Georgios Vovoro kariauna skambiai prisistatė išvykoje nukaudama čempionų titulą ginantį Vilniaus „Rytą“ (90:84), o po to namuose po atkaklios kovos palaužė Jonavos „CBet“ krepšininkus (90:87).
Tiesa, ne viskas šiame sezone klaipėdiečiams einasi kaip per sviestą. Praėjusią savaitę uostamiesčio klubas be didesnių prošvaisčių užleido vietą FIBA Europos taurėje Bilbao „Surne Basket“ komandai (serija pralaimėta 125:169), o Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) starte prastas ketvirtasis kėlinys kainavo pralaimėjimą „Šiauliams-Casino Admiral“ (82:102).
Vienas komandos naujokų – Arnas Beručka, bendraudamas su lkl.lt teigė, kad pastarosios nesėkmės priežastys slypi jo komandos požiūryje.
„Mums reikia žaisti su visais. Ar Kėdainiai, ar Šiauliai, ar „Žalgiris“, ar „Rytas“ – mums reikia tokio pačio nusiteikimo, – sakė 27-erių krepšininkas. – Ne tiek jie laimėjo, kiek mes pralaimėjome tas rungtynes, atidavėme tą pergalę ir ganėtinai negražiai. Skirtumas rungtynių pabaigoje buvo negražus tiek mums, tiek mūsų miestui, Klaipėdai.“
Per pirmuosius du mačus vilnietis pagal žaidimo laiką (vid. 27 minutės) ekipoje nusileido tik amerikiečių trio – Desure’ui Buie, Nate’ui Johnsonui ir Zane’ui Watermanui. Pasak lietuvio, dabartiniame savo karjeros taške jis tikisi įrodyti, kad išaugo pagalbinio žaidėjo vaidmenį.
„Vienas iš norų vasarą buvo, kad būčiau nebe rolinis žaidėjas, bet vienas pagrindinių žaidėjų. Dabar esu to amžiaus, kuomet galiu bandyti įrodyti, kad galiu suteikti komandai daugiau naudos. Tikrai tikėjausi, kad taip bus ir tikiuosi, kad tai tęsis ir toliau, dar labiau galėsiu padėti komandai“, – kalbėjo A. Beručka.
Sekmadienį, po to, kai tarpusavyje santykius išsiaiškins „Rytas“ ir „Žalgiris“, eilė ateis dar vienai intriguojančiai dvikovai. 19 val. Utenoje „Neptūnas“ mėgins įkąsti vietos „Uniclub Bet-Juventus“ ekipai.
Utenos ir Klaipėdos klubų akistatos dieną – pokalbis su „Neptūno“ puolėju A. Beručka.
– Trečiadienį patyrėte pralaimėjimą prieš šiauliečius Citadele KMT pirmajame etape. Slogi buvo antroji pusė ir ypač ketvirtasis kėlinys, pralaimėtas 16:35. Kas nutiko Šiauliuose?
– Manau, kad tiesiog buvome šiek tiek atsipalaidavę, galvojome, kad lengviau pavyks viską susitvarkyti, nes „Betsafe-LKL“ pasiekėme dvi pergales ir, žinote, galvojome, gal viena koja pavyks ir šiauliečius apsižaisti. Bet jie yra gera komanda. Tikrai galiu pasakyti, kad pirmą pusę kontroliavome, ir ganėtinai lengvai, o antroje pusėje jie tiesiog įjungė aukštesnę pavarą ir mums parodė, kad nesame tokia gera komanda.
Mums reikia žaisti su visais – ar Kėdainiai, ar Šiauliai, ar „Žalgiris“, ar „Rytas“ – mums reikia tokio pačio nusiteikimo. Ne tiek jie laimėjo, kiek mes pralaimėjome tas rungtynes, atidavėme tą pergalę ir ganėtinai negražiai. Skirtumas rungtynių pabaigoje buvo negražus tiek mums, tiek mūsų miestui, Klaipėdai.
– Po rungtynių su jonaviečiais treneris džiaugėsi komandos nusiteikimu, o Šiauliuose priešingai – teigė, jog toks žaidėjų požiūris jį nustebino. Kokia buvo trenerio ir visos komandos reakcija treniruotėse?
– Faktas, kad reakcija bloga. Patys žaidėjai, esame protingi. Neturėjome laisvos dienos po rungtynių, kas buvo suplanuota, ėjome sportuoti, analizuoti savo klaidų. Manau, tokių rungtynių nepasikartos, davė reakciją tiek treneriai, tiek mes, žaidėjai. Reikia kiekvieną ataką, kiekvienas rungtynes atiduoti 110 procentų, jei norime pasiekti pergalę. Utenoje būsime visai kitokia komanda.
