SIL–Karaliaus Mindaugo taurės turnyro metu vyks kasmetinis dėjimų konkursas, sulaukiantis gausaus sirgalių dėmesio. Visgi tokio ažiotažo, koks jis buvo sukeltas 2001-aisiais, niekada nėra buvę. Priežastis paprasta – Robertas Javtokas kėsinosi į pasaulio rekordą, o Kauno sporto halėje vykęs dėjimų konkursas laikomas vienu įspūdingiausių LKL istorijoje.

Per beveik du dešimtmečius trukusią karjerą R. Javtokas pasižymėjo ne vienu įspūdingu dėjimu, tačiau jų viršūnėje – garsusis kamuolio sugrudimas per Arvydą Sabonį bei pasaulio rekordą pakartojęs dėjimas į 365 cm aukščio krepšį. Ir visgi kuris iš jų buvo sunkesnis?

2000-aisiais niekas nežinojo, kaip aukštai R. Javtokas gali šokti. Mes žinojome, kad jis turi šuolį, bet negalėjome prognozuoti, kad jis gali šokti taip aukštai.
Robertas Javtokas

„Su Arvydu žaidžiau, kai jam buvo 40 metų, nemanau, kad būtų įmanoma atlikti tokį dėjimą normaliu jo karjeros metu, – tinklalapiui LKL.LT pasakojo dabartinis Kauno „Žalgirio“ sporto direktorius. – Įdėti per A. Sabonį – tai tas pats, kas plikomis kojomis įkopti į Everestą.“

Ilgametis Lietuvos rinktinės centras vaikystėje nepasižymėjo išskirtiniais fiziniais gabumais, kol nepersikėlė mokytis į JAV. Akrono mokykloje ir Arizonos universitete praleisti treji metai R. Javtokui davė ženklius fizinius pokyčius.

„Vaikystėje buvau sliekas, su štanga galėdavau prisispausti, – šypsodamasis pasakojo aukštaūgis. – Gal labiau treneriai matė, kad aš atletiškesnis. Kol neišvykau į JAV, nepradėjau užsidaręs sporto salėje sportuoti, tol to atletiškumo ir nebuvo. Vėliau atsirado toks jutimas, kad galiu ženkliai greičiau nei kiti bėgti ir šokti. Atletiškumas atėjo galbūt man būnant 18 metų amžiaus.“

Į Lietuvą vidurio puolėjas sugrįžo 2000-ųjų pradžioje, kuomet sukirto rankomis su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Jau netrukus mažai kam Lietuvoje žinomas centras dalyvavo LKL dėjimų konkurse.

Tai buvo jau antri metai paeiliui, kuomet LKL nusprendė rengti kiek kitokio pobūdžio dėjimų konkursą. 1999-aisiais įprasto formatą pakeitė dėjimai į aukštį, o pirmuoju tokio konkurso nugalėtoju tapo Eurelijus Žukauskas, įgrūdęs kamuolį į 350 cm aukštyje pakeltą krepšį bei užfiksavęs Lietuvos rekordą.

„Daugybę metų dėjimų konkurso finale susitikdavo Vaidas Jurgilas ir Darius Sirtautas, tas finalas jau buvo įprastas. Pradėjome galvoti apie kitus formatus: į aukštį ar tolį. Pradžioje mintis buvo dėti į aukštį, o vėliau padaryti ir į tolį“, – tinklalapiui LKL.LT sakė tuometis generalinis LKL direktorius Linas Gilys.

Visada galvojau, kad galėjau įdėti ir į aukščiau.
Robertas Javtokas

„2000-aisiais niekas nežinojo, kaip aukštai R. Javtokas gali šokti. Mes žinojome, kad jis turi šuolį, bet negalėjome prognozuoti, kad jis gali šokti taip aukštai, – tinklalapiui LKL.LT pasakojo Singaras Tribė, jau kitąmet pats dalyvavęs tokio formato dėjimų konkurse. – Pamenu, kad 2000-ųjų dėjimų konkursą žiūrėjau per televiziją ir man labai įstrigo Algimanto Pavilonio, padėjusio komentuoti šią šventę, žodžiai.

Jis pasakė, kad neabejoja, jog dėl aukšto ūgio ir ilgų rankų konkurse triumfuos E. Žukauskas, ir kad dėl to galėtų lažintis iš milijono. Gerai, kad nesilažino.“

Tame konkurse E. Žukauskas įdėjo į 345 cm aukštį, o tai yra beveik 15 cm žemiau, nei nugalėtojo titulą R. Javtokui atnešęs dėjimas – 359,5 cm. Visgi įsimintiniausias krovimas į krepšį šiame turnyre buvo pats pirmasis, kuomet Klaipėdos „Neptūno“ puolėjas Dainius Miliūnas sulaužė lentą. Sirgaliai atminimui susirinko stiklo šukes, o dalyviai konkursą tęsė kraudami į krepšį be stiklo.

