R. Valatka pašnekovų klausė apie darbo lemiamomis akimirkomis specifiką bei teisėjų daromas klaidas.
„Norint kontroliuoti situaciją, turi kontroliuoti save, – sakė T. Jasevičius. – Tas yra labai svarbu, ypač kalbant apie paskutinius momentus. Jeigu tu save kontroliuoji, situaciją matai blaiviai.“
„Svarbiausia mokytis iš klaidų, – teigė J. Laurinavičius. – Visuose seminaruose, ypatingai karjeros pradžioje, yra nemažai psichologinių paskaitų, kuriose tie dalykai yra fiksuojami, apie juos kalbama. Turi kuo greičiau atsikratyti klaidos galvoje ir teisėjauti toliau. Bet kai padarome klaidas, žinome jas iš karto, analizuojame, dėl ko taip įvyko ir kad tai nepasikartotų.
Kalbant apie klaidų skaičių, teisėjų brigada per rungtynes priima labai daug sprendimų. Nepatvirtintais paskaičiavimais, apie 800. Klaidų tarp jų pasitaiko viena, dvi, trys. Tai yra labai geras rezultatas. Nors būna ir prastesnių dienų.“
Kaip teisėjai, svarbiu momentu priėmę neteisingą sprendimą, tai išgyvena?
„Jeigu kas nors nepasiseka, gyveni tuo momentu. Visą dieną ir naktį. Persukinėji filmą, galvoji: kodėl aš čia priėmiau tokį sprendimą, gal aš čia blogai dariau, blogai stovėjau, blogai įvertinau? Tai yra nemalonu, mes juokaujame, kad mus prisimena, kai yra blogai. Kada yra gerai, viskas taip ir turi būti“, – apie savo profesijos ypatumus kalbėjo T. Jasevičius.
Kalbėdamas apie arbitrams taikomus reikalavimus, jis atskleidė ir įdomų faktą apie tai, kodėl būtų sunku surasti krepšinio teisėją su barzda.
„Fizinė kondicija ir išvaizda yra svarbu, nes tame lygyje, kuriame mes teisėjaujame – Lietuvos ir tarptautiniame – turime įtilpti į tam tikrus ūgio, svorio, amžiaus formulių rėmus. Mes to ir laikomės. Beveik nesutiksi teisėjo su barzda, nes pas mus yra tokia nerašyta taisyklė“, – mažai kam žinomą faktą pasakė T. Jasevičius.
Galiausiai R. Valatkos pašnekovai buvo paklausti apie savo karjeros tikslus. J. Laurinavičius buvo atviras – nors tai padaryti nėra lengva, jis norėtų švilpti olimpiados finale.
„Blogas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Mano tikslas ir svajonė buvo tapti vienu geriausiu Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Teisėjauti olimpinių žaidynių finale, bet ten yra tik trys vietos kas ketverius metus, o norinčių daug. Ne visiems taip gali nutikti“, – profesinę svajonę atskleidė J. Laurinavičius.