– Praeita savaitė komandai buvo sunki – du pralaimėjimai prieš Bilbao klubą lėmė tai, kad nepatekote į FIBA Europos taurę. Turėjote šansų į turnyrą patekti, jei būtumėte pralaimėję mažesniu skirtumu. Kiek skaudus tas faktas, kad Ispanijoje nepavyko rimčiau pasipriešinti varžovams?
– Taip, tikrai skaudu, visos komandos nori žaisti europiniame turnyre. Tai suteikia tau tai, kad nėra tokios monotonijos, kai žaidi tik „Betsafe-LKL“ ar Citadele KMT. Tu pakeliauji, pamatai kitas komandas, kitus žaidėjus, kitą žaidimo stilių. Tikrai yra skaudu. Su Bilbao komanda ėjome žaisti tikrai tikėdami, kad galime jiems duoti kovą ir išeiti į pagrindinį turnyrą. Klaipėdoje rungtynės irgi buvo slegiančios, galiu pasakyti. Nežaidėme labai gerai, nors turėjome žiauriai gerą sirgalių palaikymą.
Gal tas kažkiek išmušė iš vėžių, nes buvo pirmos oficialios rungtynės namuose. Tas pataikymas mūsų tikrai neblizgėjo. Apie tas rungtynes svečiuose – pirmas kėlinys buvo daug žadantis, viskas gerai, turėjome berods +6 ir po to kritome į tokią duobę, kad ispanai parodė, jog mums reikia dar labai daug dirbti, kad kovotume prieš tokias komandas. Tikrai skaudu, bet galvų nenuleidžiame – turime Citadele KMT, turime „Betsafe-LKL“, kur startas yra ganėtinai neblogas. Reikia visą koncentraciją sutelkti į šitas kovas.
– Ar sunku susitaikyti su tuo, kad tarptautinio turnyro nebus, kai legionieriams tokie turnyrai teikia papildomos motyvacijos, o ir lietuviams smagiau įkvėpti kitokio krepšinio?
– Faktas, kad skaudu. Neturėjome daug laiko galvoti apie tuos pralaimėjimus. Visą parą keliavome ir kitą dieną iškart žaidėme rungtynes. Esmė tame, kad nebuvo kada galvoti. Negalime švaistyti taškų „Betsafe-LKL“. Be to, pirmose rungtynėse nukovėme čempionus, turime ekstra taškelį, todėl mes privalome apsižaisti Jonavą namuose ar kitas savo ar žemesnio lygio komandas. Nebuvo laiko galvojimui apie skaudulius. Tiesiog turėjome greit užmiršti ir galvoti apie kitas rungtynes, nes žaidžiame namuose. Vėl buvo ganėtinai pilna arena, tad negalėjome leisti sau pralaimėti prie savo sirgalių. Tokie taškai sezono gale gali labai brangiai kainuoti.
– Galbūt skambus sezono startas ir pergalė išvykoje prieš „Rytą“ tapo meškos paslauga?
– Nemanau, nes po rungtynių su „Rytu“ turėjome ganėtinai neblogas gynybines rungtynes su Bilbao. Nemanau, kad tai buvo meškos paslauga. Tai davė mums dar didesnio pasitikėjimo, kaip komandai. Ir dabar pasiakcentuojame tam tikrus momentus, kurie veikė su „Rytu“, o dabar tam tikrais momentais mums neveikia. Tai įkvepia dar didesnio tikėjimo, kad ši mūsų komanda, jei viskas gerai klostysis, gali įkąsti tiems didesniems klubams tam tikrais momentais. Nemanau, kad tai meškos paslauga.
– Visgi „Betsafe-LKL“ jūsų rezultatas kol kas nepriekaištingas. Ką dar būtų galima išskirti iš pozityvių dalykų?
– Dabar turime labai daug naujų žaidėjų, nauja sistema. Esu praėjęs nemažai trenerių ir trenerio Vovoro sistema yra kažkiek kitokia, visiems reikia perkąsti ir permąstyti, kad visi komandoje esame svarbūs. Tam tikros situacijos yra žaidžiamos kitaip. To paties susižaidimo, vienas kito pajautimo aikštelėje tiek gynyboje, tiek puolime, reikia. Esame dar ieškojimo kelyje. Iš pozityvių dalykų – turime gerą komandą, žiauriai faini legionieriai, jokių problemų ties tuo nėra ir tas leidžia tikėti, kad tam tikrus trenerio niuansus pavyks įsidiegti dar greičiau, nes turime komandoje gerą chebrą.
– Kol kas nemažai žaidimo pastatyta ant amerikiečių gynėjų, taip pat ir Z. Watermano. Ar treneris neprašo iš likusios komandos imtis daugiau iniciatyvos, ypač žvelgiant į veteranus?
– Nemanau, kad viskas konkrečiai pastatyta ant jų. Gal tam tikrais momentais yra statomas žaidimas per juos, bet esame įsijungę visi. Veteranai daro savo darbą tiek už aikštelės ribų, tiek tam tikrais momentais aikštelėje. Tiek prieš „Rytą“, tiek prieš Jonavą jie davė gerų epizodų. Nėra išskiriama, kad legionieriai turi daryti vienus dalykus, o lietuviai – kitus.
