Stebuklo Vilniuje bendraautorius
Kaip ir didžioji dalis Kauno berniukų Žygimantas būdamas pradinukas kiekvieną dieną praverdavo ne tik mokyklos, bet ir krepšinio mokyklos duris. Ir nors 1992 metais gimusių vaikinų amžiaus grupėje vien A. Sabonio KC treniruotes lankė net 100 berniukų, jis jau nuo pirmųjų dienų išsiskyrė iš savo bendraamžių.
„Žygimantas buvo vienas aukštesnių, statydavau jį į vidurio puolėjo poziciją, – pirmuosius kauniečio žingsnius krepšinio aikštėje prisiminė Rimvydas Samulėnas. – Treneriams nevertėtų sakyti, kad iš vieno žaidėjo bus ar nebus krepšininkas. Niekada negali žinoti, juk kartais ne patys perspektyviausi vaikai pasiekia didesnes aukštumas. Bet Žygis buvo kovotojas, todėl jau iš karto mačiau, kad iš jo išaugs krepšininkas.“
Ši karta yra vadinama auksine, todėl nenuostabu, kad jų nariams augant ir Moksleivių krepšinio lygoje virdavo ne ką aršesnės kovos. Pirmosios A. Sabonio KC komandos, jau vadovaujamos nebe R. Samulėno, o Tado Stočkaus, lyderiu tapęs Ž. Skučas dar paauglystėje į save atkreipė ir Kazio Maksvyčio, tuo metu treniravusio Kauno „Aisčių“ ekipą, dėmesį.
Strategui užėmus šios amžiaus grupės rinktinės trenerio postą, į 16-mečių Europos čempionatą vykusių žaidėjų dvyliktuke vietos turėjo atsirasti ir aukštaūgiui. Visgi po sezono vykusiame draugiškame turnyre jis patyrė traumą ir buvo priverstas vasarą pailsėti nuo krepšinio.
Būtent tais 2008 metais ir prasidėjo auksinis Jono Valančiūno kartos žygis ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Praradęs galimybę pasidabinti 16-mečių pirmenybių auksu, po dvejų metų Ž. Skučas savo progos iš rankų nebepaleido.
„Jeigu atvirai, tai dėl vietos į 18-mečių komandą buvo rimta konkurencija – turėjome labai stiprią rinktinę. Bet treniruočių stovykloje ir draugiškose rungtynėse Žygis įrodė, kad yra vertas vietos“, – prisiminė K. Maksvytis.
Ir pasirinkdamas specialistas neprašovė. Vilniuje vykusiame 18-mečių Europos čempionate Ž. Skučas per 21 minutę rinkdavo po 8,3 taško ir 5,1 atšokusio kamuolio bei buvo vienas iš pagrindinių herojų, prisidėjusių prie rinktinės stebuklo.
„Siemens“ arenoje vykusioje pusfinalio akistatoje prieš serbus, likus žaisti 5 minutes, mūsiškiai turėjo net 13 taškų deficitą, tačiau bendrų pastangų dėka užsmaugė varžovus gynyboje ir surengę „sausą“ spurtą išlygino rezultatą.
Serbijos komanda, kurioje tuomet pirmu smuiku griežė dabartinis Stambulo „Fenerbahče“ lyderis Bogdanas Bogdanovičius, lemiamai savo atakai turėjo 14 sekundžių. Tačiau jų metimas buvo netikslus, o kamuolį atkovojęs Ž. Skučas išprovokavo pražangą ir realizavo baudos metimą, atvėrusį duris į finalą. Jame Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 90:61 sutriuškino rusus ir vėl tapo čempionais.
Stebino ir Europos taurėje
Aukštaūgis po metų Rygoje pasidabino ir 19-mečių planetos pirmenybių auksu, o 2012-aisiais ant aukščiausios apdovanojimų pakylos jau lipo 20-mečių Europos čempionate. Verta pažymėti, kad jame jau nebežaidė J. Valančiūnas, o Žygimantas pelnydavo po 9,6 taško ir po krepšiais atkovodavo po 4,1 kamuolio.
„Jis tiko mūsų greitame žaidime, labai tiko prie Jono Valančiūno. Jis pritraukdavo didesnį dėmesį aplink save, o tada Žygiui būdavo lengviau pasireikšti. Mūsų žaidimui jis labai tiko. Jis toks labiau juodadarbis, kuris ginasi, renkasi kamuolius, bėga į greitą puolimą. Žygis labiau linkęs būti geras pagalbininkas aikštelėje, o ne lyderis“, – pabrėžė K. Maksvytis.
