Praėjusį sezoną daug triukšmo kilo dėl žinios apie galimą Kėdainių „Nevėžio“ klubo įsipainiojimą į lažybų skandalą, tačiau policija pradėto tyrimo neužbaigė iki šiol. Pastarajame sezone įvykių epicentre atsidūrė Alytaus „Dzūkija“ ir komandos puolėjas Nerijus Varnelis, praradęs kamuolį lemiamu rungtynių su Vilniaus „Lietuvos rytu“ momentu. Nors triukšmo kilo daug, tarptautinė lošimų monitoringo kompanija „SportIM“ pažeidimų neįžvelgė, taip tarsi nubraukdama įtarimų purvus ir nuo lygos, ir nuo klubo, ir nuo žaidėjo.
– Atsakykite atvirai – ar dažnai sulaukiate skundų, priekaištų, dėl neva galimų rungtynių rezultatų klastojimo?, – Krepšinis.lt paklausė LKL marketingo direktoriaus Žygimanto Surinto.
– Neslėpsiu – dažnai sulaukiame įvairios vidinės informacijos, tačiau turime suprasti ir vieną paprastą dalyką: iš šimtų girdimų gandų tu niekuomet negali žinoti, ar tai buvo tiesa. Į kiekvieną gautą informaciją reaguojame, tačiau nesame ir nenorime būti detektyvų biuru. Bendradarbiaujame su Lietuvos policija, visą informaciją perduodame jiems. Deja, šiuo metu Lietuvoje nėra įstatymo aprėpiančio nesąžiningus susitarimus profesionaliame sporte, kuris leistų sportininkus ir nusikaltimus siūlančius atlikti žmones patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai iš tiesų palengvintų policijos darbą šioje srityje. Belieka tikėtis, kad jis bus priimtas netolimoje ateityje.
– Ar iš marketingo ir prestižo pusės tokie įtarinėjimai nekenkia lygai ir apskritai krepšiniui – neapsunkina partnerių, rėmėjų paieškos?
– Žinoma kenkia. Kenkia visam sportui – nuo krepšinio iki šachmatų. Dirbame su didelėmis kompanijomis, kurioms svarbus jų reklamos partnerių įvaizdis. Nuolatos sulaukiame klausimų bei padidinto susidomėjimo, ar lyga yra skaidri. Tačiau situacija yra paprasta: nešvarūs lošimai bando veržtis į įvairias lygas, o krepšinis šiame „versle“ – nelegalių lošimų rinkoje – nėra toks populiarus kaip futbolas.
LKL pasaulinėse lažybų bendrovėse turi gan žemus statymus dėl itin atkaklių bei nenuspėjamų rungtynių. Reikia suprasti, jog kiekvienas nešvarus sandoris lošimų bendrovėms atneša milžiniškus nuostolius, todėl jos visais įmanomais būdais nuo to taip pat bando apsisaugoti. O grupuotes, stengiančias pasipelnyti iš nelegalių lošimų rinkos, domina kitos sporto šakos, kurios leistų laimėti dideles pinigų sumas. Apskritai, daugelis kaltina lietuviškas lošimų bendroves, tačiau iš tikrųjų jos yra viena iš didžiausią interesą turinčių šalių, kuriai reikalingas skaidrus ir sąžiningas sportas.
– Tačiau ar įmanoma paprieštarauti teiginiui, kad į Lietuvą ir kitas šalis atėjęs didelis lažybų bendrovių kiekis padidino įtarinėjimų mastą – motyvuojant, kad „buvo pastatyta“, dabar teoriškai galima kabinėtis prie kiekvienų rungtynių rezultato.
– Taip, iš tikrųjų galime kabinėtis prie visų rungtynių. Teoriškai – kiekvienas klubas ar lyga dėl blogo žaidėjo pasirodymo gali įtarinėti jį, kaip dalyvavusį nelegaliose lažybose. Todėl labai svarbu, jog atsakingai elgtųsi ir žaidėjai, ir klubai. Juk visuomet egzistuoja žmogiškasis faktorius, kartais žaidėjas gali blogai išsimiegoti ir tiesiog nesužaisti taip, kaip žaidžia įprastai. Turime pasitikėti žaidėjais bei jų profesionalumu. LKL pasiekė tokį lygį, jog klubų mokami atlyginimai bei biudžetai Lietuvos mastu tikrai nėra maži, iš to galime spręsti ir apie vis didesnį iš užsienio į Lietuvą žaisti krepšinį grįžtančių žaidėjų kiekį.
– Kas gali paskatinti žaidėją įsivelti į lažybų procesą?
– Pagrindinė priežastis – atlyginimų nemokėjimas. Todėl žūtbūt privalome stengtis, kad visos lygos komandos būtų finansiškai stabilios, stebėti, ar tarp LKL klubų savininkų neatsiranda abejotinos reputacijos asmenų.
