Prieš dvikovą vykusioje spaudos konferencijoje „Žalgirio“ strategas Andrea Trinchieri turėjo blogų žinių dėl Arno Butkevičiaus ir įvertino Lauryno Biručio įtaką komandai.
„Tai mūsų paskutinis mačas Eurolygoje. Noriu tik geriausio mūsų žaidėjams, žiūrovams, organizacijai.
Susitiksime su geriausia Europos komanda, ginančia čempionų titulą. Norėčiau tikėtis puikios atmosferos, kaip ir ankstesniuose mačuose, bekompromisio palaikymo. Tokiomis mintimis aš pasitinku šias rungtynes“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Žalgirio“ vairininkas.
– Eurolygos reguliariojo sezono laimėtojai įprastai paskutiniame ture nelaimi. Ar šių metų „Real“ ekipa turi geriausią šansą pakeisti tendenciją?, – spaudos konferencijoje buvo paklaustas A. Trinchieri.
– Aklai skaičių neseku. Visada tikiu ir turiu tokią nuojautą, kad Eurolygos čempione taps ta komanda, kuri kentėjo reguliariajame sezone.
Negaliu paaiškinti kodėl, bet finalo ketverte triumfuoja ne ta komanda, kuri sklandžiai žygiavo reguliariojo sezono metu.
Komandos, kurios išgyvena traumas, sunkius momentus, nesėkmių serijas, mažas ar dideles krizes, jos įgyja antikūnų atkrintamosioms ir finalo ketvertui.
Dabar „Real“ patiria pralaimėjimus, bet jiems tai yra paranku atkrintamąsias pasiekti kitokiu nusiteikimu, kitokiais lūkesčiais.
Tai yra mano asmeniniai pastebėjimai. Žinau, ką byloja istorija, bet laiminti komanda nuolat pakyla iš užnugario, žaidžia su emocija.
Pagal sezono scenarijų tu turi sudėtį, surinktą talentą, svarbiausius žaidėjus, bet yra antrinių to paties scenarijaus gijų, nematomų, bet jaučiamų dalykų, emocijos, mentalitetas, pakilimai ir nuopuoliai, tai, ką darai po pergalės ar pralaimėjimo. Toks yra mano požiūris.
– Laurynas Birutis pratęsė kontraktą su komanda, kokie yra jūsų lūkesčiai kitam jo sezonui?
– Turiu rungtynes prieš „Real“, bet turiu kalbėti apie kitą sezoną... Kiek kitaip pakreipsiu jūsų klausimą. Esu laimingas dėl Biro, nes visada remiuosi tam tikra filosofija. Klubo filosofija yra suteikti šansą lietuviams žaisti aukščiausiame lygyje ir man tai yra labai svarbu.
Jis nusipelnė šio šanso, turėjau puikų etapą, tada patyrė traumą, išgyveno pakilimų ir nuopuolių. Jis yra labai protingas ir įgudęs žaidėjas. Geriausia jam dar prieš akis. Jis nusipelnė šanso, nes parodė, kad jam rūpi ir jis myli šį klubą.
Jis bando būti geriausia savo versija. Natūralu dabar tęsti pradėtą planą, vystyti jį ir gerinti tam tikrus žaidimo aspektus, spaudžiant maksimalią naudą iš to, ką jis mums duoda.
Tai yra natūralu. Grįžtant prie lūkesčių, esu didelis jų priešas. Ypač lyginant du skirtingus sezonus. Dažniausiai lūkesčiai atneš nusivylimą. Visi tikisi, kad būdamas tam tikrame lygyje, kitą sezoną nuveiksiu daugiau. Net ir sugrąžinus tą pačią komandą su tais pačiais dvylika žaidėjų bei pradėjus nuo to paties taško, kuriame užbaigei praeitą sezoną, tikėsiesi tos pačios eigos.
Taip nebus. Individualūs lūkesčiai keičiasi, motyvacija keičiasi, viskas keičiasi. Nenoriu kalbėti apie lūkesčius. Noriu kalbėti apie žaidėją, kurį turime dabar. Nenoriu kalbėti apie lūkesčius, noriu kalbėti apie žaidėją, kurį turime dabar.
Labai džiaugiamės, kad jis lieka, motyvuosiu kasdien jį su lazda ir morka, kad būtų geriausia savo versija.
– Kokia Arno Butkevičiaus situacija, kaip žaidėjas sveiksta po traumos?
– Jis tikrai nežais bent mėnesį. Dabar jis yra su įtvaru, čiurna traumuota. Arnas mums yra labai svarbus, jis net svarbesnis, nei pats mano. Visada stengiuosi prastoje situacijoje surasti kažką gero.
Tikiu, kad šį laikotarpį, kol nežais, prašysiu jo iš naujo įvertinti savo vaidmenį komandoje. Prašysiu, kad suprastų, ką gali duoti mums ir pats sau, kad būtų dar geresniu.
Tikiu, kad aš nežinau viso jo potencialo. Jis nėra labai šnekus, bet labai rimtas. Tobulas žaidėjas ir komandos draugas rūbinėje.
Stumiu jį iš komforto zonos, prašau dalykų, kurių jis nedarė anksčiau. Tokį stabilų žaidėjų tai gali kiek išmušti iš vėžių. Vienintelis geras dalykas iš šios traumos – kelios savaitės, per kurias jis galės prasukti visą sezoną nuo sausio pirmosios, geras ir blogas patirtis.
Tikiu, kad grįžęs jis bus geresnis.
– Ketvirtadienį – paskutinės Rudy Fernandezo reguliariojo sezono rungtynės Eurolygoje. Kaip prisiminsite šią legendą?
– Rudy yra tikras žaidėjas, nugalėtojas. Jis pataikė daug lemtingų metimų ir turėjo nuostabią karjerą. Jaučiu didžiausią pagarbą, kaip jis kovojo visos karjeros metu. Nenoriu kalbėti apie jo žaidimą, jis pats kalba už save.
Bet jo dvasia, psichologinis tvirtumas, dideli reikalavimai sau... Jis niekada negalvojo, kad kažkas yra už jį geresnis. Jis gali žaisti minutę ir nulemti rungtynes, gali sužaisti 35 minutes ir taip nulemti nugalėtoją. Labai tai gerbiu. Jis yra vienas ikoniškiausių Eurolygos žaidėjų, bene laimėjęs tris titulus Eurolygoje, bei triumfavo su skirtingomis komandomis bei skirtingais vaidmenimis.
Nemanau, kad nutolsiu nuo tiesos sakydamas, kad jis buvo viena „Real“ istorijos sėkmės paslapčių. Jis visada buvo ten. Didelė pagarba.
– Trys komandos dar kaunasi dėl vietos įkrintamosiose. Jei reiktų prognozuoti, kas ją užims?
– Vadovaujantis logika, „Anadolu Efes“. Jei kliaučiausi savo širdimi, sakyčiau „Partizan“.