Nuglėtoju tapęs R. Javtokas susižėrė 4 tūkst. litų prizą bei užsirekomendavo kaip išskirtinių fizinių gabumų centras Lietuvoje. Praėjo dar vieneri metai ir iš Šiaulių kilęs aukštaūgis kėsinosi į pasaulio rekordą – 365 cm aukštį.

„Pirmajame konkurse neįsivaizdavau, ko tikėtis, nes niekada nebuvau bandęs dėti į tokį aukštį. Tame dėjimų konkurse dalyvavau visiškai nesipraktikavęs, – pasakojo R. Javtokas. – Pradžioje gal buvo kažkokia baimė, kad nelaimėsiu.

Žinojau, kad pašoku aukščiau, nei vidutiniškai, tačiau užtikrintumo nebuvo. Antrąjį kartą, kai dalyvavau, turėjau žymiai didesnį pasitikėjimą, žinojau, kad įmanoma įdėti. Nors ateinant prie taip aukštai iškelto krepšio, toks dalykas atrodo nerealus. Kol nepradedi bandyti.“

2001-aisiais dėjimų konkurse, be R. Javtoko, dar dalyvavo Kauno „Atleto–Policijos“ aukštaūgis S. Tribė, Kauno „Žalgirio“ centras Grigorijus Chižniakas bei „Šiaulių“ vidurio puolėjas Hervey Djoumbi.

Visgi visų mintys sukosi apie R. Javtoką bei galima pasaulio rekordą, tą pripažįsta ir tuomečiai konkurso dalyviai, nesitikėję pasiekti pergalės.

„2001-ųjų dėjimų konkursas buvo „Javtokas ir jo apšildymo grupė“ – juokdamasis prisiminė S. Tribė. – Mes dalyvavome dėl vaizdo, žinojome, kad kalba eina apie R. Javtoko bandymą pasiekti pasaulio rekordą. Dėl to jį labai stipriai palaikėme. Buvo šventinis renginys ir visi tikrai norėjome, kad jis pasiektų rekordą.“

R. Javtokas be jokių sunkumų įveikė 350, 355 ir 360 cm aukštyje pakeltus krepšius, kol galiausiai mėgino įdėti ir į pasaulio rekordą siekusį aukštį – 365 cm. Nors iš pirmo karto dėjimas nepavyko, tačiau antrasis mėginimas buvo sėkmingas ir aukštaūgis pakėlė Kauno Sporto halės žiūrovus ant kojų.

Aukštaūgio prašymo krepšys buvo pakeltas dar 1 cm aukščiau, tačiau įkrauti į šį aukštį atletas nebesugebėjo. Visgi už pakartotą pasaulio rekordą bei triumfą dėjimų konkurse jis sulaukė pasaulio rekordo sertifikato, 5 tūkst. litų siekusio piniginio prizo bei taurės.

„Tuo metu, dar tik pradedant karjerą, buvo didelės ir geros emocijos, labai džiugu, – sakė tuomet dar 21-erių nesulaukęs R. Javtokas. – Buvo entuziazmo, buvo didelio džiaugsmo ir noro eiti dalyvauti. Manau, kad kasdien atėjęs į salę neįdėtum į tokį aukštį, jei nebūtų žiūrovų palaikymo, užsidegimo, kai visi susikoncentravę į tave ir stipriai palaiko.“

Nors praėjo 17 metų, tačiau tiek pats R. Javtokas, tiek su juo garsiajame dėjimų konkurse varžęsis S. Tribė tiki, jog tuometis „Lietuvos ryto“ puolėjas galėjo pagerinti pasaulio rekordą.

2001-aisiais LKL dėjimų konkursas vyko iškart po „Visų žvaigždžių“ mačo, kuriame dalyvavo ir R. Javtokas. Natūralu, kad kažkiek nuvargęs atletas negalėjo pademonstruoti geriausio rezultato.

„Lengvaatlečių treneriai galėtų paaiškinti geriau, tačiau žmogus gali padaryti gal 7-8 maksimalius šuolius. Jei esi pavargęs po rungtynių, kuriose bėgiojai ir šokinėjai, tuomet tai jaučiasi ir tokiame konkurse. Manau, kad šviežias R. Javtokas būtų įdėjęs į dar didesnį aukštį“, – dėstė S. Tribė.

„Visada galvojau, kad galėjau įdėti ir į aukščiau, bet čia galėjo būti tik mano mąstymas, – sakė pats R. Javtokas. – Galvojant logiškai, tai po 30 minučių žaidimo ir visą mačą dėliojant į krepšį, tai buvo kažkoks nuovargis, be kurio gal būtų pavykę pasiekti didesnį aukštį. Galbūt būčiau galėjęs išspausti ir daugiau.“

Nors rekordo pagerinti nepavyko, tačiau 2001-ųjų dėjimų konkursas įėjo į LKL istoriją kaip vienas sėkmingiausių bei labiausiai žiūrovams į atmintį įstrigusių rungčių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)