– Kokios prevencijos lyga bando imtis, kad žaidimas būtų švarus?
– Šiemet pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su tarptautine lošimų monitoringo kompanija „SportIM“, todėl nuo šiol visos LKL rungtynės yra stebimos. Vienų rungtynių metu atliekamos dvi monitoringo kampanijos: patikrinami statymai bei koeficientai prieš rungtynes, tuomet stebima „lažybų gyvai“ sekcija, pabaigoje sukuriamas galutinis rungtynių raportas. Pažymėsiu, kad šiemet nė vienos LKL rungtynės nesukėlė nei statymų griūties, nei kitų didelių pavojaus ženklų.Taip pat žaidėjai yra pasirašę deklaracijas, kuriomis patvirtinta žinantys apie pasekmes už dalyvavimą lažybose. Į viską žiūrime atsakingai, suprantame, jog šis sporto maras jau bandė pasibelsti į Lietuvos krepšinį, tačiau darysime viską, jog apsigintumėme.
– Didelio rezonanso sulaukė prieštaringai vertinamo N. Varnelio klaida rungtynių su „Lietuvos rytu“ pabaigoje. Visgi užsienio bendrovė, su kuria bendradarbiaujate, atmetė bet kokius įtarinėjimus. Ar visiškai aklai pasitikite savo partneriais?
– Teorinės galimybės egzistuoti gali visuomet, tačiau žiūrime į viską pagal skaičius bei rinkos pokyčius. Nelegalios lošimų rinkos sugriauna koeficientus. Tarkime, mūsų praėjusio sezono nukeltos rungtynės tarp Kėdainių „Nevėžio“ ir Mažeikių ekipų koeficientus likus valandai iki rungtynių apvertė 345 procentais, o tai yra vienas iš didžiausių rezultatų praėjusiame sezone Europoje. Įprastai koeficiento pokytis vidutiniškai siekia 8 procentus – šias rungtynes iš savo pasiūlos išbraukė daugiau nei 100 lažybų bendrovių. O rungtynės tarp „Lietuvos ryto“ ir Alytaus klubų nesukėlė jokių didesnių įtarimų – priskiriame tai tiesiog žmogiškai klaidai.
– Visgi viena iš problemų yra ta, kad lažybų purvu suteptiems žmonėms reabilituotis praktiškai nėra galimybių. Nors dažniausiai niekas nieko neįrodo, teiginiai apie galimą dalyvavimą lažybose vis tiek nepamirštami. Čia galima paminėti ir darbo netekusio N. Varnelio atvejį, ir „Nevėžį“, kuris pernai neva buvo įsivėlęs į lažybų istoriją, tačiau niekas taip ir nepaaiškėjo. Ar nematote čia bėdos?
– Deja, tai yra didžiausia problema: įrodyti nelegalius susitarimus yra labai sunku. Ir su šia bėda susiduria visas pasaulis. Juk kalbame apie žmones, jų gyvenimus, kuriuos su viešais pareiškimais dėl nesąžiningumo sugriauti labai lengva. Neslėpsiu, kad tai yra nelengva, bet turime būti itin atsargūs ir įtarimus pareikšti tik matydami konkrečius faktus.
– Gana paradoksali buvo ir istorija su Edvinu Šeškumi. Iš NKL dėl neva dalyvavimo lažybose diskvalifikuotas žaidėjas gavo teisę rungtyniauti LKL, nors vėliau paaiškėjo, kad apskritai yra traumuotas. Nors vėliau LKL pateikė atsakymą, situacija vis tiek atrodo gana keistai. Kaip tai pakomentuotumėte?
– Nenorėčiau plačiai komentuoti šios situacijos. Pasakysiu tik tiek, jog niekas LKL nepateikė jokių faktų, įrodančių šio žaidėjo kaltę. O mes negalime remtis nuogirdomis – gandų, kad „Petras man sakė, jog Jonukas ir Kaziukas lažinosi“. Tiesą sakant, LKL neturėjo jokios teisės neleisti šiam žaidėjui rungtyniauti. Kaip jau minėjau, turime būti atsargūs bei atsakingi, juk kalbame apie jaunų žmonių karjeras bei gyvenimo ateitį.
– Kaip su lažybomis tvarkosi kitų Europos šalių lygos ir kokią vietą bendrame kontekste užima LKL?
– Kitose šalyse nelegalius susitarimus sporte tirti yra sukurti atskiri departamentai, turintys teisę patikrinti žaidėjų banko sąskaitas, klausytis telefoninių pokalbių, imtis kitų priemonių. Būtų gerai, kad ir Lietuva žengtų panašiu keliu ateityje.