Nemažą indėlį prie trijų aukso medalių pridėjęs Ž. Skučas įrodė, kad jau išaugo NKL marškinėlius, o tai pirmoji pastebėjo tuomet LKL žaidusi Kauno „LSU-Atleto“ komanda, 201 cm ūgio puolėją persiviliojusi iš „Žalgirio“ dublerių gretų.
Lapkričio pabaigoje pajėgiausios šalies krepšinio lygos duris pravėręs aukštaūgis netruko apsiprasti – debiutiniame sezone per 12 rungtynių galėjo pasigirti net 14,2 taškų vidurkiu. Antraisiais metais rezultatyvumas kiek suprastėjo (11,1 tšk.), bet atkovotų kamuolių statistika išaugo nuo 5,2 iki 6,2.
Užsigrūdinęs kovose su geriausias Lietuvos krepšininkais, Ž. Skučas 2014-ųjų vasarą papildė Pasvalio „Pienos žvaigždžių“ klubą, o po dviejų sezonų Šiaurės Lietuvoje sulaukė kvietimo prisijungti prie Panevėžio „Lietkabelio“.
Taip, prie komandos, kuri turėjo debiutuoti antroje pagal pajėgumą Senojo žemyno lygoje – Europos taurėje. Nors daug kam toks klubo sprendimas galėjo pasirodyti kiek keistokai, K. Maksvytis žinojo, ką daro.
„Mes turime ribotus resursus, todėl žiūrime, ką galime įpirkti – Žygis buvo iš tų variantų, kai geriau žvirblis rankoje, nei koks nors užsienietis girioje. Žinojau jį iš jaunimo rinktinių, mačiau, kaip jam sekasi LKL čempionate... Žinote, juk mes negalime nusipirkti Pauliaus Jankūno, todėl pirkome sąlyginai pigų, jauną, ambicingą žaidėją“, – savo sprendimą aiškino už mėnesio 40-ą gimtadienį minėsiantis strategas.
Ir trenerio Ž. Skučas nenuvylė – jau pirmame mače prieš Skopjė MZT pelnė 16 taškų ir atkovojo 4 kamuolius, o „Lietkabelis“ namuose šventė pergalę. Po savaitės, jau išvykoje, panevėžiečiai ant menčių paguldė Zagrebo „Cedevita“ vyrus, o 22 taškus ir 25 naudingumo balus surinkęs Žygis kartu su Kšyštofu Lavrnovičiumi pasidalijo savaitės MVP titulą.
„Jis mums duoda energijos. Aš kartais bijau tokių derinių, bet mums reikalingas balansas: vieni žaidėjai duoda patirties, o Žygis ir kiti jauni žaidėjai įneša energijos. Galbūt taip neatrodo, bet jis mums labai svarbus, nes duoda daug pigių taškų, geros gynybos, greito puolimo“, – savo aukštaūgio, Europos taurėje rinkusio po 9,2 taško ir 3,9 atšokusio kamuolio, indėlį vertino K. Maksvytis.
„Aš, kaip pirmasis treneris, juo didžiuojuosi, seku jo žaidimą ir džiaugiuosi jo pasiekimais“, – prisipažino su Marijampolės „Sūduvos“ krepšininkėmis šiame sezone LMKL čempionu tapęs R. Samulėnas.
Karštakošis peštukas
Tiesa, kai kurie Žygio „pasiekimai“ – ne patys doriausi. Ypatingai aukštaūgis spėjo pasižymėti šiame sezone, kai netgi susilaukė LKL nuobaudos.
Prienuose vykusiose rungtynėse prieš „Vytautą“ dėl kamuolio Ž. Skučas kovojo su Sauliumi Kulviečiu, kuris po kontakto su „Lietkabelio“ aukštaūgiu krito ant parketo. Bet Žygis ramiai pro varžovą nepraėjo ir bandė šį užkabinti. Visgi jis nenusileido ir spyręs į kojas parbloškė Ž. Skučą ant žemės.
