Linas Kleiza. Noras būti savimi
Esu pasiuntęs žurnalistą. Negaliu pasakyti, kad dėl to, jog to žmogaus nemėgstu. Pasiunčiau, sakyčiau, iš žmogiškumo. Visi skirtingai vienas kitam patinkame. Tai žmogiška. Ir, manau, negerai, kai dėl atsirandančio, sakykime, šališkumo mus, sportininkus, kartais žurnalistai pateikia ne tokius, kokie iš tikrųjų esame.
Kartą, kai žiniasklaida bandė aiškintis, ar dar žaisiu, aš paklaustas atsakiau – žaisiu. Straipsnyje atsidūrė visai kas kita. Pridėta visokių lempiškų nuomonių. Situacija iškraipyta.
Tai buvo paskutinis mano ir straipsnį rašiusios žurnalistės pokalbis. Nesiimu vertinti, ar pats straipsnis buvo geras. Galbūt. Antraštė buvo skambi, žinutė buvo aiški, nors ir neatitinkanti tikrovės. Bet tai, kas pasakyta straipsnyje, tuomet man labai pakenkė. Agentai, klubai, skautai – visi skaito, visi viską mato, ir tokie dalykai griauna karjeras.
Aš sutinku, kad sportas ir žiniasklaida yra neatsiejami dalykai. Tik pasitikėjimo tarp sportininkų ir žurnalistų – mažai. Taip, yra patikimų žurnalistų. Ir yra sportininkų, kurie sutinka vertų pasitikėjimo žurnalistų. Vieną kitą. Bet ne mažiau svarbu tiesiog rašyti skambiomis antraštėmis.
Tai – trumpas paaiškinimas, kodėl norėjau pradėti platformą, kurioje aš pats ir kiti sportininkai galėtų pasakoti savo istorijas nebijodami, kad kažkas bus iškreipta. Ir mes tai pradedame.
Būna – antraštė neatitinka turinio. Aš nenoriu, kad taip būtų. Šioje platformoje bus svarbu, kaip sportininkas nori save matyti, kokį save jis nori pateikti. Sportininkai nori bendrauti su fanais. Ir nori jiems perduoti tai, kas yra neiškraipyta ir tai, kas yra tiesa. Be jokių interpretacijų, be povandeninių bangų ir be kažkokių interesų.
Nenoriu pasakyti, kad visi žurnalistai yra blogi. Taip nėra. Bet per savo karjerą tikrai bendravau su daug žiniasklaidos tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje, tiek kitose šalyse – susidūriau netgi su tokiais atvejais, kad tu tiesiog nenori atsakyti į klausimą, bet tokiu būdu, visiškai to nenorėdamas, imi ir ką nors įžeidi.
Ir dėl to, ir galbūt dėl kitų priežasčių tiek mane, tiek kitus sportininkus kartais pateikia ne tokius, kokie mes esame. Žiniasklaida būna šalia tais momentais, kai tavo emocijos yra aukščiausiame taške, kai esi pakylėtas ar palaužtas po rungtynių. Taip atsiranda kartais keistas bendravimas. Ir kartais – per skambios antraštės.
Ne visi sportininkai gali tai atlaikyti. Mes skaitome ir laikraščius, ir portalus. Turėtume turėti stiprius šarvus, bet yra ir jautrių žmonių. Ne visiems patinka, ką jie perskaito, ir kartais tu matai, kad tai, kas parašyta, nėra tiesa. Gal net esi turėjęs kokį konfliktą su tuo žurnalistu. Nors jis pats niekada nepripažins, kad yra šališkas.
Todėl ir noriu, kad „Sporto namuose“ visi būtų savimi. Kai tave spaudžia atsakinėti į kokius nors klausimus, atsiranda abipusis nepasitikėjimas, baimė, nervai. Tavęs klausinėja, tu pasakai vieną, po 20 minučių supranti, kad pasakei nesąmonę, bet atsiimti jau negali. Čia bus laiko pagalvoti, apmąstyti, viską papasakoti tada, kai jau esi atsigavęs ir atsipalaidavęs.
Taip, mes uždaresni žmonės nei kokioj Amerikoj, bet tikiu, kad viskas ateis su laiku, ir tokio dalyko naudą pamatys tiek sportininkai, tiek patys gerbėjai.
Tekstai čia bus tokie, kokių norės patys sporto žmonės. Gerbėjams tai leis pamatyti ne tik akimirkos džiaugsmą, bet ir tai, ką praėjus gal valandai, gal savaitei, gal mėnesiui sportininkas jaučia po pergalės ar pralaimėjimo. Ką, jo nuomone, tai pakeis karjeroje. Tai – galimybė ir patiems sportininkams dar kartą išgyventi savo istoriją, galbūt rasti joje ką nors naujo ir naudingo pačiam sau.
Aš pats konkrečiai kalbėsiu ir apie savo praeitį, ir apie ateitį. Apie tai, kas susiję su Vilniaus „Lietuvos rytu“, vidiniais klubo dalykais, komandos formavimu. Aišku, ir apie savo karjerą, apie didžiausius pakilimus, apie tai, kas buvo ne taip smagu... Papasakosiu, ką veikiu už krepšinio ribų, kokių kitų projektų imuosi.
Žodžiu, noriu sukurti kažką įdomaus ir unikalaus. Tai, ko Lietuvoje dar nėra. Kartu liūdėsim, kartu džiaugsimės ir manau, kad visiems tai išeis į naudą. Varom.