieškojęs, kokiu sportu galėtų užsiimti po intensyvaus darbo, ir būtent dviračių sportas labiausiai patraukęs jo dėmesį.
Ištisus metus, net ir žiemą, dviračiu važinėjantis Darius teigia, jog dviratis jam ne tik sportas. Minėta transporto priemone vilnietis vyksta ir į darbą, ir į parduotuvę. Pašnekovas teigia, jog keliauti dviračiu mieste jam patinka dėl to, jog gali lengviau įveikti gatvėse susidarančius kamščius, taip pat Darius sako norintis prisidėti prie taršos mažinimo.
Vis dėlto, ilgus metus Vilniuje dviračiu važinėjantis vyras teigia matantis daugybę sunkumų, su kuriais susiduria sostinės dviratininkai. Tiesa, pašnekovas tikina, kad šiuo metu situacija Vilniuje yra geresnė nei anksčiau. Pavyzdžiui, anot Dariaus, dviratininkams naudingas buvo gatvių Vilniuje susiaurinimas. Pasak vilniečio, susiaurinus gatves, jose automobiliai važiuoja mažesniu greičiu, dėl ko dviratininkai gali jaustis saugesni važiuodami gatve ar ją kirsdami.
Bet, kaip tikina pašnekovas, problemų dar yra.
Nutrūkstantys dviračių takai
„Labai nervina tai, kad daug dviračių takų yra su pertrūkiais. Pavyzdžiui, L. Asanavičiūtės gatve driekiasi dviračių takas, bet jis nutrūksta sulig autobusų stotelėmis ir parduotuvėmis. Atrodo, tai lyg ir nėra didelė problema, galima apvažiuoti tuos kelis metrus, bet kai renkuosi keliones ne laisvalaikiui, o, tarkime, į darbą, kai yra apribotas laikas, tai jau yra nepatogu“, – įžvalgomis dalinasi vilnietis.
Kitas pavyzdys – T. Narbuto ir Sėlių gatvės sankirta. Pasak vilniečio Dariaus, važiuoti T. Narbuto gatve yra „tobula“, patogumas tęsiasi važiuojant link Konstitucijis gatvės, tačiau, sako pašnekovas, jei iš T. Narbuto gatvės norima pasukti į Žvėryną, visa infrastruktūra subyra. Žvėryne, tikina pašnekovas, reikia važiuoti keliais, šaligatviais, o kartais atsirandantys dviračių takai yra epizodiški.
Jis kviečia palyginti kelionę dviračiu ir automobiliu. Kai vairuotojai važiuoja nenutrūkstančiu keliu automobiliais, sako pašnekovas, jiems nereikia galvoti, ar kelyje nebus kokios duobės, ar jiems saugu tuo keliu važiuoti, tačiau jei važiuojama dviračiu ir dviračių takas nutrūksta, vairuotojas turi stabdyti, apvažinėti tas vietas. Pasak vilniečio Dariaus, tokios situacijos reikalauja daugiau laiko ir mažina komfortą.
„Nors ir buvo žadama sujungti dviračių takus, kol kas dar negali važiuoti visur be problemų“, – teigia vilnietis.
Apie tai, kodėl Vilniuje nėra vientisos dviračių takų infrastruktūros, „Delfi“ paklausė Vilniaus miesto savivaldybės. Pasak jos atstovų, Vilniaus miesto dviračių takų tinklas strategiškai pradėtas plėtoti tik nuo 2016-ųjų. Tai, sako specialistai, trumpas laiko tarpas, per kurį dviračių trasų bendrą ilgį pavyko išauginti nuo 40 km (2016 m.) iki daugiau nei 160 km (šiandien).
Savivaldybės atstovai tikina, jog šįmet dviračių trasos atsirado Ateities, Baltupio, Fermentų, V. A. Graičiūno, Galvės, Stasylų, Vinkšnų, Liepkalnio, Eigulių ir P. Vileišio gatvėse. Naujas trasas baigiama įrengti Sluškų, Žygimantų, Gulbinų ir Žaliųjų ežerų gatvėse, o dalis atkarpų laukia rangos darbų pradžios.
Borteliai ir tamsa
Toliau kalbėdamas apie problemas, su kuriomis Vilniuje susiduria dviratininkai, Darius atkreipia dėmesį į „mistines klaidas“. Kaip sako pašnekovas, dviratininkai pamėgo dviračių ir pėsčiųjų taką link Grigiškių. Vis dėlto, šiame take yra palikti borteliai. Pašnekovas sako, dviratininkams šioje vietoje yra sukurtos neaiškios kliūtys, o juk buvo galima padaryti nuolydžius ar visai lygias vietas.
