Platesnėmis žiniomis apie Australijos ir Lietuvos rinktinių tarpusavio ryšį bei ryškiausius savo su lietuvių žaidimu susijusius epizodus su krepsinis.lt skaitytojais pasidalinti sutiko beveik pusšimtį metų krepšinio žurnalistikos patirties sukaupęs australas Boti Nagy.
Nuo 1974-ų metų Australijos krepšinio pasaulyje besisukantis Nagy per savo karjerą sulaukė eilės prestižinių šios šalies apdovanojimų ir ne kartą buvo pripažintas vietos krepšinio lygos NBL geriausiu sezono reporteriu.
Savo dėmesį žurnalistas skiria ir Australijos nacionalinei rinktinei. Kalbėdamas apie save Boti šmaikščiai konstatuoja, jog jis dar pamena kaip australų krepšinio legenda Andrew Gaze'as atrodė prieš pražildamas ar kaip Andrew Bogutas atrodė būdamas mažu vaiku.
Šiltame pokalbyje australų žurnalistas atskleidė, ką laiko geriausiais visų laikų Lietuvos ir Australijos krepšininkais, kaip ir kada užgimė šių šalių rinktinių tarpusavio draugiški santykiai bei kuriame jo stebėtame turnyre Lietuvos rinktinė buvo nepelnytai apiplėšta.
Jūsų numone, kas yra geriausias visų laikų Australijos krepšininkas?
Jums turbūt nepatiks mano atsakymas. Krepšinio aikštelėje iki šiol niekas nėra pranokęs ilgametės mūsų moterų krepšinio rinktinės lyderės Lauren Jackson.
Dauguma šį klausimą užduodančių žmonių tikisi išgirsti Andrew Gaze'o, Boguto ar Luco Longley pavardę, tačiau Jackson yra du kartus tapusi WNBA lygos naudingiausia krepšininke bei dukart iškovojusi WNBA čempionės titulą. Ji yra žaidusi Rusijoje, Kinijoje, Australijoje ir visur, kur ji atvykdavo, ji tapdavo nugalėtoja. Kol kas niekas negali nė iš tolo priartėti prie jos karjeros pasiekimų atžvilgiu.
Mes niekada nesame turėję krepšininko, kurį galėtume pavadinti geriausiu pasaulyje. Galima diskutuoti ar Michaelas Jordanas yra geriausias visų laikų krepšininkas arba ar Arvydas Sabonis yra geriausias visų laikų aukštaūgis, tačiau jokioje tokio pobūdžio diskusijoje niekada neišgirsite jokio australo pavardės.
Tačiau jeigu kalbėtume apie geriausios pasaulio krepšininkės statusą – Lauren Jackson buvo geriausia planetos žaidėja ištisą dešimtmetį. Joks australų vyrų krepšinio žaidėjas nėra net prie to priartėjęs. Galbūt vieną dieną tą padarys Simmonsas, tačiau jeigu ta diena ir ateis, ji dar labai toli.
Tad visi mano, jog atsakymas į jūsų užduotą klausimą yra Gaze'as ar netgi Davidas Andersenas, kuris per savo karjerą užfiksavo tiesiog absurdišką pasiekimą tapdamas net vienuolikos šalių krepšinio čempionu. Bet Jackson 2006-ais buvo mūsų pasaulio čempione tapusios moterų rinktinės kapitonė. Atsiprašau tų jūsų skaitytojų, kurie tikėjosi čia išvysti vyro pavardę, tačiau net ir Gaze'as ar Longley į šį klausimą atsako lygiai taip pat – didžiausia Australijos visų laikų krepšinio žvaigždė yra Lauren Jackson.
Tiek 1996-ais, tiek 2000-ais metais mes čia, Lietuvoje, girdėjome legendas apie tai, kaip mūsų ir jūsų rinktinės po mūšių dėl bronzos medalių audringai šventė kartu ir jog visi žaidėjai pasižymėjo didele abipuse pagarba. Ar jums taip pat teko girdėti panašių istorijų?
Be abejonės. Šioms dviem šalims susitikus krepšinio aikštelėje tarp jų, kaip varžovų, tvyro milžiniška pagarba. Pamenu, 1996-ais metais vykusios rungtynės tapo viena gražiausių visų laikų dvikovų dėl bronzos medalių. Tai buvo karštas mūšis, kuris baigėsi kiek – šešių taškų skirtumu?
Sabonis tose rungtynėse buvo neįtikėtinas. Mūsų rinktinėje buvo toks aukštaūgis vardu Johnas Dorge'as, kuris vienu rungtynių metu įsiuto ir prarado savitvardą. Buvo ginčo kamuolys, Dorge'as ėjo aiškintis santykių su lietuviais, tačiau Sabonis ramiai priėjo prie jo iš nugaros, pakėlė jį viena ranka ir tiesiog nunešė toliau nuo savo komandos draugų. Dorge'as nurimo akimirksniu.
