Praėjusiais metais Eurolygos vadovu tapęs P. Motiejūnas vis dar mokosi, bet kartu supranta, kad visi klubai ir sirgaliai jį stebi akyla akimi.
„Turiu tuo pačiu metu mokytis ir priiminėti svarbius sprendimus, o tai nėra lengva“, – prisipažino jis.
Po Kauno „Žalgirio“ rungtynių atvykęs į Taliną pristatyti dokumentinio filmo „Bilietas“, pasakojančio apie sovietmečio pabaigos žalgiriečių kovas su Maskvos CSKA, P. Motiejūnas taip pat rado laiko pakalbėti su Delfi.ee.
Ilgame interviu 43-ejų kaunietis kalbėjo apie piktinančiai ilgas teisėjų vaizdo peržiūras, didžiules NCAA išmokas žaidėjams ir pastangas įrodyti, kad dirba tik Eurolygai, o ne „Žalgiriui“, kuriam anksčiau vadovavo.
– Esate Eurolygos generalinis direktorius labai sunkiu metu. Pasaulyje tvyro chaosas. Rusijos ir Ukrainos karas, Izraelis konfliktas su Palestina ir pan. Visa tai daro tiesioginę įtaką ir Eurolygai. Ar dar įmanoma dirbti diena iš dienos?
– Turiu pasakyti, kad taip. Žinoma, tai nėra lengva. Bet, kita vertus, krepšinis yra geriausias darbas pasaulyje. Dirbti krepšinyje visada smagu.
– Ar kasdien patiriate spaudimą, ar miegate ramiai?
– Aš miegu gerai. Tačiau įtampos yra daug, nes, kaip nuolat visiems sakau, šį darbą dirbu tik antrus metus. Žinau, kaip vadovauti klubui – tai dariau 16 metų. Vadovavimas lygai man vis dar kažkas naujo. Tai procesas, kurį reikia gerai įvaldyti, nes tenka į viską žiūrėti kitu kampu. Tiesa, kai šiuo sunkiu metu gaunama naujos informacijos, negaliu sakyti, kad negaliu priimti sprendimų, nes dar mokausi. Tuo pačiu metu reikia mokytis, dirbti ir klysti. Ir tai nėra lengva.
– Kaip reaguojate į pasisakymus ir įtarimus, kad D. Motiejūnas vis dėlto yra žalgirietis ir sprendimus priima vadovaudamasis Lietuvos klubo interesais?
– Lengva prikabinti tokių klišių. Ypač sirgaliams. Sporte egzistuoja atsilikėlių teorijos, bet Eurolyga įrodė, kad yra rimta organizacija. Mums vadovauja 13 klubų iš aštuonių skirtingų šalių. Jokiu būdu nėra taip, kad generalinis direktorius, prezidentas ar vadybininkas pirmenybę teiktų kažkuriam klubui. Tie, kurie žino, kaip aš dirbu, ir pažįsta mano charakterį, supras, kad praeitį palikau užmarštyje. Dirbu Eurolygai, o ne klubui.
– Kaip peržengiate „Žalgirio“ interesus savo galvoje?
– Žinojau, kad tai yra mano darbo dalis. Reikia susikoncentruoti į realiai būtinus dalykus, kuriuos galiu kontroliuoti. Žmonių išankstinių nusistatymų kontroliuoti negali. Tikiuosi, kad galėsiu įrodyti, jog jie klysta dėl sprendimų ir Eurolygos plėtros.