Vilnietis Darius tęsia, jog dviratininkus labai pykdo tokios situacijos, kai Vilniuje yra atliekami kokie nors darbai, pavyzdžiui, nuotekų tvarkymo, kurių metu ant dviračių takų važinėja sunkioji technika ir nėra patiesiama jokios specialios dangos.
„Kai dviračių takų pažeidimai nuo sunkiosios technikos būna akivaizdūs, jie sutvarkomi, tačiau būna tokių vietų, kur atsiranda įdubos, jose kaupiasi vanduo, žiemą – ledas. Tokiais atvejais sunku įrodyti, kad kalta sunkioji technika, bet akivaizdu, kad tai jos darbas“, – komentuoja vilnietis.
Vilniaus miesto savivaldybės paklausėme apie sunkiąją techniką, važinėjančią dviračių takais, ir kokiais atvejais ji turi atitaisyti padarytą žalą. Atsakymo į šį klausimą iš savivaldybės nesulaukėme, jei atsakymas bus pateiktas, straipsnį papildysime.
Taip pat pašnekovas pamini ir tai, kad nors sostinėje gatvės atnaujinamos, dviračių takai paliekami visiškoje tamsoje. Pavyzdžiui, sako vilnietis, L. Asanavičiūtės gatvėje visi žibintai nukreipti į gatvę, tačiau nei vieno – į dviračių taką.
Problemų sukelia pėstieji ir vairuotojai
Kaip „Delfi“ pasakoja vilnietis Darius, kitos sostinės dviratininkams kylančios problemos atsiranda ir dėl gyventojų veiksmų. Pavyzdžiui, sako pašnekovas, šiuo metu viena didžiausių problemų yra elektriniai paspirtukai, kuriais pasinaudoję gyventojai juos palieka tiesiog ant dviračių takų.
„Tie patys žmonės važinėja dviračių takais, o paskui sugeba paspirtuką numesti ant dviračių tako. <…> Tu turi atidažiai žiūrėti, apvažinėti. Kai take vienas paspirtukas, dar gali apvažiuoti, bet kai pilna, tai mažina komfortą“, – pastebi pašnekovas.
Ne ką mažesnių sunkumų kelia ir pėstieji, einantys dviračių takais. Anot pašnekovo, mamos su vaikais turėtų būti kur kas atidesnės. Vilnietis tikina suprantantis, jog kartais dviračių takų būklė yra geresnė nei šaligatvių, todėl jais vežti vežimėlius yra patogiau, tačiau vyras sako nesuprantantis, kodėl mamos renkasi eiti dviračių taku, kai šaligatvis yra tam patogus.
Pašnekovas priduria, jog ypač keblu būna tais atvejais, kai šalia mamos, vežimėlyje stumiančios mažą vaiką, šalia jos eina kiek didesnis, bet už save dar neatsakingas vaikas, kuris bet kada gali mestis į kitą dviračio tako pusę. Vilnietis Darius tikina, jog dviratininkai nevažiuoja 5 kilometrų per valandą greičiu, greitis dažniausiai tikrai didesnis, todėl kartais dviračių takais vaikščiojantys pėstieji gali nulemti labai nemalonias situacijas.
Tačiau kone didžiausia problema, kylanti dviratininkams, – tai šunis vedžiojantys pėstieji.
„Ypač didelė problema su vedžiojančiais šunis. Vieni pavadėliai matomi, kiti nematomi. <…> Šiemet vienas dviratininkas patyrė traumą, kai pervažiavo šuns pavadėlį, vertėsi, nes šuo staigiai perbėgo dviračių taką“, – pasakoja pašnekovas.
Galiausiai vilnietis Darius užsimena ir apie automobilių vairuotojus, kurie kartais elgiasi nesupratingai. Pavyzdžiui, sako vyras, Vilniuje, Verkių gatvėje, vairuotojai, užuot palaukę, kol pravažiuos priešais važiuojanti mašina, lenkia dviratininkus prispausdami juos prie gatvės krašto. Tokios situacijos, sako vilnietis Darius, gali būti pražūtingos – dviratininką gali sumėtyti ir jis gali arba nukristi, arba mestis ant paties automobilio.
Baigdamas dalintis savo įžvalgomis, vilnietis Darius patikina – problemų Vilniaus dviratininkams kyla ir dėl savivaldybės veiksmų, ir dėl pačių gyventojų kultūros.