Bet įsiminė ne tik tai. Sabonis tose rungtynėse dalino perdavimus pro nugarą nuo tritaškio linijos, Rimas Kurtinaitis šaltakraujiškai pataikė svarbiausius rungtynių metimus, taip pat ir Šarūnas Marčiulionis... Tai buvo nuostabi lietuvių komanda, buvo tiesiog neįmanoma jų negerbti, neįmanoma jų nemylėti. Ir nepaisant to, jog mūsiškiai pasižymi savo tvirtu, kietu ir šiurkštoku žaidimu, po rungtynių visi nuoširdžiai sveikino vieni kitus. Ir taip, atšvęsta buvo tikrai audringai.
Tačiau buvo ir daugiau australų ir lietuvių draugystės priežasčių. 1987-ais ir 1988-ais metais tuometinės Sovietų Sąjungos rinktinė keliavo po Australiją ir sužaidė su mūsiškiais keliolika draugiškų rungtynių.
Toje komandoje buvo tiek Sabonis, tiek Marčiulionis, tiek Kurtinaitis. Tad jie jau tuo metu buvo susibičiuliavę su tais mūsų rinktinės krepšininkais, kurie po aštuonerių metų žaidė Atlantoje. Su jūsų rinktine žaidėme ir 1992-ais, kai Lietuva tapo „kita svajonių komanda“ ir pirmą kartą varžėsi Olimpiadoje bei iškovojo bronzos medalius. Tad ryšys su ta žaidėjų grupe užsimezgė dar devintajame dešimtmetyje.
Jei jums tektų išvardinti penkis Lietuvos krepšininkus, kurie jums paliko didžiausią įspūdį, ką įvardintumėte šiame sąraše?
Be abejo, Sabonį. Jis yra vienas geriausių aukštaūgių, kada nors apsiavusių krepšinio batelius. Jo gebėjimas suprasti žaidimą, jo krepšinio intelektas, taip pat ir jo įgūdžiai, jo perdavimai... Fantastiškas, fantastiškas žaidėjas.
Labai netoli nuo jo buvo ir Marčiulionis. Kai Sovietų Sąjungos rinktinė atvyko pas mus 1987-ais, jis absoliučiai dominavo aikštėje ir nepaliko jokių vilčių mūsų rinktinei. Bet kai jie po metų atvyko antrą kartą, jis nežaidė taip įspūdingai. Manau, jog tam didelę įtaką padarė Australijos lietuvių bendruomenė, kuri pasirūpino, jog jo priėmimas būtų itin svetingas. (juokiasi)
Tad 1988-ais jis nebuvo toks efektyvus, bet man labai patiko jo žaidimas. Jis buvo aukštas savo pozicijai ir aikštėje buvo tiesiog nesustabdomas verždamasis kaire ranka. Jiedu su Saboniu man paliko patį didžiausią įspūdį. Taip pat ir Kurtinaitis, kuris vienu metu žaidė mūsų Australijos krepšinio lygoje. Puikus, nuostabus metikas.
Šiame sąraše norėčiau paminėti ir Australijos lietuvį Edą Palubinską. Atstovaudamas mūsų rinktinei jis tapo rezultatyviausiu 1976-ų metų olimpinių žaidynių krepšininku. Edas buvo kultinė figūra Australijos lietuviams, kadangi jis pasiekė aukščiausią tašką, kokį mes tuo metu galėjome pasiekti. Nuostabus žaidėjas, dar vienas puikus snaiperis. Lietuva iš tiesų pasižymi puikių metikų gausa.
2000-ųjų Olimpiadoje man labai patiko visa jūsų rinktinė. Ypač tas vienas kietakaktis vaikinas, kuris vėliau tapo treneriu, negaliu atsiminti jo pavardės.
Šarūnas Jasikevičius?
Taip, taip, jis! Jis buvo nuostabus viso turnyro metu. Jį irgi vertinčiau kaip aukščiausios klasės krepšininką. Man vis dar gaila atsiminus kaip labai jums nepasisekė Sidnėjuje vykusioje Olimpiadoje. Jūs jau buvot įspraudę amerikiečius į kampą, turėjote laimėti tas rungtynes.
Tuo metu aprašinėjau olimpinį krepšinio turnyrą vienam laikraščiui, kuriame dirbau. Lietuvos ir JAV rungtynių aprašinėti man nereikėjo, tačiau negalėjau jų praleisti, todėl atvykau į areną. Rungtynių metu tikrai tikėjau, jog Lietuva tuoj pateiks didžiausią visų olimpinių žaidynių staigmeną.
Juokinga detalė – rungtynių pradžioje jas stebėjo gal tūkstantis žmonių, tačiau joms artėjant prie pabaigos minia buvo išaugusi iki 5-6 tūkstančių. Iš lūpų į lūpas pasklido žinia, jog mažytės Lietuvos vyrai žaidžia nuostabias rungtynes ir jau tuoj tuoj parklupdys NBA žvaigždyną.
Tai buvo puiki dvikova. Man atrodo, jog jūs pirmavote trijų taškų skirtumu ir vienas iš jūsų žaidėjų stojo mesti trijų baudos metimų, tačiau pataikė tik vieną. Ir net ir nepaisant to, amerikiečiams vis vien prireikė kelių abejotinų švilpukų. Mano manymu, jūsų rinktinė tose rungtynėse buvo apiplėšta.