Praėjusių metų Eurolygą „Žalgiris“ pradėjo su jauniausiu įžaidėjų duetu per visą savo istoriją. Aikštėje V. Kariniauskas ir pusmečiu jaunesnis L. Lekavičius keitė vienas kitą, o pozicija starto penkete dažniausiai atitekdavo už savo komandos draugą gerokai aukštesniam gynėjui iš Alytaus.
Visgi puikiai prasidėjęs sezonas 198 cm ūgio V. Kariniauskui nebuvo labai sėkmingas. Gynėją ėmė kamuoti peties trauma, o į „Žalgirį“ atvykęs amerikietis Willas Cherry praktiškai išstūmė jį iš pagrindinės komandos sudėties.
Vaidas su „Žalgiriu“ tapo LKL čempionu, tačiau antroje sezono pusėje pasitikėjimo iš Gintaro Krapiko sulaukdavo labai retai. Niekas pernelyg nenustebo, kai po sezono klubo ir gynėjo keliai išsiskyrė, tačiau faktas, kad į išplėstinį Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą patekęs įžaidėjas išvyksta į antrąjį Graikijos divizioną, buvo pakankamai keistas.
Visgi, pasak paties V. Kariniausko, toks sprendimas priimtas neatsitiktinai. „Po sezono norėjau atsidurti ten, kur visa atsakomybė tektų man – būtų daugiau treniruočių nei rungtynių“, – tvirtina Graikijoje apsipratęs lietuvis, greitai tapęs vienu iš pagrindiniu nedidelio Kymiso miestelio komandos žaidėjų. Kol kas jo atstovaujama komanda antrajame Graikijos divizione žengia be kluptelėjimų, o pats V. Kariniauskas per rungtynes vidutiniškai pelno po 12,5 taško, atlieka po 5 rezultatyvius perdavimus ir atkovoja po 4 atšokusius kamuolius.
V. Kariniauskas seka ir „Žalgirio“ komandos pasirodymą šio sezono Eurolygoje – žaidėjas pats nuvyko į OAKA arena pasižiūrėti nesėkmingai pasibaigusios kauniečių dvikovos su Atėnų „Panathinaikos“. Apie savo planus, patirtį Graikijoje ir įspūdžius arenoje krepšininkas pasidalijo su Krepšinis.lt
– Dar pernai žaidei „Žalgiryje“ ir Eurolygoje, o dabar tenka rungtyniauti antrame Graikijos divizione. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir ar juo esi patenkintas?
– Jausmas dvejopas. Pernai buvau aukščiausio lygio krepšinio sūkuryje, bet, kaip parodė sezono eiga, buvau pasiruošęs tik pusei sezono. Vėliau atsirado tiek fizinis, tiek psichologinis nuovargis – ypač tada, kai pradėjau nebegauti žaidimo laiko. Todėl po sezono norėjau atsidurti ten, kur visa atsakomybė tektų man – būtų daugiau treniruočių nei rungtynių. Treniruočių man dabar reikia labiau. Vasarą atvykau čia kelioms dienoms, apsižiūrėjau, pasikalbėjau su treneriu, asistentu, fizinio rengimo treneriu. Žinau savo tikslus, jie irgi žino, ko siekiu. Kasdien dirbu, kad kūnas būtų paruoštas aukštesniam krepšinio lygiui. Ir praėjus trims mėnesiams tikrai esu patenkintas, kaip dirba treneriai. Gyvenu kaimelyje, kur be krepšinio daugiau nėra ką veikti. Žaisti tenka daug, komanda laimi, todėl viskas juda gera linkme.
– Kuo nuo ankstesnių patirčių skiriasi Graikijos lyga, kurioje žaidi?
– Pradžioje buvo keista tai, kad graikai žaidžia labai šiurkštų krepšinį. Fizinio kontakto daug – kartais manau, kad net per daug, tačiau jau pripratau. Apskritai graikai garsėja savo fanais, tačiau, žinoma, jie labiausiai reiškiasi grandų rungtynėse. Mūsų salė nedidelė, tačiau taip pat visada pilna.
– Gyvai stebėjai nesėkmingas „Žalgirio“ rungtynes su „Panathinaikos“ Atėnų OAKA arenoje. Ar neteko kalbėtis su buvusiais komandos draugais? Ir apskritai, kas, tavo nuomone, nutiko sutriuškinimą patyrusiam „Žalgiriui“?
– Sunku konkrečiai pasakyti, kur buvo bėdos. Susidarė įspūdis, kad „Žalgiriui“ trūko kvapo, energijos. O varžovai po pralaimėjimų serijos buvo įspausti į kampą ir neturėjo kur trauktis. Be to, mačas Lietuvos laiku baigėsi prieš pat vidurnaktį, o tai mūsiškiams irgi neįprasta. Visos tokios smulkmenos ir susidėjo į vieną. Patys žalgiriečiai man nieko nekomentavo. Suprantu juos ir žinau, kad po tokių rungtynių kažką komentuoti tiesiog beprasmiška. Mano nuomone, šiemet „Žalgiris“ yra labai gera komanda ir viskas jai dar tik priešakyje.
– Birželio mėnesį „Žalgiris“ nutraukė sutartį su tavimi. Kaip išsiskyrėte su klubo vadovais?
– Aš esu labai dėkingas „Žalgiriui“, kuris suteikė man progą būti komandoje. Esu dėkingas komandos direktoriui Pauliui Motiejūnui, kuris tikėjo manimi nuo pirmųjų žingsnių krepšinyje. Nutiko taip, kaip nutiko. Manau, kad išsiskyrėme taikiai ir gražiai.
– Kokius tikslus Graikijoje keli sau, kokie iškelti „Kymis“ komandai?
– Mano tikslas prieš atvykstant čia buvo aiškus: pagerinti savo fizinę būklę. Jis ir nepasikeitė. Trumpai tariant, noriu sustiprėti, įgauti pasitikėjimo savimi, kurį buvau stipriai praradęs. Tiesą sakant, netgi pernelyg negalvoju apie ateitį. Turiu sau išsikeltas užduotis ir jas palaipsniui stengsiuosi įgyvendinti. Kalbant apie komandą, tikimasi, kad ji pateks į aukščiausią divizioną.
– „Kymis“ komandoje esi vienas iš kelių legionierių. Ar nekyla kalbos problemų bendraujant su graikų krepšininkais?
– Komandoje dar žaidžia serbas Igoris Miloševičius (anksčiau rungtyniavęs Vilniaus „Lietuvos ryte“, – Krepšinis.lt), tai su juo pabendraujame daugiau. O apskritai dėl kalbos problemų tikrai nėra, komandoje visi puikiai šneka angliškai. Netgi pagyvenę žmonės gatvėje, skirtingai nei Lietuvoje. Pamažu ir pats mokausi graikų kalbos.