Esame komandiška komanda, bandome dalintis kamuoliu, bet kaip ir kiekvienai naujai komandai tokiu metu, sezono pradžioje sužaidus porą rungtynių, tikrai yra kur tobulėti. Kas yra džiugu, kad šiuo metu dar nebarstome tų taškų, kuriuos kartais barsto kitos komandos, kurios sunkiai įsivažiuoja ir praranda taškų. Mes kol kas dar neklystame ir laikomės geroje kovoje.
– Jūsų vaidmuo po dviejų sezonų Vilniaus „Wolves Twinsbet“ taip pat atrodo didesnis tiek minučių, tiek atsakomybės atžvilgiu. Ar būti tokioje situacijoje jums yra atgaiva, lyginant su praėjusiais sezonais, kuomet vaidmuo buvo mažesnis, tačiau lūkesčiai komandai buvo aukštesni?
– Vienas iš norų vasarą buvo, kad būčiau nebe vaidmens, bet vienas pagrindinių žaidėjų. Dabar esu to amžiaus, kuomet galiu bandyti įrodyti, kad galiu suteikti komandai daugiau naudos. Tikrai tikėjausi, kad taip bus ir tikiuosi, kad tai tęsis ir toliau, dar labiau galėsiu padėti komandai. Visi žaidėjai nori daug žaisti visose komandose – ar jaunesnis, ar vyresnis. Visi nori būti svarbūs. Tai yra gerai. Turime komandoje konkurencijos ir džiugu, kad kol kas mažais žingsneliais pavyksta rasti savo vaidmenį ir gauti tiek žaidėjų pasitikėjimą, tiek trenerių.
– Sekmadienį jūsų laukia įdomios rungtynės tarp dviejų ambicingų komandų, kurioms sezono pradžia kol kas banguota. Ką galėtumėte pasakyti apie uteniškius iš to, ką jau teko matyti?
– Utena irgi labai nauja komanda, jaunas, naujas treneris „Betsafe-LKL“. Jie surinko tikrai ambicingą sudėtį, taip pat, kaip ir Klaipėda. Ambicijos tiek pas juos, tiek pas mus yra aukštos. Turėsime vieną iš keturių galimybių, kurios dar bus sezono eigoje susigrumti su jais ir bandysime įrodyti, kad esame stipresni. Jų komanda tikrai yra gera, fiziška, turi nemažai legionierių, kurie bando tempti komandą ant savo pečių. Laukia geros rungtynės ir iš abiejų komandų tikrai trykš energija, noras laimėti, nes tai yra labai svarbus taškas.
– Utenoje esate žaidęs ir pats. Ar mačai su šia komanda dar kažkiek ypatingi, turint omenyje ir tai, kad tai visada yra ambicinga komanda su garsiais sirgaliais?
– Kažkaip aš jau per dvejus paskutinius metus praėjęs tiek visokių derbių, mūšių, kad nesijaučiu kažkaip kitaip. Tai yra rungtynės, visos jos svarbios. Kuo stipresnė komanda, tuo didesnis stimulas žaisti, įrodyti, kad esi geresnis. O Utena – taip, jie yra ambicingi, bet, galiu pasakyti, tiek pat, kiek ir mes. Mes irgi norime būti aukščiau negu jie, taip, kaip ir jie nori mus aplenkti. Turime savo norus, savo tikslus ir tai sukelia dar didesnį kovingumo lygį, dar didesnį energijos pliūpsnį iš abiejų komandų, kurios bandys įrodyti savo pranašumą.
– Mažoje rungtynių imtyje kol kas matyti tendencija, kad Utenos komandai nekrenta tritaškiai (24,6 proc. taiklumas). Atrodė, jog būtent šis žaidimo komponentas bus uteniškių privalumas, turint komandoje Gediminą Oreliką, Karolį Lukošiūną ir Lauryną Beliauską. Kaip visiems jiems apskunkinti gyvenimą, kad pavyktų ir toliau neleisti varžovams kelti tritaškių procento?
– Viskas priklauso nuo mūsų, kokį mes fiziškumą duosime. Šiais laikais metikai yra priklausomi nuo to, kaip jiems leidžia žaisti gynyba. Viskas priklauso nuo mūsų pačių, su kokia energija žengsime į aikštelę ir kokį užduosime toną. Kaip matėme, praeitose rungtynėse Šiauliuose to tono taip iki galo ir neuždavėme ir gale jie mus nulaužė. Viskas priklauso nuo mūsų, ne nuo jų, stengiamės žiūrėti į savo daržą. Kaip pradėti, kuo fiziškiau žaisti ir užduoti tą teigiamą foną tiek mums, tiek visiems fanams.