Net ir nukentėję, nė vienas, nė kitas nenorėjo nusileisti ir susirėmė krūtinėmis, o S. Kulvietis alkūne nustūmė Ž. Skučą. Teisėjas nieko nelaukdamas Sauliui skyrė diskvalifikacinę pražangą, o Žygis išsisuko technine. Visgi incidento pakartojimą peržiūrėję LKL vadovai vėliau Panevėžio klubui skyrė 150 eurų baudą.
„Kaip tik neseniai su draugais kalbėjau, tai sakiau jiems, kad Žygis toks pats būdavo ir vaikystėje – niekada nenusileisdavo. Bet jis ne šoka į atlapus, o tiesiog nenusileidžia – jeigu jam kas nors trinktelėdavo, jis visada atsakydavo tuo pačiu. Žygimantas ir anksčiau pasižymėdavo kartakošio charakteriu, bet tiesiog dėl to, kad niekada nesileisdavo būti pastumdėliu“, – aiškino R. Samulėnas.
Bet tai toli gražu buvo ne vienintelis incidentas reguliariojo sezono metu, kuomet Lietuvos krepšinio pasaulyje „pagarsėjo“ Ž. Skučo vardas.
Rungtynėse Panevėžyje su „Lietuvos rytu“ aukštaūgis, kovodamas dėl kamuolio, įsikabino Drew Gordonoui į parankę ir vėliau, bandydamas ištraukti savo ranką, išprovokavo pražangą. Tokiu varžovo žaidimu nepatenkintas likęs amerikietis pastūmė Skučą ir užsidirbo nesportinę pražangą, o vos nekilusias muštynes nutraukė įsikišę komandų draugai ir teisėjai.
„Taip, jis mėgsta provokuoti, mėgsta pavaidinti, bet jo žaidimo grubiu nepavadinčiau. Jis nuo pat vaikystės tokiu stiliumi žaisdavo, nors specialiai tokių dalykų Žygio tikrai nemokiau, – prisiminė R. Samulėnas. – Kaip ir sakiau, kartais šiek tiek paprovokuoja varžovus: įkiša ranką, prispaudžia. Bet nesakyčiau, kad čia yra nešvarus žaidimas. Labiau – provokacinis.“
Tačiau tiek S. Kulvietis, tiek D. Gordonas, tiek ir didžioji dalis LKL trenerių bei teisėjų nė nedvejodami Ž. Skučui klijuoja vieno nešvariausių lygos krepšininkų etiketę.
„Oi..., – šyptelėdamas į klausimą, ar galima šį aukštaūgį vadinti nešvariu, atsakė vienas LKL arbitras. – Kiekvienas krepšininkas stengiasi atnešti savo naudą. Galbūt vieni žaidžia sąžiningai, bet kiti atlieka ir nešvarius dalykus. Kad Žygio kova – sąžininga, aš nepasakyčiau: juk teisėjai mato ir „netyčinius“ veiksmus. Aišku, į dušią neįlįsim ir neišsiaiškinsim, bet savo vertinimą turime.“
„Yra netgi tokių žaidėjų, kurie stebi, kur yra teisėjas: tik jeigu nukreipi žvilgsnį, jie jau daro nešvarius dalykus. Tokiems žaidėjams yra skiriamas didesnis dėmesys. Bet ir tų „nešvarumų“ yra skirtingų: vaidyba, provokaciniai veiksmai arba teisėjų apgaudinėjimai. Tai darančių krepšininkų yra daug. Ir kiekvienoje komandoje tikrai net ne po vieną“, – pridėjo anonimišku išlikti norėjęs arbitras.
„Liaudies priešas“
Ir teisėjas nesidrovėjo išvardinti tų „nešvarių“ žaidėjų pavardes. Šalia Ž. Skučo „blogiukų“ sąrašo viršūnėje rikiuojasi „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas, Steponas Babraukas iš „Pieno žvaigždžių“ ar „Neptūno“ veteranas Martynas Mažeika.
„Tas pats Drew Gordonas, – papildo arbitras. – Jis galbūt nesimuša, bet užsiima vaidybos elementais, dažnai pats eina į kontaktą, bando apgauti teisėjus. Kai kuriose rungtynėse krepšininkai sužaidžia ramiau, neišsidirbinėja, bet kitose vėl grįžta prie senų darbelių. Tas pats Mažeika: jis gali išvykoje elgtis ramiau, bet namuose, prie savų sirgalių, pajungia visą savo arsenalą.“
Dabar LKL teisėjams – didžiausias darbymetis. Išaušus lemiamoms kovoms, stipriausios komandos daro viską, kad tik pasiektų savo užsibrėžtus tikslus. Dėl to abejose pusfinalio serijose žiūrovai jau išvydo gausų emocijų pliūpsnį ir ne vieną bei ne du itin kietos kovos epizodus.
Tačiau labiausiai visiems krepšinio gerbėjams įstrigo Ž. Skučo pavardė. Pirmame mūšyje sostinėje, greitajame puolime atakavęs „Lietkabelio“ aukštaūgis stuktelėjo D. Gordonui per veidą – iš lūpos pasipylus kraujui, amerikiečiui teko kulniuoti į rūbinę.
Po šio incidento nepraėjus nė minutei į konfliktą su panevėžiečių ekipos nariu įsivėlė ir D. Gordoną pakeitęs Tayloras Brownas. Varžovo veiksmais nepatenkintas „Lietuvos ryto“ legionierius išmušė jam iš rankų kamuolį ir užsidirbo techninę pražangą.
Į dar dvi grumtynes imtynių veiksmais Ž. Skučas įsivėlė su tuo pačiu D. Gordonu ir Artūru Jomantu. Už pirmąjį epizodą Žygis buvo nubaustas technine, o antrajame užsidirbo penktąją asmeninę pražangą.
„Negalima jam neleisti žaisti, bet galbūt perspėti reikėtų, nes tai nėra vienos dienos problema – tai yra viso sezono problema. Ir tai yra šio žaidėjo problema“, – po laimėto pirmojo mačo 96:85 rėžė Rimas Kurtinaitis.
„Dabar Žygimantas yra liaudies priešas numeris vienas...“, – padidėjusį teisėjų dėmesį Ž. Skučui tuomet vertino K. Maksvytis.
„Tikrai nėra taip, kad išeiname nusistatę prieš žaidėją, bet dėmesys jam yra žymiai didesnis. Mes teisėjaujame faktą – tai, kas nutinka aikštelėje. Negali žaidėjui užklijuoti etiketės ir kiekvienoje situacijoje švilpti baudas – mūsų darbas kiekvieną epizodą vertinti atskirai“, – aiškino LKL arbitras, patikinęs, kad daugelis jo kolegų rungtynių metu taip pat akyliau stebi šio aukštaūgio gudrybes.
Ir jeigu arbitrai prieš antrąsias serijos rungtynes „Cido“ arenoje ant parketo nežengė su nusiteikimu skalpuoti Ž. Skučą, tai Vilniuje nukentėję „Lietuvos ryto“ nariai nė nesidrovėjo su varžovu stumdytis dvigubai energingiau: jau pirmose dvejose atakose Žygimantas kietai susidūrė tiek su T. Brownu, tiek su D. Gordonu, o ir mačo įkarštyje grubios kovos netrūko.
„Abejas Žygio rungtynes vertinu panašiai: pirmoje jų pusėje jis laikėsi labai gerai, bet antroje išsimušė iš vėžių. Aš jo prašiau, ir mes patys norime, kad jis išliktų ramesnis, – savo auklėtinio, per dvejas rungtynes užsidirbusį dvi technines pražangas, nervų būklę vertino K. Maksvytis.
– Bet žinote, kiekvienas kovoja tokiais ginklais, kokius turi. Turbūt „Lietuvos rytas“ norėtų, kad Žygis neitų po krepšiu, o mėtytų tritaškius. Tačiau mes kaip tik norime, kad jis kirstų po krepšiu, kovotų kamuolius, gerai gintųsi. Jis nėra pats didžiausias, pats taikliausias, todėl stengiasi kovoti tokiais ginklais, kokiais gali. Taip, jis kartais įsivelia į bereikalingus kontaktus: tą visi mato, tą visi žino. Bet manau tokių kontaktinių žaidėjų yra kiekvienoje komandoje.“
Antrąsias rungtynes „Lietkabelis“ laimėjo 90:73 ir išlygino serijos iki trijų pergalių rezultatą 1-1. Taip įtampa kovoje dėl bilieto į finalą tik dar labiau išaugo, todėl tikriausiai niekas nenustebs, jeigu aikštėje ir toliau matysime tokią aštrią kovą.
Ir tikriausiai niekas nenustebs, jeigu jos įkarštyje ir vėl figūruos Ž. Skučas.